- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- eI3-3194-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01329-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (A. K.) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2020-07-27 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-337; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020-12-14 sprendimą Nr. 68-96; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2021-02-19 sprendimą Nr. S-28; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškina, kad 2020-07-27 Inspekcijai po pakartotinio patikrinimo sprendimu Nr. (7.45)FR0682-337 patvirtino patikrinimo aktą. Patikrinimo akte nurodyta, kad mokėtojas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė formos PRC907 bei PRC911 pranešimų apie sudarytus sandorius grynaisiais pinigais. Taip pat po pakartotinio mokestinio patikrinimo papildomai apskaičiuota 5 938,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), nustačius, kad mokėtojas 2012 - 2016 m. gavo pajamų natūra, tačiau jų nedeklaravo, GPM neapskaičiavo ir nesumokėjo. Nesutikdamas su Inspekcijos sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2021-02-19 sprendimu Nr. S-28 skundą atmetė. Pareiškėjas teigia, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.
Pareiškėjas dėl PRC907 ir PRC911 deklaracijų nepateikimo nurodo, kad patikrinimo akte buvo pažymėta, jog „Pareiškėjas kaip ir jo sutuoktinė O. K., nei gavęs aukščiau minėtas paskolas iš B. V. R. (60 000 Eur), L. S. R. (5 000 000 RUB, t. y. 127 719, 19 Eur) bei iš J. M. S. (4 200 000 RUB, t. y. 88 118,74 Eur), nei grynaisiais pinigais įvežęs į Lietuvą 35 2921,22 Eur sumą, nustatyta tvarka nepateikė PRC907 ir PRC911 formos pranešimų ir atliktų paskolinių sandorių nedeklaravo.“ Pareiškėjas nurodo, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005-10-26 ,,Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalis reikalavimą bei pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011-07-01 įsakymu Nr. 1B-372 patvirtintų „Iš Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką, iš Lietuvos Respublikos ir per ją į kitas Europos Sąjungos valstybės nares gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės taisyklių“, kurios patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsniu, reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatyta deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdamas muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė įvežamas pinigines sumas tinkamai deklaravo.
Nurodo, kad pats mokesčių administratorius pripažino, jog pareiškėjo pajamos viršijo jo patirtas išlaidas ir jo atžvilgiu Taisyklėse numatytas išlaidų metodas nebuvo taikomas. Vadinasi, Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 421 straipsnio 3 dalyje nustatyta norma nėra reikšminga. Pažymi, kad jis tinkamai deklaravo įvežtus iš Rusijos grynuosius pinigus Lietuvos muitinėje ir galėjo pagrįstai manyti, jog antrą kartą deklaruoti jų įvežimo/paskolos gavimo mokesčių administratoriui nereikia, t. y. jis galėjo sąžiningai suklysti. Taigi, jis dar kartą tvirtina tai, ką konstatavo po pirminio mokestinio patikrinimo, kad jis sąžiningai suklydo. Nes jis negalėjo turėti tikslo nedeklaruoti ir slėpti jau kartą oficialiai viešoje įstaigoje (muitinėje) deklaruotų pinigų. Teigia, kad sužinojęs apie klaidą, deklaracijų pateikti negalėjo, nes vyko mokestiniai patikrinimai, mokestiniai ginčai. Nors MGK sprendime akcentuota, kad minėtas pažeidimas neturi įtakos jo mokestinių prievolių dydžiui, jam už tai bauda nėra paskaičiuota, dėl anksčiau nurodytų priežasčių pažeidimas iš viso neturėjo būti nurodytas patikrinimo akte. Be to, tai patvirtina jo teiginius dėl šališko mokesčių administratoriaus požiūrio į jį bei kitų patikrinimo akto netikslumų.
Pareiškėjas dėl pajamų natūra, GPM apskaičiavimo ir nesumokėjimo pažymi, kad nei VMI, nei Komisija, priimdamos ginčijamus sprendimus nenustatė antrosios būtinosios pripažinimo natūra sąlygos, t. y. kad turtas jam būtų perduotas dėl kokių nors interesų ar sandorių įtakos, todėl vien dėl to šie sprendimai naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjas nurodo, kad nei mokestinio patikrinimo metu, nei tvirtinant patikrinimo aktą neatkreiptas dėmesys į tai, dėl kokios priežasties buvo imtos paskolos. Pareiškėjas pažymi, kad visuomet nuosekliai tvirtino, kad tai turėjo būti investicijos į verslą. Nurodo, kad tai turėjo būti net ne jo asmeniškai, bet jo giminaičių investicijos. Patikrinimo akte pabrėžta, kad tai vertintina kritiškai, nors išvados yra gan prieštaringos – nurodyta, kad tai ne investicijos, o paskolos, tačiau jau kitoje vietoje nurodyta, jog „mokėtojas gavęs beprocentines paskolas, nepanaudojo jų pagal paskirtį investicijoms“. Tokiu būdu pareiškėjo manymu, yra sutinkama su jo argumentais. Pabrėžia, kad apie tai nenurodė duodamas paaiškinimus ankstesnio patikrinimo metu. Tačiau tuo metu jis buvo kaltinamas sudaręs tik fiktyvius sandorius, niekas nekreipė dėmesio, koks yra paslaugų ėmimo tikslas. Apie tai jis paaiškino nuo pat pradžių. Tai patvirtino ir jo artimieji. Suplanuoti verslo planai nebuvo įgyvendinti iš esmės dėl to, kad VMI pradėjo nepagrįstus patikrinimus ir inkriminavo mokestinius pažeidimus. O tai reiškia, kad jis ne tik negavo pajamų natūra, bet ir patyrė didelius nuostolius dėl mokesčių administratoriaus veiksmų. Mokesčių administratorius ankstesniame patikrinimo akte tvirtino, kad „pagal planuotą paskirtį pinigai iki patikrinimo nebuvo panaudoti“ nes „nebuvo vykdomos jokios investicijos ir su jomis susiję sandoriai“. Tokie mokesčių administratoriaus teiginiai prieštarauja išvadai, kad jis galėjo gauti pajamų natūra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad skundžiamuose sprendimuose ne sykį pabrėžta, kad jis nesiėmė veiksmų dėl to, kad realizuotų projektą dėl logistinio centro statybos. VMI nuomone, buvo sudaryta tik sutartis su UAB „Savana“ dėl projektavimo darbų. Pareiškėjas nurodo, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės, nes buvo sudaryta sutarčių ir su kitomis įmonėmis, pavyzdžiui, UAB „Georaimonda“. Visus šiuos duomenis jis yra pateikęs VMI. Pareiškėjo įsitikinimu toks tendencingas ir klaidinantis duomenų pateikimas ir interpretavimas dar sykį patvirtina šališką mokesčių administratoriaus požiūrį. Skundžiamame sprendime pabrėžta, kad pirminio patikrinimo metu buvo pateiktas Rusijos banko „Sberbank“ sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, kad 2014-05-16 į sąskaitą jis pervedė 4 200 000 rublių. Pareiškėjas teigia, kad net jei vertinti, kad tai buvo jo gautos paskolos pinigai, iš tos pačios sąskaitos matyti, kad buvo priskaičiuota 4,60 rublio palūkanų, bet sąskaitos uždarymas kainavo 42 000 rublių komisinių. Akivaizdu, jog pajamų šiuo atveju negauta.
