- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-20
- Bylos Nr.
- ATP-670-498/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02980-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. L. (toliau – O. L.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimo O. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. L. 2016 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2016 m. balandžio 5 d., apie 07.45 val., Kaune, R. Kalantos g. ties namu Nr. 98, vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW 7ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nesilaikė saugaus atstumo, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Būdama eismo įvykio dalyvė, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais O. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101; 126; 222 punktų reikalavimus.Apeliaciniu skundu O. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį jos atžvilgiu nutraukti.
2.1. Apeliaciniu skundu teigiama, kad O. L. atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą remtis jame išdėstytomis aplinkybėmis negalėjo. Darydama šią išvadą apeliantė teigia, kad protokole nėra esminių su nagrinėjamu eismo įvykiu susijusių aplinkybių. Protokole nėra jokių duomenų apie asmenį, kurio transporto priemonei buvo padaryta žala, nors kaltinimas ir grindžiamas 2016 m. balandžio 5 d. E. F. paaiškinimu ir jos parodymais, duotais teisme. Be to, protokole nurodyta įvykio vieta ir laikas nesutampa su kituose dokumentuose fiksuotu/nurodytu įvykio laiku, nenurodyta, kaip ir kokie konkrečiai O. L. veikos/neveikimo požymiai yra kvalifikuoti sąryšyje su konkrečiu ATPK pažeidimu; nors protokole ir konstatuota, jog įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, tačiau šis įrašas sukelia abejones dėl jo turinio dviprasmybės ir nepaaiškina, kokios konkrečiai transporto priemonės apgadintos. Atsižvelgus į nurodytus faktus bei padarytas šiurkščias klaidas, kitus esminius protokolo ir bylos medžiagos trūkumus ir prieštaravimus, akivaizdu, kad tokiu protokolu apibrėžtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos yra nekonkrečios, neaiškios ir jame nurodytas kaltinimas taip atsainiai surašyto pagrindinio procesinio dokumento pagrindu smarkiai apribojo O. L. teises į tinkamą ir teisingą procesą, sumenkino galimybę gintis nuo jai reiškiamo kaltinimo pagal protokole įvardintus duomenis, rinkti įrodymus, teikti paaiškinimus dėl jų.
2.2. Pabrėžiama, kad nukentėjusiajai priklausanti transporto priemonė SAAB buvo apgadinta nežymiai (draudimo bendrovės vertinimu žala yra apie 298 eurus), tuo tarpu O. L. vairuotas automobilis BMW iš viso nepatyrė jokių apgadinimų, ką įrodo surinkti duomenys - O. L. automobilio galinio bamperio foto nuotraukos, darytos iki įvykio 2016 metų kovo mėnesį ir po jo – 2016 metų balandžio mėnesį. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po eismo įvykio nukentėjusiosios automobilyje net nebuvo įsijungusi signalizacija, nesuveikė ir O. L. automobilio BMW parkavimo sistema. Be to, liudytoja apklausta nukentėjusioji E. F. nurodė, jog tą pačią dieną ji atvyko į policiją ir policijos pareigūnas apžiūrėjo jos automobilį, nufotografavo su masteline liniuote, ji parašė paaiškinimą. Tuo tarpu byloje nėra nukentėjusiajai priklausančio automobilio fotonuotraukos su pažeidimo aukščiais fiksuotais masteline liniuote. Tai reiškia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų išvadai, jog BMW automobilio apgadinimai sutampa/atitinka SAAB automobilio defektų aukštį ir pobūdį.
