- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- 1-3286-865/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40630-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 – ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus m. sav., vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą autošaltkalviu, teistas:
1. 2017 m. spalio 10 d. Molėtų r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2 veikos);
2. 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d.;
3. 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d.,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 02 val., (duomenys neskelbtini), garaže Nr. 35, būdamas neblaivus (nustatytas 1,66 promilės girtumas), tyčia panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su savo sutuoktine J. B. metu, kairės rankos kumščiu sudavė pastarajai du smūgius į veido sritį, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į galvos ir krūtinės sritį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. B..
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. B. parodė, kad prieš du su pusę metų gydėsi (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje dėl alkoholizmo. Apie 3 metus gyvena kartu su savo sutuoktine J. B., turi vieną bendrą dukrą E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau pastaroji kartu su jais negyvena, jai yra paskirta globėja jo sutuoktinės sesuo A. Ž., gyvena (duomenys neskelbtini). Virš trijų mėnesių kartu su savo sutuoktine apsigyveno pas jo draugą D. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat minėtame bute gyvena jo draugas D. P.. Daugiau nei prieš metus buvo teistas už fizinio skausmo sukėlimą savo sutuoktinei J. B.. Parodė, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. vakare buvo savo garaže, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), garaže Nr. 35, kur tvarkėsi. Jo žmona pastoviai jam skambino ir rašė žinutes, kad jis kažkur ateitų, minėjo, kad su draugais gamtoje vartoja alkoholį. Skambinėdavo jam iš svetimų numerių, pasakė, kad niekur neis, tvarkosi garaže ir pasiūlė, jeigu ji nori, kad ateitų į garažą. Tą patį vakarą, apie 20 val. jis išėjo ieškoti savo žmonos, pastaroji buvo nurodžiusi, kad ji yra (duomenys neskelbtini), kur vartoja alkoholį. Apėjęs nurodytą vietą, savo žmonos nerado ir grįžo pas save į garažą nurodytu adresu, buvo blaivus. Netoli savo garažo prie vartų sutiko savo sutuoktinę, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, griuvinėjo, taip pat kartu su ja buvo vienas vaikinas ir mergina, jų nepažįsta ir neįsidėmėjo, pastarieji taip pat buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jis atrakino savo garažo duris, visi užėjo į garažą. Garaže pradėjo gerti degtinę, kurią atsinešė minėti asmenys. Išgertuvių metu jo sutuoktinė pradėjo kelti žodinį ginčą, sakydama, kad pasidarys abortą, kad neva jis anksčiau jos nepasitiko, pradėjo jį įžeidinėti, vadinti "p<...>". Savo telefonu paskambino 112, pradėjo su pareigūne šnekėti, norėjo paaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau nespėjo, kadangi tuo metu jo sutuoktinė jam sudavė per petį, dėl ko iš rankos iškrito telefonas ir nukritęs ant žemės išsijungė. Garaže buvę vaikinas ir mergina išėjo, jis su sutuoktine liko. Sutuoktinė toliau kėlė žodinį konfliktą, įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais. Vienu metu jis ir jo sutuoktinė pradėjo vienas kitą nežymiai rankomis stumdyti į pečius, krūtinę, taip pat pliaukštelėjo kelis kartus delnu savo sutuoktinei į pakaušį. Ginčas trūko kelias minutes, po ko jo sutuoktinė išėjo iš garažo nusišlapinti. Matė, kad už garažo jo sutuoktinė užkliuvo už šiukšlių krūvos ir nukrito ant žemės. Jis išėjo iš garažo ir padėjo jai atsistoti, atvedė atgal į garažą, kur kartu atsigulė į ten stovėjusią lovą, kur jis ir jo sutuoktinė užmigo. 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 9 val., kartu su savo sutuoktine atsikėlė nurodytame garaže, kartu išgėrė apie pusę litro alaus. Sutuoktinė pradėjo ieškoti savo kuprinės, kaltinti jį, kad pavogė jos kuprinę, sakyti, kad iškvies policiją. Pastarajai atsakė, kad jos kuprinės neėmė ir nematė. Po ko jo sutuoktinė išėjo, jis liko garaže, kur toliau tvarkėsi. Po ko prie jo garažo atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Dėl savo poelgio, kad sukėlė savo sutuoktinei fizinį skausmą nuoširdžiai gailisi, norėtų pastarosios atsiprašyti. Laikinai, kol vyks ikiteisminis tyrimas, apart nurodytos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), daugiau niekur kitur gyventi neturi, jo draugas D. P. neleistų gyventi jo sutuoktinei jam priklausančiame bute, šiame bute nei jis nei jo sutuoktinė neregistruoti. Sutuoktinė gali gyventi (duomenys neskelbtini), savo namuose, ten pat ji gydosi nuo nervinių ir psichinių sutrikimų (b. l. 38).