Nurodo, kad skundžiamame sprendime pabrėžta, kad jis pateikė sutuoktinės ir vaikų vardu atidarytas terminuotų indėlių sąskaitas Rusijos banke „Baltika“. Pareiškėjas tvirtina, kad šios lėšos nėra pasiskolintos iš J. S. S.. Tai yra niekuo nepagrįstos Inspekcijos prielaidos. Analogiškai tam, kaip mokesčių administratorius daugelį jo pateiktų aplinkybių vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, todėl šią sprendimo dalį jis vertina tik kaip mokesčių administratoriui tinkančius faktus panaudoti sprendimo išvadoms.
Pareiškėjas teigia, kad atliekant patikrinimą, nėra surinkta duomenų, kad pasiskolintas lėšas jis galėjo panaudoti namų ūkio išlaidoms padengti, 2007 metais gautos būsto paskolos palūkanoms, įmokoms, DNB lizingo įmokoms mokėti, kelionių į Rusiją išlaidoms padengti, įsigyti automobilius. Pareiškėjas paaiškina, kad visos šios išlaidos buvo dengiamos iš asmeninių uždirbtų lėšų. Nurodo, kad VMI sprendime melagingai be pagrįstų įrodymų teigiama, kad šiuos pinigus jis naudojo suteikdamas paskolą kitam asmeniui, kitoms savo išlaidoms dengti.
Pažymi, kad 2019-02-14 Kauno apylinkės teismo įsakymu iš jo B. V. R. naudai išieškota 60 000 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Taigi paskolos negalima vertinti kaip visiškai beprocentinės.
Pareiškėjas nurodo, kad nei viename iš skundžiamų sprendimų nėra tinkamai įvertintos teisės aktų nuostatos: pajamų natūra nuostatos netaikomos, kai gyventojas turtą ar paslaugas gauna bendražmoniškumo bendravimo atvejais, kai tai pagrįsta asmeniniais santykiais ir tai nėra atlygis už darbą ar suteiktas paslaugas (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 9 str., finansų ministro 2009-05-19 įsakymas Nr. 1K-162 “Dėl pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” II d. 7 p.). Pareiškėjas mano, kad priešingai nei nurodyta sprendimuose, šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti šią nuostatą: buvo planuojama ne su svetimais žmonėmis, o su pusbroliais investuoti į Lietuvos ekonomiką. Kad bendravimas buvo artimas, patvirtinta jo kelionių į Rusiją skaičius, skolinamų sumų dydis, užsitęsę, bet civilizuoti paskolos teisiniai santykiai.
Teigia, kad iš esmės sprendimai buvo grindžiami tuo, kad jo šeima neturėjo pakankamai pajamų savo išlaidoms pagrįsti. Tikrinamuoju laikotarpiu jo ir sutuoktinės pajamos per metus sudarė nuo 1 800 Eur iki 10 000 Eur, o išlaidos – nuo 14 900 Eur iki 52 900 Eur. Dėl to buvo konstatuota, kad galimai buvo naudojamos paskolų lėšos. Inspekcijai jis atskirai pateikė pastabas dėl nesutikimo su jo šeimos 2004-2011 m. pajamų ir išlaidų suvestine. Jis pateikė labai konkrečius paskaičiavimus, kad tikrinamojo laikotarpio pradžioje jo šeima turėjo apie 300 000 Eur likutį, kad buvo nevertintos pajamos už nekilnojamo turto perdavimą ir iš UAB „Vimonta“ grąžintos paskolos gautos 450 000 Lt pajamos. Todėl mokesčių administratoriaus išvada, kad jis su šeima neturėjo pakankamai pajamų ir turėjo išlaidoms naudoti paskolų lėšas yra visiškai nepagrįsta.
Pareiškėjas dėl mokėtojo pajamų ir išlaidų suvestinės 2004-2011 m. laikotarpiu pažymi, kad 2004 m. duomenimis konstatuota, kad iš viso tais metais jis turėjo tik 87 388,24 Lt. Pareiškėjas pažymi, kad 2003 m. gruodžio mėnesį vien jo sąskaitoje esančioje SEB banke buvo apie 170 000 Lt. Prieš tai jis yra gavęs pajamų iš mirusio tėvo paveldėto namo ir sklypo pardavimą. 2008 m. už nekilnojamojo turto pardavimą gauta 84 000 Eur, 2009 m. už nekilnojamo turto pardavimą gauta 82 000 Eur, 2011 m. už automobilio pardavimą gauta 6 700 Eur, 2004 - 2011 m. kaip darbo užmokestis, išmokos iš Sodros, pajamų už nuomą 71 900 Eur. Nuo 2005-06-17 iki 2005-08-16 jo žmona O. K. bankiniais pavedimais gavo pajamų iš mamos 37 040 Eur. Iš viso minėtu laikotarpiu turėta ir gauta 485 900 Eur. Pareiškėjas sutinka su pagal VMI suvestinę patirtomis 216 391 Eur išlaidomis. Todėl, VMI pateikta išvada, kad laikotarpio pabaigoje pareiškėjas galėjo turėti tik 61 000 Eur nuosavų lėšų visiškai neatitinka tikrovės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad neneigia, jog išlaidų namo statyboms buvo, bet tai turėtų būti suskaičiuota iš naujo, nes vien tik pavedimai namo statybos dalyviams, kurie yra pervesti iš jo ir žmonos sąskaitų, kai kur ir net pagal paskirtį pabrėžta (betonas, laiptai ir t. t.) viso apie 150 000 Lt (43 000 Eur), nėra įtraukti į 183 861,6 X 4 išlaidas namo statybai, t. y. sumos akivaizdžiai sudubliuotos tam, kad padidinti jo išlaidas. 2007 m. UAB “Vimonta” suteikta 450 000 Lt (130 300 Eur) paskola, kuri grąžinta 2009 m., yra būtent gautos iš Swedbank paskolos dalis, kuri nebuvo panaudota namo statybai. Namo statybai buvo panaudota 82 700 Eur, įskaitant ir pavedimus kitiems fiziniams asmenims.
