Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei ir

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoline vaizdo konferencijos forma išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1645,47 Eur žalos atlyginimo, 109,55 Eur kompensacinių palūkanų ir šešių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutrūkus elektros energijos tiekimui buvo padaryta žala ieškovo bendrovėje apdraustam namų turtui (duomenys neskelbtini). Ieškovas apskaičiavo apdraustam turtui padarytą žalą ir išmokėjo 2553,03 Eur draudimo išmoką. Kadangi turtas buvo sugadintas dėl elektros įtampos svyravimų, t. y. dėl viršįtampio, įtampos šuolio (sutrikus atsakovo tiekiamos elektros energijos tiekimui į namą), tai atsakovas turi atlyginti kilusius nuostolius, atskaičius turto nusidėvėjimą.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, nėra jo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nes šiuo atveju įvyko elektros tiekimo gedimas, be to, šis gedimas įvyko 10 kV elektros įrenginiuose, prie kurių žalą patyrusio asmens įrenginiai nebuvo prijungti. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus ar nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad tiek transformatorių pastotėje, iš kurios buvo atjungta į tolimesnes transformatorines einanti kabelių linija, tiek transformatorinėje, iš kurios tiekiama energija vartotojui, yra sumontuoti apsaugos aparatai, viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai, todėl ieškovas neįrodė ir priežastinio ryšio, t. y. kad apdraustas turtas sugadintas dėl atsakovo veiksmų.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. laikinai (3-4 val.) buvo nutrūkęs elektros tiekimas, be kita ko, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateiktas būsto draudimo liudijimas DL Nr. 120423012 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 22 d. iki 2022 m. birželio 21 d. nurodytu adresu esantis turtas buvo ieškovo bendrovėje apdraustas nuo gaisro ar gamtinių jėgų bei kitų rizikų. Sugedus nurodytame objekte esantiems kiemo vartams, ieškovas, kaip draudikas, 2021 m. rugsėjo 22 ir lapkričio 11 dienomis išmokėjo draudėjai iš viso 2593,03 Eur draudimo išmokas (1645,47 + 907,56) ir 2021 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į atsakovą su pretenziją dėl išmokėtos 1645,47 Eur draudimo išmokos atlyginimo regreso teise. Atsakovas 2021 m. spalio 4 d. raštu atsisakė atlyginti žalą.

Nagrinėdamas šalių ginčą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas neigia-ginčija visas savo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Pabrėžtina, kad pirmąsias tris nurodytas atsakomybės sąlygas privalo įrodyti būtent ieškovas, o atsakovui tenka įrodinėjimo našta paneigti preziumuojamą kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai, CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas savo argumentus grindė-įrodinėjo iš esmės vien tik UAB „Termoliuksas“ surašytu 2021 m. rugsėjo 14 d. negarantinio remonto įvertinimo aktu ir šiuo aktu grindžiamais savo žodiniais paaiškinimais, kaip įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo aspektu teismas visiškai sutinka su atsakovo atsikirtimais, kad pateiktas negarantinio remonto įvertinimo aktas yra neinformatyvus. Nors akte nurodyta, kad nustatyta, jog kiemo vartai neveikia, jog kiemo vartų pavara su apsaugos kontūru sugedo „dėl įtampos šuolių“, tačiau nei akte, nei kitoje į bylą pateiktoje medžiagoje-įrodymuose nėra jokių duomenų, pagrindžiančių-paaiškinančių tokią išvadą, t. y. kad vartai sugedo būtent „dėl įtampos šuolių“. Taip pat sutiktina ir su tais atsakovo atsikirtimais, kad į bylą nepateikta jokių duomenų apie aptariamą aktą surašiusio asmens išsilavinimą-kvalifikaciją-patirtį, kiek tai gali būti susiję su nagrinėjamo gedimo priežasčių (gedimo mechanizmo) nustatymu-įvertinimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė (nepakankamai įrodė) vartų gedimo faktą ir ypač tokio gedimo (jeigu tai iš tikrųjų vartų gedimas, o ne nustojimas veikti dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl natūralaus susidėvėjimo) priežasčių, kurios galėtų būti siejamos su į objektą tiekiamos elektros viršįtampiais. Priešingai, atsakovas pateikė argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (elektros tiekimo schemas-planus ir paaiškinimus), iš kurių matyti, kad tam tikrose transformatorių pastotėse ir konkrečiose transformatorinėse yra sumontuoti apsaugos aparatai, viršįtampių ribotuvai, kurių gedimų nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo nustatyta ir kurių tinkamas veikimas turėjo užkirsti kelią-galimybes viršįtampiams atsirasti. Taigi šioje byloje ne tik ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, bet ir atsakovas pateikė įrodymų, paneigiančių ieškinio reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Ieškovui neįrodžius-neatskleidus žalos fakto ir (arba) jos atsiradimo mechanizmo, nėra pagrindo konstatuoti (vertinti kaip įrodytą) kurią nors atsakovo civilinės atsakomybės sąlygą. Remdamasis šiais motyvais, teismas ieškinį atmeta, kaip nepagrįstą-neįrodytą. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, valstybei iš ieškovo priteisiama 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma įmokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.