Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-376-2010

Teiseja Danute Mickeviciene Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2010 m. vasario 11 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietes, lietuves, nedirbancios, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistos, baustos administracine tvarka, apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir nuteista 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu priteista iš E. L. 5000 Lt neturtines žalos atlyginimui ir 1426,76 Lt teismo išlaidu J. O. naudai.

Aprašomoji dalis

nustate:

E. L. nuteista už tai, kad ji 2008-10-16 „Lietuvos rytas“ televizijos laidoje, kuri buvo paskelbta visuomenes informacijos priemone, registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo pasisakymo interviu metu viešai ivardijo J. O. „homoseksualistu“, šia interviu neatitinkancia žinia paniekindama ir pažemindama jo garbe ir oruma.

Šiais savo veiksmais E. L. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.

Teismo posedyje nuteistoji ir jos gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, o nukentejusysis bei jo atstove prašo skunda atmesti bei priteisti išlaidas, susijusios su kelione iš Klaipedos m. i teismo posedi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. liepos 28 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel ji naikinti apeliaciniame skunde išdestytais motyvais nera pagrindo.

Nuteistoji E. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, kad ji teiginius apie J. O. seksualine orientacija paskleide tycia, neturedama žiniu apie paskleistu žiniu tikruma, o vadovavosi tik savo nuomone, susidariusia kartu vykstant iš Vilniaus i Kauna su J. O. ir A. M.. Nuteistosios teigimu, ji jokios tycios pažeminti J. O. garbe ir oruma tikrai neturejo. Jokiu prasimanymu, melagingu žiniu apie J. O. neskleide. Ji tiesiog televizijos laidoje papasakojo istorija apie automobilyje ivykusi incidenta.

Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistosios apeliacinio skundo argumentus.

Šmeižimas – tai paskleidimas apie kita žmogu tikroves neatitinkancios informacijos, galincios ji paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikejima juo. Taigi, baudžiamoji atsakomybe už šmeižima kyla asmeniui, paskleidusiam tikroves neatitinkancia informacija, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir ju duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, ivykius, grindžiamus tiesa, kuria galima užtikrinti patikrinimo bei irodymo priemonemis. Šmeižimas yra tycinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbe ir orumas (LAT teiseju kolegijos nutartis b.b. Nr. 2K-7-545/2005). Objektyviosios puses požymis – paskleidimas – tai istatyme nurodyto pobudžio informacijos perdavimas bent vienam treciajam asmeniui (LAT teiseju kolegijos nutartis b.b. Nr. 2K-7-645/2005). Galimi ivairus informacijos perdavimo budai: žodinis, rašytinis, panaudojant spauda, kitas visuomenes informavimo priemones.

Taigi, pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad nors E. L. duodama interviu apie J. O. 2008-10-16 „Lietuvos rytas“ televizijos laidoje „Super LT“ tiesiogiai nepavadino, kad jis yra gejus, taciau visi kaltinamosios teiginiai apie nukentejusiji vertintini kaip informacija apie tai, kad pastarasis yra netradicines seksualines orientacijos. Pati nuteistoji E. L. net neneige šios aplinkybes, taciau teige, kad tai buvo tik jos nuomone, tikslo apšmeižti J. O. ji neturejo.

Nuomone - tai realiai ivykusiu faktu ir duomenu vertinimas. Šiuo atveju, nuomone susidaryti negalejo, kadangi paskleistoje informacijoje buvo minima niekuo nepagrista aplinkybe, kad J. O. yra netradicines seksualines orientacijos. Be to, net ir nuomone turi remtis tikrais faktais, nors jai ir netaikomas tiesos kriterijus (LAT 2005 m. lapkricio 22 d. nutartis b.b. Nr. 2K-7-645/2005). Be to, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-408/2007 konstatavo, kad <...> žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, taciau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomone butu reiškiama sažiningai ir etiškai, samoningai neiškreipiant faktu ir duomenu.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas nuosekliai laikosi praktikos šmeižto, garbes ir orumo gynimo bylose. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju kolegija pažymejo, kad prielaidomis ir versijomis negali buti grindžiami teiginiai. Teiginius paskleides asmuo juos turi irodyti tik realiais irodymais, to nesant toks teiginys laikytinas šmeižtu (b.b Nr. 2K-7-408/2007).

Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teise tureti savo nuomone, teise skleisti savo idejas, mintis nera absoliuti ir ji visiškai nesuderinama su ižeidimu, melu, šmeižtu. Pirmosios instancijos teismas pagristai padare išvada, kad E. L. teiginius apie J. O. seksualine orientacija paskleide tycia, neturedama duomenu apie paskleistu žiniu tikruma, o vadovavosi tik savo nuomone, susidariusia kartu vykstant iš Vilniaus su J. O. ir A. M.. Taigi E. L., paskleisdama tikroves neatitinkancia informacija, kuria ji vertina, kaip savo nuomone, turejo suvokti, kad ši informacija ižeis asmeni, sukels jam neigiamu padariniu, o jei ir nesuvoke, tai budama vidutinio amžiaus, samoningu žmogumi turejo tai suvokti. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktu faktiniu duomenu apie tai, kad po E. L. paskleistu žiniu apie J. O. netradicine seksualine orientacija, po šios laidos internetiniame puslapyje „Lietuvos rytas“ pasirode komentarai, pasisakymai, kurie J. O. paniekino, be to ši informacija buvo panaudota kituose žiniasklaidos leidiniuose, televizijos laidose. Akivaizdu, kad paskleidžiant mineta informacija J. O. buvo pažemintas ir apšmeižtas ir kaip žmogus, ir kaip pakankamai gerai žinomas atlikejas, kas taip pat galimai turejo neigiamos itakos jo kaip atlikejo karjerai.

Kolegija daro išvada, kad E. L. per visuomenes informavimo priemone paskleisdama tikroves neatitinkancia informacija, kuria buvo pažeista J. O. garbe ir orumas, šia žeminancio pobudžio informacija paskleide tycia, neturedama jokiu realiu, faktais patvirtintu duomenu apie žiniu tikruma, tai dare suvokdama, kad paskleistos žinios pažemins J. O. kaip asmeni. Kadangi E. L. paskleide šmeižta, tai ji pagristai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta kalta padarius nusikaltima, numatyta LR BK 154 str. 2 d.

Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, paskirdamas akivaizdžiai per didele bauda bei priteisdamas per didele neturtine žala nukentejusiajam, neatsižvelge i tai, jog ji yra bedarbe, negauna jokiu pajamu, prižiuri savo sergancia ir priežiuros reikalinga motina.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. L. bausme, atsižvelge i padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsni, jo pobudi, i tai, kad E. L. anksciau neteista, taciau bausta administracine tvarka, todel pirmosios instancijos teismas pagristai padare išvada, kad bausmes tikslai ir paskirtis gali buti pasiekti paskyrus E. L. bauda. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo E. L. paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, nelaikytina pernelyg didele, atsižvelgiant i jos padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsni ir neigiamus padarinius, kurie sukelti nukentejusiajam.

Nukentejusysis J. O. praše teismo priteisti jam 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi del televizijos laidoje tikroves neatitinkancios, žeminancios jo garbe ir oruma informacijos paskelbimo J. O. patyre pažeminima, nepatogumus, todel pirmosios instancijos teismas pagristai nusprende, kad ieškinys del neturtines žalos atlyginimo yra pagristas, o atsižvelgdamas i E. L. turtine padeti, i tai, kad ji šiuo metu nedirba, taip pat atsižvelgdamas i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas pagristai sumažino nukentejusiajam J. O. iš E. L. priteistinos neturtines žalos dydi iki 5000 Lt. Nors nuteistoji E. L. skunde nurodo, kad jos turtine padetis yra sunki, ji yra bedarbe, turi prižiureti savo sergancia ir priežiuros reikalinga motina, kolegija nelaiko, kad vien šios nurodytos aplinkybes butu pakankamas pagrindas dar labiau mažinti pirmosios instancijos teismo iš nuteistosios E. L. nukentejusiajam priteista 5000 Lt dydžio neturtine žala. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagristai nukentejusiajam J. O. iš nuteistosios E. L. priteise išlaidas, susijusias su atvykimu i teisma – 236,79 Lt (iš Klaipedos i Vilniu) bei išlaidas už teisine pagalba – 1180 Lt.

Esant nurodytoms aplinkybems, naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. liepos 28 d. nuosprendi nuteistosios E. L. apeliaciniame skunde išdestytais motyvais, nera pagrindo.

Nukentejusysis J. O. prašo priteisti keliones išlaidas 183,65 Lt sumoje, pateike UAB Lietuva Statoil kvita nurodytai sumai. Kolegija laiko pagristu nukentejusiojo prašyma, nes yra akivaizdu, kad atvykstant i teismo posedi iš Klaipedos m. nukentejusysis turejo išlaidu, kurias kolegija pripažista proceso išlaidomis (BPK 103 str.) bei priteisia iš E. L..

Rezoliucinė dalis

nutare:

Nuteistosios E. L. apeliacini skunda atmesti.

Priteisti iš E. L. 183,65 Lt proceso išlaidu J. O. naudai.

Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo, yra galutine ir neskundžiama.