Pareiškėjas nurodo, kad sprendimuose labai daug netikslumų, pavyzdžiui, ties 2012-12-31 užfiksuota 5 000 000 RUB, o skliausteliuose 440 975 Lt. Jis nekeitė rublių į litus, todėl tiek už 2012 metus, tiek už 2013, 2014 metus, paskaičiavus jas pagal nurodytas palūkanas ir konvertavus į eurus kursą tų metų gale gaunasi ne tokios sumos, t. y. padarytos grubios aritmetinės klaidos. Net 2020-12-14 sprendime sutinkama, kad neaišku, nuo kurios valiutos sumos paskaičiuotos menamos palūkanos. Jeigu nėra nustatyta duomenų, apie paskolos, paimtos rubliais, keitimą į kitas valiutas, skaičiavimuose nurodomas jos konvertavimas iš pradžių į litus, o po to į eurus yra visiškai nepagrįstas. 2020-12-14 sprendimo teiginys, kad nors nėra aišku, nuo kurios valiutos apskaičiuota menama palūkanų suma, pateikė papildomus perskaičiavimus, kurie iš esmės yra visiškai analogiški ankstesniems, neatitinka logikos, protingumo, sąžiningumo kriterijų. Pareiškėjas teigia, kad taip ir neatsakyta į klausimą, kodėl, jei nėra duomenų apie gautų pinigų keitimą į kitas valiutas, apskaičiuojant tariamas palūkanas, sumas reikia konvertuoti į kitas valiutas ir net kelis kartus.
Pareiškėjas skunde kvestionuoja kaip 2013-12-31 vėl buvo nurodyta ta pati suma 5 000 000 RUB (440 975 Lt). Nurodo, jog yra nesunku patikrinti, kad rublio kursas euro atžvilgiu šių metų gale krito ir tikras valiutų kursas 2013 m. 12 mėn. buvo 1 Eur = 45,3688 RUB. Pervedus visą sumą į eurus, o po to į litus bus ne 440 975 Lt, bet 110 208 Eur = 380 525 Lt. Iškyla klausimas, nuo kurios sumos skaičiuojami procentai. Jeigu skaičiuojami nuo eurų, kodėl skyrėsi tie procentai nuo 60 000 Eur paskolos. Jeigu skaičiuojami nuo litų, tai kur dokumentai, ar kiti duomenys, kad tuo metu pinigai buvo laikomi litais. Jeigu skaičiuojami nuo rublių, tai lito atžvilgiu jie nuvertėjo 60 500 Lt suma.
Nurodo, kad nei VMI, nei Komisija tinkamai neįvertino aplinkybės, kad jį galėjo suklaidinti VMI atstovai. Paaiškina, kad prieš sudarydamas paskolos sandorius jis pasiskambino į Lietuvos ir Rusijos mokesčių inspekcijas, kad išsiaiškintų, ar jam gali tekti tokia pareiga sumokėti kokius mokesčius, jeigu jis iš savo artimųjų pasiskolins dideles pinigų sumas be procentų. VMI konsultantės į paklausimus vienareikšmiškai atsakė, kad mokesčių fiziniams asmenims, jeigu skolini lėšas, tuo labiau iš giminių, nėra ir tokios paskolos neapmokęstinamos. Apie pajamas natūra gaunant lengvatinę paskolą jam nebuvo net užsiminta. Pareiškėjas teigia, kad pasitikėjo šia informacija. Taip pat jis ir žmona yra skambinę į VMI ir jiems buvo patvirtinta, jog mokėti mokesčių nereikia. Pažymi, kad šios aplinkybės yra svarbios, nes vadovaujantis MAĮ141 straipsnio 1 dalies 4 punktu, būtų pagrindas spręsti atleidimo nuo mokestinių sankcijų klausimą.
Apibendrindamas, pareiškėjas teigia, kad kadangi apskųstame sprendime vietos mokesčių administratorius neteisingai taikė teisės aktų nuostatas, nepateikė pagrįstų argumentų, neginčijamų ar bent pakankamų įrodymų, kurių pagrindu galėjo konstatuoti mokesčių įstatymų pažeidimus, nenustatė aplinkybių, sąlygojančių mokesčių mokėtojo mokesčių bazės neteisingumą, neįrodė ir nepagrindė mokesčių mokėtojo piktnaudžiavimo ar mokesčių vengimo atvejų, suteikiančių teisę mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str.) ar taikyti turinio viršenybės prieš formą principą (MAĮ 69 str.) ir pan., atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT), Komisijos, GPMĮ ir MAĮ nuostatas, tinkamai įvertinus visas aplinkybes bei remiantis MAĮ 8 straipsnyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 2 dalies, nuostatomis, ginčijami sprendimai naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad įvertinus tai, jog pareiškėjo gautos paskolos yra lengvatinės (visos iš Rusijos piliečių gautos paskolos beprocentinės), todėl patikrinimo metu šios paskolos pagrįstai vertintos kaip ekonominė nauda, o tokiu atveju gyventojo gauta nauda yra palūkanų suma, kuri būtų mokama už tokį kreditą ar paskolą mokant tuo laikotarpiu teikiamų paskolų rinkos kainą pagal rinkos palūkanų normą. Atsakovė konstatuoja, kad nauda atsiranda beprocentinės paskolos suteikimo momentu, bei sutarties galiojimo laikotarpiu rinkoje mokamos palūkanų normos gali svyruoti, natūra gauta nauda turėtų būti laikomas skirtumas tarp paskolos suteikimo momentu buvusių rinkos palūkanų ir nesumokamų palūkanų, o jei rinkoje palūkanų normos mažėjo – skirtumas tarp pajamų pripažinimo momentu esančių palūkanų ir nesumokamų palūkanų.
