Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-11-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-24442-336/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
2YT-24442-336/2018
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01804-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Pareiškėjas
R. P.
Suinteresuotas asmuo
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-24442-336/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01804-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.5; 3.4.5.15.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė,sekretoriaujant Violetai Lazauskienei,dalyvaujant: pareiškėjui R. P., jo atstovui advokatui Antanui Jarašiui,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonės Turto bankas atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo, daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo tikslu, nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į transformatorinę 2Plp, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 15 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo (nusipirko) pastatą – siurblinę, bendro 67,37 kv. m ploto, esančią (duomenys neskelbtini). Šalia siurblinės stovėjo ir transformatorinės pastatas, pardavėjų aiškinimu – siurblinės priklausinys, kuriam nuosavybės dokumentų nebuvo. 2010 m. balandžio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi, 70 metų laikotarpiui nuo sutarties sudarymo dienos, išsinuomojo 1,2320 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame stovi pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti siurblinė. Transformatorinė buvo kaip pagalbinis pastatas prie siurblinės, kuris tiekė elektros energiją siurblinei. Minėtam sklypui suteiktas gyvenamosios vietos pavadinimas (duomenys neskelbtini)k. bei namo numeris (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, šiuos pakeitimus įregistravo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras. 2018 m. birželio 5 d. atlikti kadastriniai matavimai, transformatorinei suteiktas unikalus numeris, sklype žymima 2Plp. 2018 m. birželio 26 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialo direktorių su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į transformatorinę 2Plp, esančią (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė visas aplinkybes, pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad transformatorinė priklauso jam. Tačiau 2018 m. liepos 11 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimu nuspręsta netenkinti jo prašymo dėl transformatorinės nuosavybės teisių įregistravimo. Transformatorinę pareiškėjas valdo nuo 2006 m. rugsėjo 15 d., t. y. jau beveik 12 metų, yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, turtą (daiktą) valdo atvirai ir nepertraukiamai. Per tą laiką niekas į jo valdomą daiktą pretenzijų nereiškė ir nereiškia. Visą laiką turtu naudojosi kaip savarankiška daiktine teise, turėjo ir valdė kaip savą, prižiūrėjo, rūpinosi ir saugojo, mokėjo mokesčius. Per visą šį laiką niekas kitas nebandė įgyvendinti ir neįgyvendino savo teisių į valdomą daiktą. Ginčo dėl transformatorinės nėra. Pretendentų į ją nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti. Rėmėsi pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad pirkdamas siurblinę buvo įsitikinęs, jog kartu perka ir transformatorinę, kuri buvo pažymėta inventorizacinėje byloje. Manė, kad transformatorinė buvo pirkinio dalis. Tačiau vėliau jam paaiškino, kad byloje trūko tik transformatorinės aprašymo, tam kad Registrų centras būtų įregistravęs jam nuosavybės teises. Nuo 2006 m. valdo šią transformatorinę, pjauna medžius, kurie trukdo, gadina stogą ir patį pastatą. Valo pastato vidų, tvarko teritoriją. Šiuo metu turi minčių prašyti atitinkamų institucijų, kad būtų padalintas vienas sklypas į du, pastatai atitektų vaikams. Niekas niekada nereiškė jokių pretenzijų. Techniškai elektra buvo atvedama į transformatorinę, o iš jos buvo maitinami siurblinėje buvę siurbliai. Kiek jam žinoma iš ūkinių reikalų, transformatorinės būdavo kaip priklausiniai. Žemę, ant kurių stovi transformatorinė ir siurblinė, nuomoja iš valstybės nuo 2010 m. Moka už žemės nuomą. Pastatai negalėjo būti pastatyti savavališkai, pastatai buvo pastatyti kartu, nes vienas be kito negalėjo veikti. Kiek jam žinoma, pastatų statybos vyko kolūkio lėšomis. Iš transformatorinės galima suprojektuoti ūkinį pastatą ar garažą. Jeigu jis nebūtų prižiūrėjęs transformatorinės, ji būtų jau sugriauta ar apgriauta.