2.3. Apeliaciniu skundu abejojama ir pirmosios instancijos teismo nustatytu komentuojamo teisės pažeidimo padarymo laiku. Apeliantės teigimu, bylos duomenimis, pranešimas apie įvykį gautas 2016 m. balandžio 5 d. 7:51; protokole nurodyta – 7:45 val.. Šį laiką policijos pareigūnas R. V. padiktavo ir liudininkams Morozams, 2016 m. balandžio 12 d. atvykusiems parašyti paaiškinimų, todėl liudytojai R. M. ir I. B.-M. savo paaiškinimuose ir nurodė, kad analizuojamas įvykis įvyko 2016 m. balandžio 5 d. apie 7:45 val.. 2016 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime vyr. patrulis J. G. nurodė, kad pranešimas apie įvykį buvo gautas apie 07:52 val., o eismo įvykio schemos lape įrašytas laikas 8:50 val., nors patrulis teisme paaiškino, kad atvyko į įvykio vietą iš karto po to, kai gavo pranešimą. Šie prieštaravimai dėl įvykio laiko ir jo aplinkybių pirmosios instancijos teisme taip ir liko nepašalinti. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai nevertino ir netyrė aplinkybės, kad protokole nurodytu įvykio laiku 7:45 val. O. L. niekaip negalėjo dalyvauti įvykyje, nes į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (fiskaliniai kvitai) patvirtina, kad 7:54 val. O. L. spaudos kioske pirko savo mokyklinio amžiaus vaikams autobuso papildymo bilietus. Tokiu būdu, laikas, kai tariamai buvo padarytas pažeidimas (7:45 val.) yra ankstesnis, nei fiskaliniuose kvituose nurodytas O. L. apsipirkimo laikas (7:54 val.).
Šalies argumentai
2.4. Apeliantė kategoriškai nesutinka ir su išvada, kad ji pajuto kontaktą su kitu automobiliu, tačiau sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiame kontekste pažymima, kad įvykio metu O. L. vairuota transporto priemonė buvo tvarkinga, drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, apeliantė buvo blaivi, turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, todėl jai nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pažymima ir tai, kad eismo įvykis įvyko ryte, šviesiu paros metu, todėl jį galėjo stebėti ir pastebėti ne vienas praeivis, ar vairuotojas; eismo įvykis buvo užfiksuotas parduotuvės „Šilas“ stovėjimo aikštelėje, kurioje yra matomoje vietoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, parduotuvės stovėjimo aikštelė lygiagrečiai ribojasi su judria gatve, einančia link (duomenys neskelbtini) pervažos, t. y. rytinio piko metu į darbą vyksta didelis srautas automobilių, todėl tikėtis išvengti ar nuslėpti eismo įvykio (kurio O. L. net nesuvokė) pėdsakus, pasišalinti nepastebėtai, siekiant išvengti atsakomybės, iš esmės būtų neįmanoma, kas savo ruožtu reiškia, jog tikslo pasišalinti, ar apsunkinti įvykio kaltininko nustatymą O. L. neturėjo, t. y. neveikė tiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
O. L. apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
4.1. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipanio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad O. L., vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW 7ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nesilaikė saugaus atstumo, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Būdama eismo įvykio dalyvė, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokie apeliantės veiksmai skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniu skundu su tokia apylinkės teismo išvada ir nesutinkama, teigiant, kad analizuojamu atveju bylos nagrinėjimo teisme metu buvo padaryta eilė procesinių pažeidimų, o apeliantės kaltė padarius jai inkriminuotus teisės pažeidimus taip ir liko nenustatyta, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančių duomenų visumą aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu neturi objektyvaus pagrindo.Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti betarpiškai nagrinėjamą eismo įvykį matę liudytojai – R. M. ir I. B.-M., kurių pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų aptarimas, sprendžiant O. L. kaltės klausimą, itin aktualus. R. M. teigimu, 2016 m. balandžio 5 d. ryte prieš 8 val. jis su sutuoktine važiavo link (duomenys neskelbtini) pervažos, kur buvo susidaręs automobilių „kamštis“. Pamatė atvažiuojantį BMW automobilį, kurį vairavo šviesiaplaukė moteris. Negalėdama išvažiuoti, ji pavažiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į stovintį SAAB markės automobilį. Nuo smūgio automobilis SAAB šiek tiek sujudėjo, tačiau smūgis buvo nestiprus. Ji atsitrenkė savo automobilio kairės pusės galiniu bamperiu į stovinčio automobilio dešinės pusės priekinę dalį. Tada išsitiesino ir išvažiavo šiek tiek greičiau nei įprastai. R. M. su sutuoktine užsirašė BMW automobilio bei SAAB automobilio valstybinius numerius ir apie įvykį iš karto pranešė policijai. Vairuotojos gerai neįsidėmėjo, nes tai truko labai trumpai. Analogiškas aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstė ir I. B.-M., kuri, sutinkamai su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui, pažymėdama ir tai, kad eismo įvykio vietoje policijos pareigūnų ji nelauks (b. l. 16). Šios aplinkybės iki menkiausių smulkmenų atitiko ir 2016 m. balandžio 12 d. R. M. bei I. B.-M. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes (b. l. 23, 24).