Pažymi, kad siekdama apskaičiuoti pareiškėjo pajamas natūra (menamas palūkanas už gautas paskolas) dvi gautos paskolos Rusijos rubliais pagal Lietuvos banko skelbiamus oficialius valiutų keitimo kursus perskaičiuotos į litus ir menamos palūkanos už šias paskolas už 2012-2014 m. apskaičiuotos pagal paskolų sumas, perskaičiuotas į litus ir taikant vidutines litais teikiamų paskolų namų ūkiams kitiems tikslams palūkanų normas: 2012-08 – 6,18 proc., 2012-12 – 6,88 proc., 2013-12 –5,89 proc., 2014-05 – 4,96 proc., 2014-12 – 5,94 proc. Nuo 2015-01-01 pagal oficialų valiutos keitimo kursą (1 Eur = 3,4528 Lt) minėtų paskolų sumos litais perskaičiuotos į eurus ir už 2015-2016 m. laikotarpį atitinkamai taikytos vidutinės eurais teikiamų paskolų gyventojams kitiems tikslams palūkanų normos: 2015-12 – 3,59 proc., 2016-12 – 3,28 proc. Už 2012-2014 m. laikotarpį taip pat taikytos vidutinės eurais teikiamų paskolų gyventojams kitiems tikslams palūkanų normos (2012-08 – 3,91 proc., 2012-12 – 4,26 proc., 2013-12 – 4,50 proc., 2014-12 – 3,38 proc.), tačiau tik dėl 2012-08-18 pareiškėjo gautos paskolos eurais (paskolos suma 60 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2012-2016 m. gavo 44 978,57 Eur (už 2012 m. - 3851,83 Eur, už 2013 m. – 9 868,42 Eur, už 2014 m. – 12 308,54 Eur, už 2015 m. – 9 902,43 Eur, už 2016 m. – 9 047,35 Eur) menamų palūkanų (pajamų natūra), kurios laikytinos pareiškėjo apmokestinamosiomis B klasės pajamomis, nuo kurių Pareiškėjui pagrįstai apskaičiuotas 5 938,71 Eur GPM.
Atsakovė kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, jog VMI neatsižvelgė į tai, jog paskolos buvo paimtos išskirtinai investicijoms į verslą, t. y. su tikslu jas panaudoti investicijoms į nekilnojamąjį turtą logistikos centre jo turimame žemės sklype. Bylos medžiagoje nustatyti prieštaringi pareiškėjo teiginiams duomenys: 1) pats pareiškėjas pirminio patikrinimo metu neneigė gavęs paskolų ir VMI pateiktuose paaiškinimuose teigė, kad pinigus skolinosi investicijoms; 2) skolintojai taip pat teigė skolinę pareiškėjui pinigus, tik nurodė skirtingą nei pareiškėjas paskolos paskirtį. Pareiškėjas taip pat skunde nurodo, kad paskolos buvo įformintos tam, kad jis be kliūčių, esant reikalui, galėtų deklaruoti iš Rusijos išvežamus didelius kiekius lėšų. Tačiau, šiuo atveju minėti teiginiai laikytini pareiškėjo gynybine pozicija. Iš patikrinimo akte pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjo gautos beprocentinės paskolos iš nurodytų Rusijos piliečių buvo pripažintos realiai gautomis, tai patvirtino ir pats pareiškėjas, savo pastabose VMI nurodydamas, kad domėjosi VMI ar jo paskolos, gautos grynaisiais pinigais galėtų būti apmokestintos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad sudarydamas paskolų sandorius su giminaičiais jie skolinamus pinigus rubliais pririšo prie tvirtesnės valiutos, t. y. USD (L. S. R. 5 000 000 RUB) ir Eur (J. M. S. 4200 000 RUB), tam, kad jei skolinta valiuta (RUB) nuvertėtų, būtų grąžinama kitos valiutos ekvivalentu. Taigi pareiškėjo teiginiai, jog iš giminaičių gautos pinigų sumos nėra jam suteiktos paskolos, o tik investicijos į verslą, yra nepagrįsti, o pareiškėjo pateikti B. V. R. raštiški patvirtinimai apie jo mamos ketinimą investuoti Lietuvoje vertinami kritiškai, kaip neatitinkantys tikrovės.
Atsakovė nurodo, jog pareiškėjo teiginiai, kad teismai tokio pobūdžio bylose pabrėžia, jog pajamoms natūra neužtenka vien patvirtinti paskolų paėmimo faktą, bet mokesčių administratorius turi įrodyti, kad dėl paimtų paskolų pareiškėjas gavo ekonominę naudą. Pareiškėjas tvirtina, kad jis pateikė konkrečius faktus ir duomenis, jog skolindamasis negavo ekonominės naudos, kadangi paskolinti pinigai jokiu būdu nebuvo panaudoti. VMI pažymi, kad ankstesniuose paaiškinimuose pareiškėjas yra nurodęs, kad nors paskolos nebuvo panaudotos pagal paskirtį, tačiau dalį lėšų jis panaudojo pragyvenimui bei smulkioms išlaidoms. Taip pat iš patikrinimo metu surinktos informacijos matyti, kad pareiškėjas Rusijos bankuose buvo atidaręs atsiskaitomąsias sąskaitas, į kurias įnešęs grynuosius pinigus, gavo indėlių palūkanų, t. y. būtent gavo ekonominę naudą. Pareiškėjas pirminio patikrinimo metu VMI taip pat buvo pateikęs Rusijos banko „Sberbank“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad į jo vardu atidarytą sąskaitą 2014-05-16 buvo pervesta 4 200 000 RUB, už kuriuos 2014-06-20 apskaičiuota 4,60 RUB palūkanų bei uždarant sąskaitą nurašyta 42 000 RUB banko komisinių išlaidų. Pareiškėjas pateikė sutartis, pagal kurias Rusijos banke „Baltika“ buvo atidarytos terminuoto indėlio sąskaitos jo sutuoktinės O. K. ir jo vaikų – D., A. ir A. K. vardu, į kurias įnešta po 700 000 RUB terminuoti indėliai laikotarpiui nuo 2014-06-18 (19) iki 2016-06-19. O. K. VMI pateiktame paaiškinime nurodė, jog turėjo atsiskaitomąją sąskaitą Rusijoje, bet bankas bankrutavo ir jokios operacijos sąskaitoje nevyko, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pareiškėjas taip pat pateikė du Rusijos banko „Baltika“ pinigų išdavimo orderius: 2014-06-18, pagal kurį A. K. išsiėmė 700 000 RUB ir 2014-10-02, pagal kurį išgrynino 41 8296,23 RUB sumą. Nors pareiškėjas nesutinka, jog turėti indėliai buvo būtent iš J. S. S. skolintų lėšų, teigdamas, kad skyrėsi paskolos ir padėtų indėlių sumos, laikas ir teigia, jog tai galėjo būti jo ir sutuoktinės asmeniniai pinigai, tačiau pagrindžiančių įrodymų, kad minėti pinigai buvo asmeniškai pareiškėjo, nepateikė. Pareiškėjas 2012 m. gautų 5 000 000 RUB, 60 000 Eur bei 2014 m. gautų 4 200 000 RUB paskolų nėra grąžinęs skolintojams, todėl įvertinus patikrinimo metu surinktus duomenis ir aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas tokiu būdu galėjo laisvai disponuoti turimomis lėšomis, ir nemokėdamas palūkanų skolintojams, gavo pajamų natūra.