Iš nukentėjusiosios J. B. pareiškimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 02 val., (duomenys neskelbtini), jos vyras D. B., gim. (duomenys neskelbtini), trenkė jai į veidą, t.y. į kairę akį ir į dešinę akį, kelis kartus trenkė per galvą ir į krūties sritį (b. l. 2).
Ikiteisminio tyrimo metu iš nukentėjusiosios J. B. parodymų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 02 val., ji kartu su savo vyru D. B., gim. (duomenys neskelbtini), būdama privačiame garaže, kuris priklauso jos vyrui, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, pasakė vyrui, kad nori išsiskirti, tada kilo konfliktas, kurio metu jos vyras D. B. kairės rankos kumščiu sudavė jai į kairiąją akį ir į dešinę akį. Po to daug kartų kairės rankos kumščiu sudavė per galvą ir krūtinę. Bandydama pasprukti, išbėgo iš garažo ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios autobusų stotelės "(duomenys neskelbtini)", prie PC "LIDL", kur paprašė praeivės leisti paskambinti iš jos mobilaus telefono 112 ir sulaukė policijos pareigūnų. Nuo suduotų smūgių pajuto fizinį skausmą (b. l. 2).
Ikiteisminio tyrimo metu D. B. nustatytas 1.66 promilių girtumo laipsnis (b. l. 25).
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis sutrikdė sveikatą savo žmonai J. B..
Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo (b. l. 38). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis būdamas neblaivus smurtavo prieš savo žmoną. Tą patvirtina ir nukentėjusiosios nuoseklūs ir išsamūs parodymai (b. l. 2) bei kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, kaltinamojo D. B. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 25), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės aiškios. Pats kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūlomų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių rūšimis ir dydžiu (b. l. 54, 55).
Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas kaltinamajam D. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: D. B. profesinio išsilavinimo, iš jo žodžių dirbantis, vedęs, su sutuoktine ir vaikais negyvena, turi du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena su motina, neįgalumo grupės neturi, pastovios gyvenamosios vietos neturi. Kaltinamasis ankščiau teistas kelis kartus pagal tą pačią BK 140 straipsnio 2 dalį (paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu). Tai neigiamai charakterizuoją kaltinamojo asmenybę, parodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, nusikalstamų veikų darymo sistemiškumas parodo, jog asmuo linkęs ir ateityje daryti nusikalstamas veikas. Be to, administracine tvarka baustas (b. l. 45). Iš psichiatrijos įstaigų apie gydymą duomenų nėra, taip pat nėra duomenų, ar asmuo įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje.
Prokuroras pasiūlė kaltinamajam skirti už padarytą veiką laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Teismas sutinka su prokuroro pozicija. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įvertinus tai, kad padarytas smurtinis nusikaltimas, kai asmuo anksčiau už šio pobūdžio veikas buvo teistas, todėl tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri paskatins koreguoti jo smurtinį elgesį. Taip pat kaltinamasis įpareigotinas nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. B. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Informacinės teismų sistemos Liteko nustatyta, kad kaltinamasis D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir skirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje) 2) gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.). Šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 26 d. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Dėl kardomųjų priemonių
D. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 21 d., 10.58 val. iki 2019 m. rugsėjo 22 d., (b. l. 30, 31), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str.), įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.; 2) neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam D. B. laisvės apribojimą – 1 metams ir 4 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str.), įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.; 2) neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 21 d., 10.58 val. iki 2019 m. rugsėjo 22 d., t.y. 1 parą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti kaltinamajam D. B. - laisvės apribojimą 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigojimą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str.), įpareigojant kaltinamąjį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.; 2) neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 4) gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikotarpį, įskaitytą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendį ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendį atliktą bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus įsakymui – panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.