Pareiškėjo atstovas advokatas Antanas Jarašius teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad galimai galėjo būti problema, jog pastatą statė valstybė ar valstybinė įmonė arba tai savavališka statyba. Pateikti dokumentai niekaip nepatvirtina tokių galimybių dėl valstybės įmonės ar savavališkų statybų, kadangi pagrindinis objektas siurblinė buvo pastatyta remiantis Statybos įstatymo nustatyta tvarka, turint visus leidimus. Siurblinę UAB „Lekėčiai“ oficialiai ir teisėtai pardavė pareiškėjui. Negali siurblinė veikti be elektros, o tam turi būti transformatorius. Ateina elektros įtampa, kuri per transformatorius ateina į siurblius, ir tik tada siurbliai veikia. Šie pastatai galėjo ir buvo pastatyti tuo pačiu metu, kadangi vienas pastatas be kito negalėjo egzistuoti. Pagrindinis pastatas – siurblinė, kuri buvo parduota. Tuo metu, kai pareiškėjas įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ siurblinę, buvo laikoma, kad transformatorinė yra siurblinės priklausinys ir dėl to nebus jokių problemų. Pareiškėjas sumokėjo už abu pastatus, tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad Registrų centre galima įregistruoti tik siurblinę, transformatorinę buvo atsisakyta registruoti. Motyvas, dėl kurio nebuvo įregistruota transformatorinė, buvo tas, kad ji nebuvo įrašyta ūkinėse knygose, o pateiktas registravimo dokumentas nepatvirtino nuosavybės teisių atsiradimo į transformatorinę. Tačiau ūkinėse knygose buvo įrašyta transformatorinė, bet dėl žinių stokos ar dėl aplaidumo kaip atskiras objektas nebuvo minimas. Todėl savavališkos statybos faktas atpuola. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebėra, ji likviduota po reorganizavimo, todėl galima tik teorines ir visiškai nepagrįstas prielaidas daryti, kad tai buvo valstybės nuosavybė arba savavališka statyba. Jeigu vienas pastatas buvo nesavavališka statyba, tai reiškia, kad ir kitas toks buvo. Mano, kad pareiškėjas nuo 2006 m. teisėtai ir nepertraukiamai valdo transformatorinę. Jeigu jis to nebūtų daręs, šiandien nebūtų ir bylos. Pareiškėjas dėjo visas įmanomas pastangas, kad nustatyti ar transformatorinė priklausė valstybei ar kam nors kitam, tačiau tokių duomenų nepavyko rasti.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jų atstovui. Nurodė, kad byloje minimas statinys nėra įrašytas į Kėdainių r. sav. statinių, kurie neturi savininkų, sąrašą ir statinio pripažinimo bešeimininkiu procedūra nevykdoma, statinys Kėdainių r. sav. administracijos balanse neapskaitomas (b. l. 31).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, neprieštaraus prašomo fakto nustatymui; jų atstovas byloje nedalyvaus (b. l. 43-44).

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. 2018 m. rugsėjo 10 d. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti teismui įrodymus, paneigiančius, jog ginčo statinys yra valstybės (savivaldybės) nuosavybė, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius ginčo turto sukūrimo teisėtumą. Prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti tik tuo atveju, jei bus konstatuotos visos įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintos reikšmingos aplinkybės, reikalingos įgyjamosios senaties fakto nustatymui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 28-29).