Šalies argumentai
Pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad gautos beprocentinės paskolos ir buvo bendražmogiškumo bendravimo atvejis, pagrįstas asmeniniais santykiais, iš kurio pareiškėjas nėra gavęs ekonominės naudos, todėl tai negali būti vertinama kaip pajamų mokesčio objektas. VMI pastebi, jog kad nėra ginčo dėl to, jog L. S. R., B. V. R. ir J. M. S. yra pareiškėjo giminaičiai. Tačiau tai, kad paskolos davėjai yra pareiškėjo giminaičiai dar nepatvirtina, kad suteiktos paskolos buvo būtent iš bendražmogiškosios paskatos suteikta neatlygintina pagalba, kuri buvo reikalinga jo ar šeimos narių ligos ar kitos nelaimės atveju ir, kad tai nėra susiję su naudos siekimu. Atsakovė atkreipia dėmesį į VMI parengtą rašytinę konsultaciją dėl bendražmogiškų santykių bendravimo (2013-02-14 raštas Nr. (32.42-31-1) RM-1095), kurioje teigiama, kad tuo atveju, kai naudos atsiradimas sąlygotas turto natūra davėjo ir natūra gavėjo tam tikrais ekonominiais interesais, santykiais, susijusiais su darbine ar panašia veikla, tai pats turto suteikimas naudotis asmeniniais tikslais jau yra vertinamas kaip gauta nauda (pajamos), todėl tokiu atveju bendražmogiškas bendravimas GPMĮ taikymo požiūriu negali būti konstatuojamas.
Paaiškina, kad pareiškėjas paskolomis galėjo laisvai disponuoti, tiek juos įnešant į banko sąskaitą ir už tai gaunant palūkanas, tiek parvežus skolintas lėšas į Lietuvą grynaisiais pinigais, naudoti jas savo šeimos reikmėms, t. y. mokėjo namo paskolos įmokas bei palūkanas, vyko į keliones Rusijoje, suteikė paskolas kitiems asmenims. Pareiškėjas ankstesnio patikrinimo metu pateiktame paaiškinime taip pat yra nurodęs, jog dalį paskolų panaudojo pragyvenimui bei smulkioms išlaidoms, todėl VMI padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, gavęs beprocentines paskolas, nepanaudojo jų pagal paskirtį investicijoms, t. y. logistikos verslo statybai, tačiau naudojo jas savo reikmėms nemokėdamas už jas palūkanų. Pareiškėjo nurodyti paskoliniai sandoriai negali būti vertinami kaip bendražmogiškas bendravimas, kaip tik, šis santykis parodo, kad paskolos davėjai savo veiksmais - neatlygintine paslauga paskolos gavėjui suteikė ekonominę naudą, kurios pastarasis negalėtų gauti rinkos dėsniais paremtomis sąlygomis ir nėra jokių objektyvių aplinkybių leidžiančių manyti kitaip, jog pinigai buvo reikalingi ligos ar nelaimės atveju. Todėl vadovaujantis GPMĮ 9 straipsnio nuostatomis ir išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjo gauta nauda (palūkanų rinkos kaina) pagrįstai pripažinta pajamomis, gautomis natūra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su patikrinimo akto 2 lentelėje pateiktais duomenimis ir nurodo, jog negalima vienareikšmiškai teigti, kad muitinės deklaracijoje nurodyta pinigų kilmė bei numatoma paskirtis yra tiksli, kadangi paprastai tiek pasiskolintos, tiek asmeninės lėšos buvo deklaruojamos surašant jas viena eilute, todėl iš lentelėje atvaizduotų 250 000 Eur iš Rusijos į Lietuvą įvežtų paskolų jis galėjo įvežti ne daugiau kaip 100 000 Eur, kitą dalį pinigų sudarė asmeninės lėšos, kadangi į Rusiją vyko apie 55 kartus, iš kurių 10 kartų kartu su sutuoktine, todėl kiekvieną kartą galėjo išsivežti ir įvežti iki 10 000 Eur, kurių nereikėjo deklaruoti. Pareiškėjo teigimu, tiek išvežamos, tiek įvežamos į Lietuvą asmeninės lėšos galėjo dubliuotis, todėl apskaičiuotos įvežtos lėšos nėra tikslios. VMI dėl minėtų argumentų pažymi, kad pareiškėjas yra pateikęs muitinės grynųjų pinigų deklaracijas, kuriose deklaravo, kad išvykdamas iš Lietuvos yra išvežęs 50 000 Eur sumą. Be to, patikrinimo akto 2 lentelėje pateikti duomenys yra informacinio pobūdžio ir apmokestinamosios bazės dydžio nustatymui įtakos neturi, todėl šie pareiškėjo teiginiai nevertinami.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad VMI konsultantai galėjo jį suklaidinti dėl gautos paskolos neapmokestinimo. Kaip matyti iš VMI sprendimo, vietos mokesčių administratorius nustatė, kad minėtu laikotarpiu (2020-04-17 - 2020-04-19), kuomet pareiškėjas nurodo kreipęsis į VMI telefoninės konsultacijos, telefoniniai įrašai nebuvo atlikti. Pažymi, kad dėl klaidingos informacijos mokesčių mokėtojas negali būti atleistas nuo pareigos sumokėti mokesčius, tačiau atsižvelgdamas į šią situaciją, mokesčių administratorius gali spręsti dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių ar jų dalies mokėjimo. Atkreipia dėmesį, kad pirminio patikrinimo metu pareiškėjas nėra pateikęs informacijos ar kitų pagrindžiančių įrodymų, kad jis prieš sudarydamas paskolinius sandorius dėl jų apmokestinimo domėjosi ir skambino Lietuvos bei Rusijos mokesčių administratoriui, o pareiškėjo po mokestinio patikrinimo gautos konsultacijos, šiuo atveju negalėjo turėti įtakos dėl pajamų natūra nuo 2012 -2014 metais gautų paskolų apmokestinimo, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai, jog mokesčių administratorius galėjo jį suklaidinti, laikytini jo gynybine pozicija.