6.1. Nors apeliaciniame skunde aptarti liudytojų parodymai vertinami kritiškai, teigiant, kad jie buvo paveikti policijos pareigūno R. V. išdėstytų įvykio aplinkybių, kuriomis remdamiesi liudytojai ir surašė savo rašytinius paaiškinimus, tačiau abejoti R. M. bei I. B.-M. parodymų patikimumu ir objektyvumu aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu jos kaltė padarius jai inkriminuojamus teisės pažeidimus grindžiama ne tik šių asmenų rašytiniais paaiškinimais. Jie buvo apklausti ir apylinkės teismo posėdžio metu, kur betarpiškai patvirtino savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, pažymėdami ir tai, kad tuo metu aplinkybes apie įvykį jie surašė laisva valia, t. y. taip, kaip prisiminė, kas iš esmės paneigia O. L. apeliacinio skundo teiginius, jog liudytojai analizuojamo įvykio aplinkybes surašė taip, kaip jas norėjo matyti policijos pareigūnas R. V.. Pabrėžtina ir tai, kad viso proceso metu abu liudytojai buvo nuoseklūs, aiškiai ir detaliai atpasakodami nagrinėjamo įvykio aplinkybes, o vien tai, kad R. M. teismo posėdžio metu suabejojo O. L. tapatybe, nurodydamas, kad analizuojamo įvykio metu automobilį BMW vairavo šviesi moteris (kas šiuo atveju atitiko O. L. išvaizdą), tačiau jos šukuosena buvo kiek kitokia, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti šių asmenų parodymų patikimu ir objektyvumu. Juo labiau įvertinus ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu O. L. patvirtino, jog BMW automobilį įvykio dieną vairavo būtent ji. Svarbu paminėti ir tai, kad byloje nei R. M., nei I. B.-M. suinteresuotumas nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi nebuvo nustatytas, jo neįžvelgia ir O. L. apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas. Tuo tarpu tai, kad komentuojami liudytojai buvo apklausti po įvykio praėjus kuriam laikui, esminės reikšmės jų parodymų patikimumui ir objektyvumui taip pat neturi. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. M. bei I. B.-M. parodymus betarpiškai patvirtina ir kita rašytinė nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.
Kaip matyti iš byloje esančių eismo įvykio metu apgadintų automobilių BWW ir SAAB fotonuotraukų, analizuojamo įvykio metu buvo apgadintas automobilio SAAB dešinės pusės sparnas (įlenktas), nubrauktas priekinis bamperis iš dešinės puses (b. l. 4-9), bei automobilio BMW galinis bamperis iš kairės pusės (b. l. 26-28), kas visiškai atitinka aukščiau aptartų liudytojų pateiktą minėtų transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, t. y. O. L. vairuojamas BMW automobilis važiuodamas atbulas kliudė stovėjusį SAAB automobilį. Šiuo aspektu atmetant O. L. apeliacinio skundo argumentus, kad jos automobilis analizuojamu atveju jokių apgadinimų nepatyrė, atkreiptinas dėmesys į jos pačios pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus. Jos teigimu, įvykio dieną jai paskambinus policijos pareigūnams ir pranešus, kad jos sutuoktiniui priklausančiu automobiliu ryte buvo įvykdytas eismo įvykis, iš kurio buvo pasišalinta, ji apžiūrėjo įvykio dieną jos vairuoto automobilio BMW galinį bamperį ir, nepaisant senų ant šios automobilio detalės buvusių subraižymų, ant jos buvo matomi ir nauji pažeidimai, kurių iki to laiko ten nebuvo. Ir nors, iš pateiktų BMW ir SAAB automobilių fotonuotraukų matyti, jog automobiliui BMW nustatyti apgadinimai yra žymiai menkesni nei padaryti SAAB automobiliui, tačiau tai vis tik nepaneigia tiriamo eismo įvykio aplinkybių, kadangi natūralu, jog eismo įvykių metu automobilių apgadinimai nebūna tapatūs.
