Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. Ž., jos atstovui advokatui Valdui Kersnauskui, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovei Alvydai Jatulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. Ž. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-12-20 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Viešųjų pirkimų tarnyba) 2010-12-13 K. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1P-61 (toliau – ir Protokolas) dėl to, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. balandžio mėn. atlikusi patikrinimą, kaip organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus 2009-2010 metais perkančioje organizacijoje buvo laikomasi Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nustatė, kad vykdant „Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009-10-28 statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“ buvo pažeistos Įstatymo ir perkančiosios organizacijos direktoriaus 2008-10-08 įsakymu Nr. 13-960 patvirtintų Viešųjų pirkimų taisyklių nuostatos (toliau – ir Taisyklės). K. Ž., būdama viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija) nare, vykdydama „Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009-10-28 statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“ apklausos būdu: pažeidė Įstatymo 3 str. 2 d. nurodytą pirkimų tikslą sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų to paties straipsnio 1 d. nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes: pirminė sutartis, t. y. Statybos rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2009-10-28 (supaprastinto atviro konkurso „Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino rekonstravimo darbai“ rezultate, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sutartis), t. y. prieš 11 dienų, nei pasirašytas perkančiosios organizacijos administracijos direktoriaus 2009-11-09 įsakymas Nr. 13-1132 dėl pirkimo vykdymo. Be to, vykdydama pirminį pirkimą, nedarė susitikimo su tiekėjais, kurio metu būtų suteikta tiekėjams galimybė iš anksto nurodyti perkančiajai organizacijai papildomų darbų apimtis, kurios nebuvo įtrauktos į techninę specifikaciją; iki viešojo pirkimo pradžios neparinko pirkimo būdo; kvietime nenurodė minimalios apklausoms būdingos informacijos, vadovaujantis Taisyklių 33 p.; kvietime nenurodė sąlygos dėl derėjimosi, kaip nustatyta Taisyklių 123 p., kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, ar bus deramasi arba kokiais atvejais bus deramasi, ir derėjimosi tvarka, tuo pažeidžiant Įstatymo 85 str. 1 d. nuostatas ir 3 str. 2 d. nurodytą tikslą – racionalų lėšų naudojimą. Be to, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) konkurso sąlygų 89.6 p. ir Sutarties 4.4 p. įtvirtinta nuostata, kad papildomi darbai gali būti perkami tik supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Taip pat, būdama Komisijos nare, nesiderėjusi dėl pasiūlymo kainos, 2009-11-12 posėdžio metu pripažinusi tiekėjo pasiūlymą nugalėjusiu, pažeidė Komisijos darbo reglamento 2 p. nuostatą ir Taisyklių 123 p. nuostatą, nustatančią, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, ar bus deramasi arba kokiais atvejais bus deramasi, ir derėjimosi tvarką, o pasiūliusi Ukmergės rajono savivaldybės administracijai sudaryti papildomą susitarimą, o perkančiajai organizacijai 2009-11-17 sudarius papildomą susitarimą 337 962,12 Lt su PVM, buvo pažeista Įstatymo 3 str. 2 d. nuostata „vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“, nes Sutarties 3.1 p. įtvirtinta, kad „Užsakovo rezervas 10 procentų: 274 693,49 Lt ir PVM 57 685,63 Lt“, t. y. užsakovo rezervas su PVM yra 332 379,12 Lt su PVM, t. y. papildomo susitarimo suma viršija Sutartyje įtvirtintą maksimalią užsakovo rezervo sumą. K. Ž., būdama Komisijos nare, nepaskelbusi informacinio pranešimo apie pirkimą, pažeidė Taisyklių 27 p. nuostatą, kad „Perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą pirkti prekes, paslaugas ar darbus, neskelbiant apie pirkimą, paskelbia informacinį pranešimą, šių Taisyklių 102.1.1, 102.1.2, 102.1.6, 102.2.1, 102.3.1, 102.3.2; 102.3.4; 102.3.5, 102.4.1 ir 102.5.1 p. nustatytais atvejais. Perkančioji organizacija informacinį pranešimą skelbia bet kuriuo momentu, tačiau ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki pirkimo sutarties sudarymo, kai ji gali identifikuoti tiekėją, su kuriuo ketina sudaryti pirkimo sutartį (priėmus sprendimą kreiptis į tiekėją pateikti pasiūlymą, jau pateikus kvietimą tiekėjui dalyvauti pirkimo procedūrose, pasiūlymo vertinimo procedūros metu arba pripažinus tiekėjo pasiūlymą tinkamu ar, kai kviečiamas daugiau kaip vienas tiekėjas, patvirtinus pasiūlymų eilę)“, nes vokų su pasiūlymais atplėšimo 2009-11-12 posėdžio protokole Nr. 1 nurodyta, kad pirkimas vykdomas vadovaujantis Taisyklių 124.5.1 p., nustatančiu, kad apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pirkimo sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos. Tuo K. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171³ str. 1 d. (b. l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad K. Ž. Viešųjų pirkimų tarnyba 2010-12-13 surašė Protokolą dėl to, kad ji, būdama Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos nare, vykdant „Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009-10-28 statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“ apklausos būdu: 1) pažeidė Įstatymo 3 str. 2 d. nurodytą pirkimų tikslą sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų to paties straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus (nurodyti 4 punktai); 2) nesiderėjo dėl pasiūlytos kainos (nurodyti Reglamento 2 p. ir Taisyklių 123 p. nuostatos); 3) nepaskelbė informacinio pranešimo apie pirkimą (nurodytos Taisyklių 27 p. nuostatos), ir tokiais veiksmais ji padarė pažeidimą, numatytą ATPK 171³ str. 1 d. Viešųjų pirkimų tarnyba Nutarimu už Protokole inkriminuoto pažeidimo padarymą, vadovaudamasi ATPK 171³ str. 1 d., paskyrė jai administracinę nuobaudą – 1 500 Lt baudą (b. l. 11-12, 20-21).

