Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-145-799/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-06
Bylos Nr.
1-145-799/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01141-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vida Butanavičiūtė
Nukentėjusysis
D. K., V. K.
Civilinis atsakovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kaltinamasis
L. G.
Advokatai
Stanislava Jorudienė, Aušra Žukienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-145-799/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01141-2017-0Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.5.3.; 1.2.25.4.2.; 2.3.6.4.5.2. (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 6 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė,sekretoriaujant Remigijai Stepanenko,dalyvaujant prokurorui Eduardui Builisovui,nukentėjusiesiems D. K., V. K.,nukentėjusiųjų atstovei advokatei Aušrai Žukienei,

civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui T. Ž.,

gynėjai advokatei Stanislavai Jorudienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragė, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str., 281 str. 6 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G., 2017 m. sausio 8 d., apie 3.00 val., V. G. gatvėje, Žukų k., Vilkyškių sen., Pagėgių sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas KET 14 p., vairuodamas automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tuo pažeidė KET 127 p. reikalavimus, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur nuvažiavo į pakelę ir atsitrenkė į medį. Po įvykusio eismo įvykio, L. G., būdamas eismo dalyviu ir turėdamas pareigas, numatytas KET 219.4 p., 219.5 p., nepranešė policijai, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, ir palikęs transporto priemonę, iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu išvengė neblaivumo patikrinimo (LR BK 281 str. 9 d.) bei turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiaisiais A. S. ir D. K., kai grėsė realus pavojus jų gyvybei, jiems nepagelbėjo.

Šie L. G. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t.y. su automobilio gale sėdėjusio A. S. mirtimi, t.y. pil. A. S. mirė nuo atviro jo kaukolės skliauto ir pamato lūžimo su galvos smegenų sutraiškymu, atviru dešiniojo šlaunikaulio lūžimo, bei su automobilio priekyje keleivio vietoje sėdėjusiam D. K. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu, t.y. pil. D. K. padarytas galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės pusės pneumatoraksas, dešinio šlaunikaulio kaklo lūžimas, dešinės pusės gaktikaulio abiejų šakų lūžimas, trauminis šokas, žarnyno disfunkcija.

L. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad š. m. sausio 8 d. vakare su A. S. telefonu susitarė susitikti. A. S. buvo jo draugas ir jis buvo kartu su D. K., kuris taip pat buvo jo draugas. Jis pas juos atvažiavo R. Š. priklausančiu automobiliu BMW, kurį leido R. Š. jam pasinaudoti. Susitikę su A. S. ir D. K. šiaip važinėjosi po savo gyvenvietę. Buvo sustoję ir išgėrė šiek tiek alkoholio. Kartu su jais gėrė L. A. ir A. T. Visi išgėrė apie pusė butelio degtinės. Apie 3 val. nutarė važiuoti namo. Važiuojant Žukų kaime pagrindine gatve apie 60-70 km/h greičiu vienoje vietoje automobilis pradėjo slysti, bandė tiesinti automobilį, tačiau automobilis toliau slydo ir atsitrenkė į medį. Atsipeikėjęs pamatė, kad D. K. jam ant peties padėjęs galvą. D. K. pabudęs sakė, kad jam skauda koją. Atsisukęs į automobilio galą pamatė A. S. ir supratau, kad jis negyvas. Išlipęs iš automobilio ištraukė D. K. ir jį parnešė į jo namus, kad nesušaltų. Dar prieš jam nueinant nuo automobilio T. N. šaukė, kad iškvietė greitąją pagalbą, todėl pats nekvietė. D. K. parnešęs namo jam neiškvietė medicinos pagalbos, nes galvojo, kad jo tik sužeista koja. Pats neskambino nei policijai, bei nekvietė medicinos pagalbos, nes buvo išsigandęs atsakomybės ir šoko būsenos. Parėjęs namuose naktį prasėdėjo kampe, o ryte nuėjo pas savo draugą T. N., kad sužinoti daugiau apie tai, kas buvo po įvykio, nes nenorėjo slapstytis. Ten atėjus jis buvo kartu su V. Ž. ir gėrė šampaną. Jiems papasakojo kas atsitiko ir išgėrė šiek tiek šampano. Ten bebūnant jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino policijos pareigūnai ir paklausė, kur jis yra. Jiems jis prisipažino padaręs eismo įvykį ir nurodė kur yra, kad galėtų atvažiuoti jo pasiimti. Dėl įvykusio eismo įvykio nuoširdžiai gailisi. Sutinka atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tik pareikšti ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per dideli ir juos atlyginti nėra pajėgus.