Nurodo, kad mokestinio ginčo metu Komisija 2019-09-30 sprendime dėl pareiškėjo PRC907 bei PRC911 deklaracijų nepateikimo konstatavo, jog pareiškėjas tinkamai deklaravo įvežtus iš Rusijos grynuosius pinigus Lietuvos muitinėje ir dėl to galėjo pagrįstai manyti, jog antrą kartą deklaruoti jų įvežimo/paskolos gavimo mokesčių administratoriui nereikia, t. y. pareiškėjas galėjo sąžiningai suklysti, tačiau nepaneigė MAĮ nustatytos prievolės pareiškėjui deklaruoti skolintas lėšas. Analogiškos pozicijos Komisija laikosi ir ginčijamame 2021-02-19 sprendime Nr. S-28 (7-7/2021).
Pažymi, kad pareiškėjas mokestinio ginčo metu (2019-04-30 ir 2019-10-02) pateikė PRC907 formos pranešimus, kuriuose deklaravo 2014 m. iš J. M. S. gautą 304 192 Lt paskolą ir 2012 m. 438 506 Lt iš L. S. R. ir 207 168 Lt iš B. V. R. gautas paskolas. Tačiau pareiškėjas, informuotas, jog vadovaujantis MAĮ 421 straipsnio nuostatomis, vykstant kontrolės veiksmams minėti pranešimai forma PRC907 yra nevertinami. Pastebi, jog nustatytas pažeidimas neturi įtakos pareiškėjo apskaičiuotų mokestinių prievolių dydžiui. VMI vertinimu, pareiškėjas įrodymų, pagrindžiančių jo skundo teiginius ir paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas apmokestinimui reikšmingas aplinkybes, nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
GPMĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad GPM objektas yra gyventojo pajamos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas pajamos yra pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus, šios straipsnio dalies 1?9 punktuose išvardintas gyventojo gaunamas pinigines lėšas ar kitą naudą, kurios nėra laikomos gyventojo pajamomis ir nėra GPM objektas.
GPMĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, o gavimo momentu laikoma, kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos ir kai bet kokia forma išmokamos išmokos. MAĮ 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Pagal GPMĮ 3 straipsnio nuostatas pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. GPMĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos. GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad pajamų mokesčio tarifas yra 15 proc. jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Gyventojo pajamų, gautų natūra iš Lietuvos Respublikos ir užsienio vienetų bei nuolatinių ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, įvertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-19 įsakymu Nr. IK-162 patvirtintas Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 7 punktas nustato, kad gyventojo mokamos (nemokamos) palūkanos lyginamos su palūkanomis, kurios atitinka tikrąją rinkos kainą paskolos grąžinimo momentu. Minėtas palyginimas atliekamas lengvatinių palūkanų mokėjimo momentu, o jeigu palūkanos nemokamos - paskolos ar jos dalies grąžinimo momentu, arba paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, kai paskola ar jos dalis mokestiniu laikotarpiu negrąžinama.
Iš šių teisės normų matyti, kad prievolė mokėti GPM kyla nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris faktiškai bet kokia forma gavo pajamų ir kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. GPM objektas yra gyventojo pajamos, gautos pinigais ir (ar) natūra bei nuo 2010 m. mokestinio laikotarpio gyventojo pajamomis, gautomis natūra, yra pripažįstamos neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina gautas nuosavybėn arba naudoti turtas arba gautos paskolos, taip pat kita gauta nauda, kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal GPMĮ nuostatas būtų priskiriamas pajamoms, išskyrus GPMĮ 9 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytus atvejus, todėl nuo 2010-01-01 pajamomis natūra pripažįstama gyventojo nauda, gauta natūra, kai gyventojas už kreditus (arba) paskolą moka lengvatines palūkanas, neatitinkančias rinkos kainos, arba jų nemoka. Pagal suteiktas beprocentes paskolas gyventojo gauta nauda (pajamos natūra) įvertinama nemokamas palūkanas lyginant su palūkanomis, kurios atitinka tikrąją rinkos kainą paskolos ar jos dalies grąžinimo momentu, arba paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, kai paskola ar jos dalis mokestiniu laikotarpiu negrąžinama. Apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių laikotarpių pajamas gyventojui gavus beprocentinę paskolą iš kito gyventojo, laikoma, kad gyventojas gavo kitų B klasės pajamų, ir iki kitų metų gegužės mėn. 1 dienos jis turi pateikti metinę pajamų deklaraciją bei nuo menamų palūkanų sumokėti 15 proc. dydžio GPM.