ATPK 171³ str. 1 d. (redakcija aktuali nuobaudos skyrimo metu) nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas – užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų“. Taigi šios teisės normos analizė teismui suponuoja, kad komisijos nariams atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą.

Iš 2009 11-09 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, l. e. direktoriaus pareigas Klavdijos Stepanovos įsakymo Nr. 13-1132 „Dėl pirkimo užduočių nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) matyti, kad šiuo įsakymu pavesta Komisijai atlikti Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukymo baseino papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009-10-28 Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33).

Iš 2009-10-28 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ją pasirašė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, veikiantis pagal tarnybinę padėtį, administracijos direktorius Juozas Varžgalys (b. l. 25-31).

Iš paraiškos viešajam pirkimui 2009-11 matyti, kad ją pateikė Pirkimų iniciatorius Savivaldybės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaclovas Monkevičius (b. l. 32).

Nurodytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui pagrįstai teigti, kad iki Įsakymu Komisijai pavedimo atlikti papildomo remonto darbų pirkimą, tęsiant rekonstravimo darbus pagal aukščiau minėtą sutartį – Komisija ne tik neatliko jokių veiksmų ir nebalsavo už jokius sprendimus, bet jai ir nebuvo pavesta atlikti jokių veiksmų. Komisija tik 2009-11-12 protokolu Nr.1 nagrinėjo tiekėjo pasiūlymą, kaip Įsakymu jai pateiktą pavedimą, kuriame aiškiai įvardinta pavedimo užduotis „tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus“(b. l. 39-40).

Iš savivaldybės ūkio skyriaus Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 2 p. (toliau – ir Reglamentas) matyti, kad Komisija, vykdydama pirkimus, vadovaujasi Ukmergės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų taisyklėmis (b. l. 55).

Iš 2008-10-08 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 13-960 matyti, kad juo buvo patvirtintos Viešųjų pirkimų taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (b. l. 55-71). Taisyklių 123 p. nustatyta, kad „Apklausos metu gali būti deramasi dėl pasiūlymo sąlygų. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, ar bus deramasi arba kokiais atvejais bus deramasi“.

Taigi institucija, surašiusi Protokolą ir priėmusi Nutarimą, be Įstatymo pažeidimų nurodė ir Reglamento 2 p. bei Taisyklių 123 p. pažeidimus K. Ž., nors nei dėl vieno, nei dėl kito nenurodė, kokius veiksmus (neveikimą) atliko ar turėjo atlikti K. Ž. kaip komisijos narė. Bylos medžiaga tvirtina, kad ji, kaip Komisijos narė, balsavo tik vieną kartą 2009-11-12 jau nagrinėjant tiekėjo gautą pasiūlymą, atliekant Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos ir plaukimo baseino papildomo remonto darbų (pagal darbų kiekių žiniaraštį) pirkimą, tęsiant pradėtus rekonstravimo darbus pagal 2009-10-28 Statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal ATPK 284 str., pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 260, 284, 286 str.) ir kitais principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, t. y. tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Sprendimas byloje (ATPK 287 str.) negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis. Taigi, administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Pagal ATPK 9 str., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės. Tai yra ATPK 260 str. nustatyto turinio dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas, t. y. apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis byloje Nr. N-3-444/2006). Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tik tada, kai administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje yra nustatomos konkretaus pažeidimo įvykis – išoriškai pasireiškiantis pavojingas žmogaus elgesio aktas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju, negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė.

Iš Protokole bei Nutarime nurodytų kaltinimų negalima nustatyti pažeidimo įvykio ir sudėties. Tiek į Protokolą, tiek į Nutarimą įtraukti patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, tačiau nenurodyta, ką ir kada ATPK 171³ str. 1 d. prasme padarė K. Ž. kaip komisijos narė. Kadangi kaltinimas K. Ž. nekonkretus, pažeidimo, kurio padarymu buvo apkaltinta ji, esmė Protokole tinkamai neatskleista, t. y. nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu ji padarė administracinės teisės pažeidimą, dėl kurio jai buvo surašytas Protokolas, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys pažeidimo faktą, todėl teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad K. Ž. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 171³ str. 1 d.

Pagal ATPK 7 str., niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais.

ATPK 250 str. 1 d. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos Nutarimas, kuriuo K. Ž. už pažeidimo, nustatyto ATPK 171³ str. 1 d. padarymą paskirta 1 500 Lt bauda, naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla K. Ž. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. Ž. skundą patenkinti.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-12-20 nutarimą Nr. 2P/61-61, kuriuo K. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 171³ str. 1 d., padarymą paskirta 1 500 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.