L. G. kaltė be jo visiško kaltės pripažinimo įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad vakare buvo namuose kartu su savo pusbroliu A. S.. A. S. parašė SMS žinutę L. G. ir siūlė kur nors važiuoti pasivažinėti. Jam pusbrolis irgi pasiūlė važiuoti ir jis sutiko. Tuo metu gal buvo apie 21 val. su pusbroliu vėlai iš namų išėjo ne pirmą kartą, nes tėvai pasitikėjo A. S.. L. G. atvažiavo BMW markės automobiliu, priklausančiu L. G. draugui. Jis sėdėjo automobilio priekyje keleivio pusėje. Visi važinėjosi, paskui buvo sustoję ir gėrė alkoholinius gėrimus. Kartu su jais dar geriantt alkoholinius gėrmus buvo A. T. ir L. A., kurie išlipo iš automobilio, kai buvo nuspręsta važiuoti namo. Pamena, kad važiuojant namo automobilį užmetė šonu ir tada kas vyko neatsimena. Prisimea tik akimirkas, kad jį kažkas ištraukė iš automoilio, jį nešė. Kai atsibudo čiupinėjo save ir buvo sunku kvėpuoti, todėl pradėjo cypti ir ranka daužyti stalą. Atbėjo sesuo, kurai pasakė, kad buvo avarija. Paskui atsimena tik kad jau yra ligoninėje. Jam buvo nustatyta daug sužalojimų, kuriuos gydosi ir dabar. Pareiškė ieškinį dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro tai, kad patyrė netektį, tai yra neteko pusbrolio, patyrė šoką, kurio negali pamiršti, po įvykio negalėjo lankyti mokyklos, bendrauti su bendramžiais, nežino kada galės sportuoti, tebejaučia skausmą kojoje, klubo srityje, jaučia silpnumą, kojos tirpimą, galvos skausmą ir svaigimą.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad š. m. sausio 7 d. vakare kalbėjo su A. S. ir D. K. ir jie sakė, kad nuspręndė būti namuose. Ryte, apie 6 val. išgirdo lojantį savo šuniuką ir eidma pažiūrėti, kodėl jis loja, išgirdo, kad kažkas cypia. Su dukra išėjo pažiūrėti kas cypia. Dukrai pasakius, kad cypia D., nubėgo į sūnaus kambarį ir pamatė jį numestą ant lovos su rūbais ir batais. Sūnus buvo kruvinas ir duso bei pasakė, kad miršta ir kad buvo avarija. Ji išvietė greitąją medicinos pagalbą ir paskui iš telefoninio pokalbio su broliu sužinojo, kad A. S. žuvo. Nuvažiavus į ligoninę Tauragėje sūnus tai prarasdavo tai atgaudavo sąmonę. Padarius sūnui tyrimus, sūnus buvo išveštas į Klaipėdos ligoninę, kur buvo toliau gydomas. Sūnui buvo nustatyta daug sužalojimų ir ji sūnų slaugė, juo rūpinosi. Reiškia ieškinį dėl žalos, kurios neatlygino draudimas, tai yra 1899,99 Eur turtinės žalos ir 10000 Eur neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro kelionės išlaidos, D. K. slaugymo išlaidos, jo vežimas pas gydytojus, maistas. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai, kuriuos patyrė dėl A. S. mirties, baimė dėl D. K. gyvybės.

L. T. N. parodė, kad žiemą, tiksliau laiko neprisimena, apie 3 val. nemiegojo ir išėjo į lauką parūkyti, kai išgirdo smūgį. Nuėjęs į tą vietą pamatė automobilyje vieną vyrą ir galvodamas, kad jis tik be sąmonės, iškvietė greitątą medicinos pagalbą. L. G. įvykio vietoje nebuvo ir kad jis automoblį vairavo sužinojo kitos dienos ryte, kai L. G. atėjo ir pats papasakojo apie avariją. L. G. dar būnant pas jį, jam paskambino tikriausiai iš policijos ir L. G. išėjo namo.