GPMĮ 9 straipsnio „Pajamos natūra“ nuostatos gali būti taikomos, kai gyventojo gautas turtas, paslaugos ar kita nauda ne pinigais pagal GPMĮ nuostatas yra laikoma pajamomis, kaip tai apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje (pajamos - pozityviosios pajamos, <...> atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra <...>) bei yra tenkinamos visos pajamas natūra apibrėžiančioje sąvokoje įvardytos sąlygos, t. y. turto ar paslaugų davėjo ir naudos gavėjo tarpusavio santykiai yra pagrįsti siekimu duoti (gauti) ekonominę naudą ir siekis duoti (gauti) naudą yra kilęs dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos ir naudos davėjas siekia duoti naudą konkrečiam gyventojui.
Taigi, nuo 2010 m. mokestinio laikotarpio gyventojo pajamomis, gautomis natūra, yra pripažįstamos neatlygintinai, mainais ar lengvatine kaina gautas nuosavybėn ar naudoti turtas arba gautos paskolos, taip pat kita gauta nauda, kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal GPMĮ nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. Nuo 2010-01-01 pajamomis natūra yra pripažįstama gyventojo nauda, gauta natūra, kai gyventojas už kreditus (arba paskolą) moka lengvatinio dydžio palūkanas, neatitinkančias rinkos kainos, arba jų visiškai nemoka.
Pajamų natūra nuostatos netaikomos, kai gyventojas turtą ar paslaugas gauna bendražmogiško bendravimo atvejais, kai tai pagrįsta asmeniniais santykiais ir tai nėra atlygis už darbą ar suteiktas paslaugas, pvz., tėvai paskolina pinigus vaikams, paskolos sandoriu gautos lėšos panaudojamos ligos ar nelaimės atveju. Nustačius, kad asmenys gauna naudą iš kitų fizinių asmenų - giminaičių, draugų, pažįstamų, pajamų natūra nuostatos netaikomos tik tais atvejais, kai nustatoma, kad nebuvo siekio duoti / gauti naudą ir asmuo nėra grandis mokesčių vengimo modelyje.
Byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas pirminio patikrinimo metu Inspekcijai pateikė 2017-07-19 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis gavo paskolas iš užsienio fizinių asmenų būsimoms investicijoms Lietuvoje: 2012 m. gavo 60 000 Eur paskolą iš B. V. R.. Pareiškėjas pateikė 2012-08-18 skolos raštelio kopiją, kurioje nurodyta, kad V. B. R. 2012-08-18 suteikė pareiškėjui 60 000 Eur paskolą. Pareiškėjas taip pat pateikė 2012-08-15 skolos raštelio kopiją, kurioje nurodyta, kad L. S. R. (B. V. R. motina) 2012-08-15 suteikė pareiškėjui 5 000 000 RUB paskolą. Mokėtojo teigimu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2014-05-16 jis gavo 4 200 000 RUB paskolą iš savo pusbrolio J. M. S..
Pareiškėjas 2018-09-19 paaiškinime Inspekcijai nurodė, kad yra sudaryta sutartis su UAB ,,Savana LT“, nes ši bendrovė keitė jam priklausančio žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į komercinę.
Patikrinimo metu Inspekcija pagal pareiškėjo banko sąskaitų išrašus nustatė, kad pareiškėjas piniginių lėšų B. V. R. ar L. S. R. bankiniais pavedimais nepervedė ir pats iš jų piniginių lėšų tokiu būdu negavo. Inspekcija tris minėtas pareiškėjo gautas paskolas iš Rusijos piliečių vertino kaip realias.
Iš pareiškėjo Inspekcijai pateiktų paaiškinimų turinio spręstina, kad pareiškėjas grynaisiais pinigais gautas paskolas planuoja skirti investicijoms - vystyti logistikos centro statybas, t. y. pareiškėjas turėjo aiškių ir konkrečių ekonominių interesų. Paskolų būdu gautos lėšos nebuvo skirtos panaudoti ligos ar nelaimės atvejui.
Įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir patikrinimo metu surinktą medžiagą, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas paskolas iš Rusijos piliečių gavo grynaisiais pinigais, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo šiomis lėšomis laisvai disponuoti, t. y. naudoti lėšas savo reikmėms - namų ūkio vartojimo išlaidoms padengti (iš viso namų ūkyje 5 asmenys), 2007 m. gautos būsto paskolos palūkanoms bei įmokoms mokėti, kelionių išlaidoms padengti.
Teismas sutinka su mokesčių administratorių išvada, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas tikrinamu laikotarpiu dėl gautų beprocentinių paskolų gavo ekonominės naudos - gavo palūkanų už terminuotus indėlius banko sąskaitose, suteikė piniginę paskolą kitam asmeniui, disponavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis ir turėjo galimybes skolintas lėšas panaudoti ne tik investicijoms, bet ir įvairioms savo išlaidoms padengti.
Nustačius, kad pareiškėjo iš Rusijos piliečių gautos paskolos beprocentinės, ką nurodo ir pats pareiškėjas, konstatuotina, kad jos neabejotinai yra lengvatinės, todėl patikrinimo akte šios paskolos pagrįstai vertintos kaip ekonominė nauda.
Kaip minėta, pagal Aprašo 7 punkto nuostatas, gyventojo nauda, gauta natūra, kai gyventojas už kreditą arba paskolą moka lengvatines palūkanas arba jų nemoka, įvertinama kaip palūkanų sumos, kuri būtų mokama už tokį kreditą ar paskolą mokant tuo laikotarpiu atitinkama valiuta teikiamų paskolų tikrąją rinkos kainą, ir faktiškai sumokėtos palūkanų sumos skirtumas, apskaičiuojamas lengvatinių palūkanų mokėjimo momentu arba, jei palūkanos nemokamos, paskolos ar jos dalies grąžinimo momentu, arba, jei paskola ar jos dalis mokestiniu laikotarpiu negrąžinama - paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.
Pažymėtina, kad patikrinimo akte, atsižvelgiant į tai, kad nauda atsiranda beprocentinės paskolos suteikimo momentu bei į tai, kad sutarties galiojimo laikotarpiu rinkoje mokamos palūkanos gali svyruoti, natūra gauta nauda laikytas skirtumas tarp paskolos suteikimo momentu buvusių rinkos palūkanų ir nemokamų palūkanų, o jei rinkoje palūkanos krito - skirtumas tarp pajamų pripažinimo momentu esančių palūkanų ir nemokamų palūkanų (GPMĮ 9 straipsnio komentaras), taikant mokėtojui palankiausią pajamų natūra įvertinimo procentą ir vertinant gautą naudą (pajamas natūra), atsižvelgiant ne tik į analogiškos paskolos palūkanų normas, buvusias gautos naudos (pajamų natūra) vertinimo metu, net ir į paskolos suteikimo metu buvusią palūkanų normą.