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2018 m. spalio 4 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą (b. l. 41). Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas pateiktais rašytiniais įrodymais bei savo paaiškinimais įrodė prašymo pagrįstumą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas R. P. 2006 m. rugsėjo 15 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. S-8659, už 18.000,00 Lt (5213,16 Eur) sumą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo pastatą – siurblinę lHlp, bendro 67,37 kv. m ploto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). (b. l. 6-7). Iš namų valdos techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 1085/7166, esančio plano kopijos matyti, kad šalia siurblinės stovėjo ir transformatorinės pastatas (b. l. 8-9). 2010 m. balandžio 21 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N53/10-37, 70 metų laikotarpiui nuo sutarties sudarymo dienos, pareiškėjas išsinuomojo 1,2320 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). – žemės sklype esamas pastatas (siurblinė) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre – įrašo Nr. 44-1327362 (pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas) (b. l. 12, 13). Pareiškėjas už minėtą žemės sklypą moka nuomos mokestį (b. l. 52, 53). Iš 2011 m. vasario 23 d. AB „Lesto“ rašto Nr. 45030-108 kopijos matyti, kad AB „Lesto“ į transformatorinės TR J-503 pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)., Nekilnojamojo turto registre daiktinių teisių nėra įregistravusi (b. l. 10). 2011 m. balandžio 12 d. AB agrofirma „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje Nr. 11 tvirtinama, kad objekto – transformatorinės TR J-503, teisinė registracija nebuvo atskirai atlikta. Šis objektas buvo kaip pagalbinis pastatas prie siurblinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tiekė elektros energiją. Pastatai 2003 m. parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11). Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinis statusas – išregistruotas (b. l. 47). 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. TK – 31 byloje minimam sklypui suteiktas adreso kodas Nr. 190-141-148, gyvenamosios vietos pavadinimas (duomenys neskelbtini)k. bei namo numeris 9 (b. l. 15). 2018 m. birželio 5 d. atlikti kadastriniai matavimai, transformatorinei suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sklype žymima 2Plp (b. l. 19-21, 22). 2018 m. birželio 26 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Josvainių seniūnijos seniūnas raštu Nr. V4-52 pažymėjo, kad pareiškėjui R. P. priklauso transformatorinė 2Plp, kurios bendras plotas 17,02 kv. m, esanti (duomenys neskelbtini). Nuo 2006 m. jis prižiūri pastatą – siurblinę ir pagalbinį pastatą prie siurblinės, t. y. transformatorinę. Nuo 2010 m. balandžio 21 d. yra sudaryta 70 metų nuomos sutartis žemės, esančios po pastatais – siurbline ir transformatorine. Nuo 2010 m. R. P. prižiūri šią nuomojamą žemę (1,2320 ha), moka mokesčius (b. l. 23). 2018 m. liepos 11 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimu Nr. KAKT-1236 nuspręsta netenkinti pareiškėjo pateikto prašymo dėl transformatorinės nuosavybės teisių įregistravimo. Sprendime nurodoma, kad nesant Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Josvainių seniūnijos pažymoje duomenų, kad transformatorinė 2Plp, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini)., buvo įrašyta ūkinėse knygose, todėl dokumentas nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į transformatorinę (b. l. 18). Iš Kauno regioninio valstybės archyvo 2018 m. spalio 15 d. rašto matyti, kad Kėdainių rajono LDT vykdomojo komiteto architekto 1979–1980 metų dokumentuose žinių apie leidimo išdavimą siurblinės ir šalia esančios transformatorinės statybai (duomenys neskelbtini)kaime nėra. Kėdai(duomenys neskelbtini)kolūkio 1980 metų dokumentuose žinių apie minėtų objektų statybą taip pat nėra (b. l. 54).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra nekilnojamojo daikto – transformatorinės, esančios (duomenys neskelbtini)., kuris gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs minėtą nekilnojamąjį daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai (formuodama teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 2011 m. vasario 21 d. priimtoje nutartyje pažymėjo, kad daikto valdymo atvirumo požymiui konstatuoti nėra būtina, kad valdymas būtų registruotas viešame registre), nepertraukiamai ir kaip savą jį valdo nuo 2006 metų, tai yra daugiau kaip 10 metų. Šis nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėjas valdė minėtą transformatorinės pastatą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėjas pradėdamas valdyti transformatorinę yra pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, be to, jis buvo sąžiningas daikto valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjo pareiškime nurodyti faktai, kad visą šį laiką jis transformatorinę valdė atvirai ir nesislapstydamas, ja rūpinosi, prižiūrėjo ir saugojo. Pažymėtina, kad siurblinės statyba baigta 1980 m., galimai šiuo metu buvo baigta ir transformatorinės statyba, tačiau per visą šį laikotarpį statybos teisėtumo klausimas nėra kilęs, nebuvo surašytų savavališkos statybos aktų, draudimų transformatorinę naudoti. Taigi nėra pagrindo teigti, kad transformatorinė, esanti (duomenys neskelbtini)., pastatyta savavališkai. Atsižvelgus į išdėstytą, byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas R. P. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sklype žymimą 2Plp, esančią (duomenys neskelbtini). (CPK 185, 533 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 3 dalimi, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), sklype žymimą 2Plp.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Audra Kriščiūnienė