L. V. S. parodė, kad iš R. Š. buvo pasiskolinęs trumpam pasinaudoti automobiliu BMW 318. Tą pačią dieną automobilį apdraudė privalomuoju draudimu vienam mėnesio laikotarpiui. Tiksliai neprisimena aplinkybių ar jis L. G. pats paskolino automobilį, ar jis paprašė paskolinti. Tuo metu jau automobio draudimas buvo pasibaigęs, bet ar apie tai L. G. pasakė, neprisimena. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad automobiliu, kurį paskolino L. G., padarytas eismo įvykis. Tada paskambino L. G. ir iš jo sužinojo, kad esmo įvykio metu jis varavo automobilį. Tada perdavė telefoną pareigūnui ir toliau pareigūnas kalbėjosi su L. G..

L. R. Š. parodė, kad jam priklauso automobilis BMW 318, valst. Nr. BG-031-LX. Automobilį iš jo buvo pasiskolinęs draugas L. G.. Po automobilio paskolinimo iš draugo sužinojo, kad L. G. jam priklausančiu automobiliu padarė eismo įvykį.

Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas T. Ž. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu gavę civilinį ieškinį rengė administravimo išvadas ir laukė nukentėjusių asmenų pretenzijų. Taip pat teismui pateikė išvadas tikėdamiesi tada gauti nukentėjusiųjų pretenzijas, be kurių išmokėti patirtų nei turtinės, nei neturtinės žalos neturi galimybės. Pagal bylos duomenis LR transporto priemonių draudikų biuras sutinka atlygnti maksimalią 5000 Eur turtinę žalą.

Iš ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad apie eismo įvykį pranešė T. N. 2017-01-08 03,09 val. (t.1.b.l.9-12)

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta Gaigalačio g., Žukų k., Vilkyškių sen., Pagėgių sav. (t.1. b. l. 13-22)

2017-01-09 Transporto prieonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir 2017-01-20 Apžiūros protokole apžiūrėtas automobilis BMW 318, valst. Nr. BG-031-LX ir užfiksuoti automobilio defektai (t.1. b.l. 27-31, 33-44) Po apžiūros automobilis grąžintas savninkui R. Š. (t.1.b.l.45).

2017-01-09 Specialisto išvadoje Nr. M 02/2017(11) nurodyta, kad A. S. mirė nuo atviro jo kaukolės skliauto ir pamato lūžimo su galvos smegenų sutraiškymu, atviro dešiniojo šlaunikaulio lūžimo. Prieš mirtį A. S. bvo neblaivus, rasta etilo alkoholio koncentracija jo lavono kraujyje ir šlapime, gyvam žmogui sukelia lengvo girtumo laipsnį. Visi sužalojimai A. S. lavono kūne yra priešmirtiniai ir padaryti vienu metu. Sužalojimus A. S. galėjo patirti nurodyto autoįvykio metu, savo kūnu dešiniąja puse, didele jėga atsitrenkdamas į automobilio salono detales. (t.1. b. l. 112-113)

2017-02-28 Specialisto išvadoje Nr. G49/2017(11) nurodyta, kad L. G. padarytas sužalojimas, nugaros ir veido sumušimas, kuris galėjo būti padarytas autoįvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono detales. L. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1. b.l. 121)

2017-03-22 Specialisto išvadoje Nr. G72/2017(11) nurodyta, kad D. K. padaryti kūno sužalojimai, politrauka. Galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės pusės pneumatoraksas, dešinio šlaunikaulio kaklo lūžimas, dešinės pusės gaktikaulio abiejų šakų lūžimas, trauminis šokas, žarnyno disfunkcija, sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. D. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (t.1.b. l. 131-132)

2017-03-30 tarnybiniame pranešime atlikta įtariamojo L. G. telefono išklotinės analizė (t.1. b.l. 153)

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2017-01-08 10,50 val. L. G. girtumas – 0,20 promilės (t.1. b.l. 155)

2017-01-10 Specialisto išvadoje Nr. T-A 276/2017(01) nurodyta, kad L. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.1. b.l. 157)