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė GPMĮ 9 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios nustato, kad pajamų natūra vertę apskaičiuoja pajamų natūra davėjas, o tais atvejais, kai pajamų natūra davėjas pagal GPMĮ nėra įpareigotas apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, - pats gyventojas, gavęs pajamų natūra. Mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad mokėtojas tikrinamu laikotarpiu gavo pajamų natūra, bet neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pajamų mokesčio nuo natūra gautų pajamų.
Įvertinus tai, kad mokėtojo gautos paskolos yra lengvatinės (visos iš Rusijos piliečių gautos paskolos beprocentinės), patikrinimo akte paskolos vertintos kaip ekonominė nauda, todėl tokiu atveju gyventojo gauta nauda yra palūkanų suma, kuri būtų mokama už tokį kreditą ar paskolą mokant tuo laikotarpiu teikiamų paskolų rinkos kainą pagal rinkos palūkanų normą. Atsižvelgiant į tai, kad nauda atsiranda beprocentinės paskolos suteikimo momentu, bei į tai, kad sutarties galiojimo laikotarpiu rinkoje mokamos palūkanų normos gali svyruoti, natūra gauta nauda turėtų būti laikomas skirtumas tarp paskolos suteikimo momentu buvusių rinkos palūkanų ir nesumokamų palūkanų, o jei rinkoje palūkanų normos mažėjo - skirtumas tarp pajamų pripažinimo momentu esančių palūkanų ir nesumokamų palūkanų.
Rinkos paskolų palūkanų normos nustatytos pagal Lietuvos banko teikiamus oficialius duomenis apie vidutines paskolų kitiems tikslams palūkanų normas gyventojams (ar namų ūkiams). Lietuvos banko internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys apie paskolų teikiamų litais (iki 2014 m.) bei eurais vidutines palūkanų normas.
Mokestinio patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas iš Rusijos piliečių tikrinamu laikotarpiu iš viso gavo tris beprocentines paskolas, kurių grąžinimo terminas nenumatytas: 2012-08-15 gauta 5 000 000 RUB paskola iš L. S. R., 2012-08-18 gauta 60 000 Eur paskola iš V. B. R., 2014-05-16 gauta 4 200 000 RUB paskola iš J. M. S..
Iš Patikrinimo akto duomenų matyti, kad Inspekcija, siekdama apskaičiuoti pajamas natūra (šiuo atveju - menamas palūkanas už gautas paskolas), pareiškėjo dvi gautas paskolas Rusijos rubliais (RUB) pagal Lietuvos banko skelbiamus oficialius valiutų keitimo kursus perskaičiavo į litus ir menamas palūkanas už šias paskolas už 2012-2014 m. apskaičiavo pagal paskolų sumas, perskaičiuotas į litus ir taikė vidutines litais teikiamų paskolų namų ūkiams kitiems tikslams palūkanų normas: 2012 m. rugpjūčio mėn. - 6,18 proc., 2012 m. gruodžio mėn. - 6,88 proc., 2013 m. gruodžio mėn. - 5,89 proc., 2014 m. gegužės mėn. - 4,96 proc., 2014 m. gruodžio mėn. - 5,94 proc.
Nuo 2015-01-01 pagal oficialų valiutos keitimo kursą (1 Eur = 3,4528 Lt) minėtų paskolų sumos litais perskaičiuotos į eurus ir už 2015-2016 m. laikotarpį atitinkamai taikytos vidutinės eurais teikiamų paskolų gyventojams kitiems tikslams palūkanų normos: 2015 m. gruodžio mėn. - 3,59 proc., 2016 m. gruodžio mėn. - 3,28 proc. Inspekcija už 2012-2014 m. laikotarpį taip pat taikė vidutines eurais teikiamų paskolų gyventojams kitiems tikslams palūkanų normos (2012 m. rugpjūčio mėn. - 3,91 proc., 2012 m. gruodžio mėn. - 4,26 proc., 2013 m. gruodžio mėn. - 4,50 proc., 2014 m. gruodžio mėn. - 3,38 proc.). Inspekcija detalų menamų palūkanų apskaičiavimą pateikė Patikrinimo akto 4 lentelėje.
Teismo įsitikinimu, Inspekcija apskaičiuodama pareiškėjui taikytinas paskolų palūkanų normas pagrįstai vadovavosi Lietuvos banko teikiamais oficialiais duomenis apie vidutines paskolų kitiems tikslams palūkanų normas gyventojams (ar namų ūkiams), o ne pareiškėjo nurodomais apskaičiavimais, todėl teisingai apskaičiavo, kad pareiškėjas 2012-2016 m. gavo 44 978,57 Eur menamų palūkanų (pajamų natūra), kurios laikytinos apmokestinamosiomis B klasės pajamomis.
Pagal GPMĮ 25 straipsnio 1 dalį pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. Vadovaudamasis GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostata, nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar GPMĮ 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui praėjusio mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2012-2016 m. laikotarpiu dėl gautų lengvatinių paskolų gavo pajamų natūra, kurių nedeklaravo, neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo GPM įstatymų nustatyta tvarka , taip pažeisdamas GPMĮ 9 straipsnio, 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl mokesčių administratorius, patikrinimo metu nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai apskaičiavo papildomas mokestines prievoles.
Pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų.
Patikrinimo akto duomenys tvirtina, kad Inspekcija apskaičiuodama GPM, atsižvelgė į pareiškėjo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, mokestinio patikrinimo metu nustatytas nedeklaruotas pajamas natūra bei įvertinusi mokėtojui taikytinus NPD ir papildomo NPD dydžius ir kitus mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis, ir iš viso už tikrinamą 2012-2016 m. laikotarpį tinkamai apskaičiavo sumokėti į biudžetą 5 938,71 Eur GPM.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011-11-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Inspekcija, VMI ir ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusi Komisija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei įvertino surinktus duomenis, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl, priešingai, nei teigia pareiškėjas, skundžiami Inspekcijos, VMI ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir juos panaikinti.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.