- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-04
- Bylos Nr.
- eI-4018-473/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- V. K., S. A.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovams V. K. (V. K.) ir S. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovų V. K. ir S. A. 119,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., bei prašo priteisti iš atsakovų 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skunde pažymėjo, kad nors prie skundo pridedamoje pažymoje nurodyta įsiskolinimo suma yra 119,86 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3992-764/2018 pareiškėjai iš atsakovų priteisė skolą už laikotarpį iki 2015 m. birželio mėnesio, pareiškėja prašo priteisti skolą už naują laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., per kurį susidarė 73,62 Eur skolos suma. Paaiškino, kad pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą. Pažymi, kad Druskininkų savivaldybės taryba, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu, 2007 m. gruodžio 20 d sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatai teisės aktų nustatyta tvarka viešai buvo paskelbti internetiniame tinklalapyje. Nuostatų 4.5 punkte nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas - fizinis ir juridinis asmuo - atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta piniginė prievolė mokėti Rinkliavą. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovai privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą Druskininkų miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovai skunde minimu laikotarpiu nėra sumokėję pareiškėjai vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovams buvo paskaičiuota vadovaujantis Nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams ir juridiniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pareiškėja taip pat nurodė, kad juridinio pagrindo atsakovams atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Atkreipia dėmesį, kad Druskininkų savivaldybės tarybos patvirtinti Nuostatai bei kiti, atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, nenustato galimybės patiems atliekų turėtojams rinkti ir tvarkyti atliekas bei tuo pagrindu atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovų vardu buvo siųsti įspėjimai dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovai įspėjimus ignoravo, su pareiškėja nesusisiekė. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminiais teisės aktais, atsakovai privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes naudojasi nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 atsakovai nėra sumokėję 73,62 Eur vietinės rinkliavos, apie kurią buvo informuoti mokėjimo pranešimais bei įspėjimais.
Atsakovai atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas yra kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. priteisimo iš atsakovų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 str. 9 d.). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Iš 2018 m. liepos 18 d. pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos mokėtojams S. A. ir V. K. už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. apskaičiavo 73,62 Eur skolą už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 83-84). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovams dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą siųsti įspėjimai, taip pat vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir įspėjimai. Byloje nėra rašytinės medžiagos, patvirtinančios, kad 73,62 Eur vietinės rinkliavos skola ar jos dalis yra sumokėta.
Druskininkų savivaldybės taryba 2007-12-20 sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Druskininkų savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Iš Nuostatų 2 punkto matyti, kad vietinė rinkliava – tai Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 3 punktą, komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Šis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Druskininkų savivaldybės teritorijoje, t. y. atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ar disponavimu. Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimams, kur ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 str. a p. (ETT 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje ImmobiliaresrlHotelFutura ir kt. (48–50 p.)).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Nuostatų 16 punkte nustatyta, kad UAB „Alytaus rajono atliekų tvarkymo centras“ parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir jį pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Pagal Nuostatų 17 punktą, vietinė rinkliava sumokama į savivaldybės administracijos sąskaitą, nurodytą mokėjimo pranešime. Nuostatų 18 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava turi būti sumokėta iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos. Minėtų nuostatų 22 punkte nustatyta, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško paslaugos teikėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 80-82), todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovai yra laikoma vietinės rinkliavos mokėtojai, neįvykdę pareigos sumokėti privalomą vietinę rinkliavą. Teismas konstatuoja, kad atsakovai netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3992-764/2016 pareiškėjai UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovų V. K. ir S. A. solidariai priteisė 46,24 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, susidariusią laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovų V. K. ir S. A. priteistina 73,62 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., suma.
Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovų 38,12 Eur teismo išlaidų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pareiškėja, pagrįsdama turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikė 2017 m. vasario 22 d. su UAB „Creditum“ pasirašytą Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartį Nr. 33 (b. l. 75), 2018 m. kovo 8 d. su advokate Ina Kurauskiene pasirašytą sutartį „Dėl teisinių paslaugų teikimo prie skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33“ (b. l. 53), 2018 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serijos Nr. CRD 005741 (b. l. 76) ir Swebank 2017 m. liepos 24 d. mokėjimo nurodymą (b. l. 52), iš kurio matyti, kad pareiškėja už teisminius išieškojimus, pagal Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartį Nr. 33, yra sumokėjusi PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, iš jų 38,12 Eur (su PVM) už pareiškimą dėl skolos iš atsakovų priteisimo parengimą (b. l. 77-78).
LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą analogiško pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016, 2017 m. birželio 12 d. eA-533-552/2017 ir kt.). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 15,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą patenkinti.
Priteisti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovų V. K. ir S. A. solidariai 73,62 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir 62 centus) nesumokėtą vietinę rinkliavą.
Priteisti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovų V. K. ir S. A. solidariai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.