Iš 2017-10-16 Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro rašto ir lėšų pervedimo nurodymų matyti, kad Biuras nukentėjusiajam D. K. pervedė 5000 Eur neturinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai V. K. pervedė 226,54 Eur turtinei žalai atlyginti. (t.2.b.l.160-162)

Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad L. G. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str., 281 str. 6 d., nes jis, būdamas neblaivus vairuodamas automobilį, pažeidęs kelių eismo taisykles, padarė eismo įvykį, kurio metu žuvo A. S. bei po sukelto eismo įvykio turėdamas pareigą ir galimybę suteikti pagalbą nukentėjusiajam D. K., kai grėsė pavojus jo gyvybei, jam nepagelbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę L. G. atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę, bei kitas nustatytas aplinkybes. L. G. padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, neteistas (t.1.b.l. 170), baustas administracine tvarka (t.1.b.l. 145-169). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 281 str. 6 d. numatyta tik viena bausmė – laisvės atėmimas, todėl L. G. už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. Atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį, į L. G. charakterizuojančius duomenis ir į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl taikytinas BK 75 str ir bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui įpareigojant tęsti darbą bei 1 m. 6 mėn neišvykti iš gyvenamosios vietos, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-01-08 iki 2017-01-10 (dvi dienas) (BK 66 str.). L. G. vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., BK 68 str. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė ir uždraustina trejus metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d. žalą padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK 6.283 str. 1 d. jeigu fizinis asmuo sužalojamas, tai už žalą atsakingas asmuo, privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama, visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nukentėjusysis D. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš L. G. 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis D. K. dėl L. G. sukelto eismo įvykio patyrė sužalojimus, todėl iš jo priteistina neturtinė žala. Nustatant atlygintinos žalos dydį įvertinama ne tik pats sveikatos sutrikdymo mastas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Nustatyta, kad nukentėjusiajam D. K. padaryti sužalojimai: galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės pusės pneumatoraksas, dešinio šlaunikaulio kaklo lūžimas, dešinės pusės gaktikaulio abiejų šakų lūžimas, trauminis šokas, žarnyno disfunkcija. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam D. K. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis tiek nusikaltimo metu, tiek po nusikaltimo jautė ilgą laiką fizinį skausmą, buvo gydomas, iki šiol jaučia liekamuosius sužalojimo reiškinius. Atsižvelgiant aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį, į teismo praktikoje priteisiamas neturtinės žalos sumas už panašaus pobūdžio sveikatos sutrikdymus ir į tai, kad jam jau yra atlyginta LT transporto priemonių draudikų biuro 5000 Eur neturtinė žala, teismas sprendžia, kad prašoma 7000 Eur suma yra per didelė ir šioje byloje nustatytų aplinkybių visumoje prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl ji mažintina. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t.y. iš L. G. priteistina 5000 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusioji V. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš L. G. 1899,99 Eur turtinės žalos, kurios neatlygino LT transporto priemonių draudikų biuras ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos patikslintame ieškinyje nedetalizavo ir rėmėsi ieškinyje nurodytu detalizavimu. Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. LR transporto priemonių draudikų biuras nukentėjusiajai V. K. atlygino 191,400 Eur negautų pajamų, 26,90 Eur už pirktus medikamentus ir 8,24 Eur už pramonines prekes. Viso atlygino 226,54 Eur turtinės žalos. LT Transporto priemonių draudikų biuras neatlygino nukentėjusiajai pagal ieškinyje nurodytą detalizavimą 1313,37 Eur už maisto prekes, 458,38 Eur už autobuso bilietus ir kurą važiavimui pas gydytojus ir slaugymui, 133,63 Eur už medicinines priemones, 185 Eur už pramonines prekes. 1313,37 Eur už maisto produktus nepriteistini. Iš kvitų matyti, kad buvo pirkti įvairūs maisto produktai bei gėrimai ir kitos įprastinio naudojimo prekės. Nukentėjusioji nei LT transporto priemonių draudikų biurui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad buvo D. K. skirtas specialus maitinimas. Taip pat nepriteistina 133,63 už medicinos priemones ir 185 Eur už pramonines prekes, kurių neatlygino LR Transporto priemonių draudikų biuras, nes nei Biurui, nei teismui nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, kad pirktos medicinos priemonės ir pramoninės prekės susiję su D. K. patirtais sužalojimais ir jų gydymu. Nors Biuras neatlygino nukentėjusiajai 115,38 Eur už autobuso bilietus, tačiau ši suma priteistina nukentėjusiajai iš L. G. ir yra pagrįsta autobusų bilietais, iš kurių matyti, kad buvo vykstama į Klaipėdą ir atgal. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji patyrė šias išlaidas dėl sūnaus slaugymo ir jo vežimo pas gydytojus. Byloje prašoma priteisti 343 Eur už kurą ir pateikti degalų pirkimo kvitai, tačiau duomenų apie automobilį, kuriuo vyko nepateikta. Taip pat nei Biurui, nei teismui nukentėjusioji nepateikė duomenų patvirtinančių, kad nurodytomis kuro pylimo dienomis buvo vykstama pas gydytojus, todėl prašoma suma už kurą nepagrįsta, todėl nepriteistina. Taip pat nukentėjusioji V. K. prašo priteisti jai 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji kaip patirtą neturtinę žalą nurodo A. S., kuris buvo jos brolio sūnus, mirtį, jos pačios baimę dėl sūnaus D. K. gyvybės. Ieškinyje nurodo, kad patyrusi neigiamas emocijas, ir išgyvenimus, kurie visuotinai suprantami kai tėvams tenka didžiulė baimė dėl vaikų gyvybės ir sveikatos. Be pirminio patirto šoko V. K. teko sūnaus slaugymas ir susirūpinimas dėl sūnaus gyvybės ir sveikatos. Nurodo, kad dėl to sutriko pačios V. K. sveikata – prasidėjo sunkūs nugaros skausmai, nemiga, silpnumas, žymiai sumažėjo darbingumas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji teigia, kad neturtinė žala jai atsirado dėl jos nepilnamečiam sūnui padarytų sveikatos sužalojimų. Jau buvo minėta, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl fizinio asmens mirties įgyja kiti t. y. šio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę į išlaikymą, asmenys: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat po asmens mirties gimęs jo vaikas. Įstatymo nenustatyta kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais. A. S. buvo nukentėjusiosios V. K. brolio sūnus, todėl nėra pagrindo šiuo pagrindu priteisti neturinę žalą V. K.. Sužaloto nepilnamečio vaiko tėvams neturinė žala gali būti priteista tik išimtiniais atvejais įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu. Byloje nukentėjusioji nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant galėtų būti jai priteista neturtinė žala. Ieškinyje patirtus išgyvenimus nukentėjusioji nurodė patyrusi neigiamas emocijas ir išgyvenimus, kurie visuotinai suprantami tėvams tokioje situacijoje ir nors nurodė dėl to pablogėjusią savo sveikatą, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nukentėjusiajai būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą, todėl nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Daiktinis įrodymas – CD su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas advokato atstovavimo išlaidas, taip pat kitas išlaidas, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Civilinis atsakovas – LR transporto priemonių draudikų biuras pateikė prašymą jų atstovo atvykimo į teismo posėdį išlaidas – 45,08 Eur pripažinti proceso išlaidomis bei pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašymas tenkintinas ir iš L. G. priteistina LR transporto priemonių draudikų biurui 45,08 Eur.

Nukentėjusioji V. K. pateikė du priėmimo kvitus (t.2.b.l.120, 121), iš kurių matyti, kad už teisines paslaugas ji sumokėjo 1000 Eur. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina V. K. iš L. G..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendė:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir jam paskirti:

pagal LR BK 144 str. - laisvės atėmimą 1 metams,

pagal LR BK 281 str. 6 d. - laisvės atėmimą 5 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Taikyti BK 75 str 2 d. 5 p., 8 p., ir bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams įpareigojant tęsti darbą bei 1 metus 6 mėnesius neišvykti iš gyvenamosios vietos, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., BK 68 str. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti trejus metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017-01-08 iki 2017-01-10 (dvi dienas).

L. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš L. G. 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti D. K. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš L. G. 115,38 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 38 ct) turtinės žalos atlyginimą V. K.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš L. G. nukentėjusiajai V. K. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidoms padengti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš L. G. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 45,08 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 8 ct) kelionės išlaidoms padengti.

Daiktinį įrodymą – CD diską nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vida Butanavičiūtė