7.1. Ir nors nesutikti su O. L. argumentais, jog nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nesant SAAB automobiliui nustatytų apgadinimų aukščio, policijos pareigūnams eismo įvykio vietoje jo neišmatavus, buvo padaryti tam tikri procesiniai pažeidimai, tačiau analizuojamu atveju jie nelaikytini esminiais, kurių pagrindu galima būtų naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą. Konstatuojant šią išvadą, o tuo pačiu ir atmetant O. L. apeliacinio skundo argumentus, vis tik pažymėtina, kad sutinkamai su vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Tokia pozicija neabejotinai atitinka ekonomiškumo, koncentruotumo bei bylos nagrinėjimo kuo trumpiausiais terminais principus. Įvertinus aukščiau aptartų liudytojų parodymus bei rašytinę analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, abejonių tuo, kad analizuojamu atveju buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti O. L. kaltę jai inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padaryme, aukštesniajam teismui nekyla. Apygardos teismo vertinimu, atlikti tokius papildomus veiksmus, kaip automobilių sugretinimas ar SAAB nustatytų apgadinimų aukščio išmatavimas, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą bei įvykio laiką, nėra tikslinga.
7.2. O. L. pateiktos automobilio BMW fotonuotraukos (b. l. 76), apeliantės teigimu, patvirtinančios, kad įvykio metu jos vairuotas automobilis iki analizuojamo įvykio atrodė taip pat, kaip ir po jo, aukštesniojo teismo įsitikinimu, priešingai nei tai suvokia apeliantė, jokios įrodomosios galios neturi. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad O. L. pateiktos fotonuotraukos, neva patvirtinančios, kaip jos automobilis atrodė iki analizuojamo įvykio, buvo padarytos apeliantės nurodytu laiku – nei datos, nei laiko ant tirti pateiktų nuotraukų nėra. Be to, nuotraukose užfiksuota automobilio BMW padėtis, fotografuojančio asmens atstumas nuo automobilio, lyginant su automobilio padėtimi, užfiksuota po eismo įvykio, skiriasi, todėl jų sugretinimas taip pat nėra galimas.
7.3. Analogiška išvada darytina įvertinus ir apeliantės skundo argumentus dėl įvykio vietos vaizdo įrašo. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. G. ir patvirtino, kad rašydamas 2016 m. balandžio 5 d. tarnybinį pranešimą dėl analizuojamo įvykio jis galėjo suklysti nurodydamas, kad eismo įvykio vieta nėra filmuojama, tačiau, šio vaizdo įrašo nebuvimas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nesudaro pakankamo pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą. Juo labiau įvertinus kitų O. L. kaltę jai inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padaryme patvirtinančių įrodymų pakankamumą.
Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste abejoti O. L. kalte padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės pažeidimą, o būtent tuo, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus (važiuodama atbuline eiga nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga), kas nulėmė E. F. priklausančio automobilio SAAB apgadinimą, ką betarpiškai patvirtina aukščiau aptartų liudytojų parodymai bei pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, įvardijant iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio valstybinius numerius bei markę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą kaip nepagrįsti atmestini ir O. L. apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra tam tikrų netikslumų, susijusių su analizuojamo eismo įvykio laiku. Apeliantės teigimu, pranešimas apie įvykį gautas 2016 m. balandžio 5 d. 7:51; protokole nurodyta – 7:45 val., 2016 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime vyr. patrulis J. G. nurodė, kad pranešimas apie įvykį buvo gautas apie 07:52 val., o eismo įvykio schemos lape įrašytas laikas 8:50 val.. Sutinkamai su liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto policijos pareigūno J. G. parodymais, analizuojamo įvykio laikas buvo rytas, nors eismo įvykio vietos schemoje turėtų būti fiksuojamas pažeidimo fiksavimo laikas, tačiau analizuojamu atveju eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas laikas atitinka šios schemos subraižymo laiką. Aiškindamas aplinkybes, susijusias su pranešimo apie eismo įvykį gavimu BPC ir jo perdavimu konkrečiam policijos pareigūnų ekipažui, liudytojas paaiškino, kad BPC budėtoja apie gautą pranešimą policijos pareigūnams praneša tada, kada turi tokią galimybę – būna, kad po 20 minučių ar valandos. Tokiu būdu akivaizdu, kad eismo įvykio laikas skirtinguose procesiniuose dokumentuose analizuojamu atveju galėjo nesutapti dėl objektyvių aplinkybių. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad betarpiškai analizuojamą įvykį stebėjusių R. M. bei I. I. B.-M. teigimu, analizuojamas eismo įvykis vis tik įvyko 2016 m. balandžio 5 d. apie 8.00 val. ryto, kas iš esmės sutampa su administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame apylinkės teismo nutarime užfiksuotu O. L. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo laiku, todėl abejoti pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumu remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
9.1. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir O. L. teiginiai, jog jos atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu eismo įvykio laiku - 7:45 val., ji niekaip negalėjo dalyvauti įvykyje, nes į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (fiskaliniai kvitai) patvirtina, kad 7:54 val. ji spaudos kioske pirko savo mokyklinio amžiaus vaikams autobuso papildymo bilietus. Juo labiau įvertinus O. L. pirmosios instancijos teisme išdėstytas analizuojamo įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad ji 7.46 val. gavo paskutinį elektroninio bilieto papildymo čekį, o į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje įvyko analizuojamas eismo įvykis ji atvyko 7.40 val.. Esant tokiam menkam laiko neatitikimui, neabejotina, kad šiuo atveju jis galėjo susidaryti net ir dėl skirtingai skirtingų asmenų suderintų laikrodžių, todėl teigti, kad šios aplinkybės paneigia O. L. kaltę jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padaryme, įvertinus itin nuoseklius ir detalius betarpiškai tiriamą eismo įvykį mačiusių liudytojų parodymus, teisinio pagrindo nėra.
Atmetant O. L. apeliaciniame skunde pateiktą versiją, jog jos veiksmuose nagrinėjamu atveju nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos – kontakto su kitu automobiliu ji nepajuto, jos vairuotas automobilis buvo draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant kaltininko kaltės turinį ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padaryme, laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates ar bendrauja su nukentėjusiuoju, tokie duomenys paprastai rodo, kad iš eismo įvykio vietos asmuo pasišalino ne siekdamas atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju duomenų apie tokių aplinkybių buvimą, nenustatyta.
10.1. Liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas R. M. paaiškino, kad po smūgio SAAB automobilis sujudėjo, o automobilio BMW vairuotoja iš eismo įvykio vietos išvažiavo kiek greičiau nei įprastai. Pati O. L., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, neneigė, kad įvykio dieną įvykio vietoje ji važiavo atbuline eiga, tačiau nurodė, kad automobilio SAAB ji nematė, nors nukentėjusiosios E. F. teigimu, jai priklausantis automobilis automobilių stovėjimo aikštelėje, kur ir įvyko analizuojamas eismo įvykis, 7.40 val. (O. L. atvykimo į minėtą aikštelę laikas) jau stovėjo. Šiame kontekste sprendžiant O. L. kaltės klausimą jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padaryme įvertintini ir automobilio SAAB apgadinimai. Iš pateiktų tiriamo eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio fotonuotraukų matyti, kad automobiliui SAAB nustatyti apgadinimai yra žymūs, automobilio detalės ne tik apibraižytos, bet ir sulankstytos, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai manyti, jog nejusti tokio kontakto su kitu automobiliu, atsižvelgiant į vairuotojui keliamus ypatingo atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, ir nepaisant apeliantės argumentų, susijusių su nesuveikusia jos automobilio parkavimo sistema, O. L. negalėjo. Priešingos išvados apygardos teismui neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde įvardinti liudytojo R. M. teiginiai, jog O. L. kontakto galėjo ir nepajusti. Neabejotina, jog tai tik liudytojo jokiais objektyviais duomenimis neparemta nuomonė, kurios pagrindu konstatuoti tyčios nebuvimą apeliantės veiksmuose, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ir O. L. atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo atitikties įstatymo reikalavimams klausimas. Administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio būtini elementai numatyti ATPK 260 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas, numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Administracinio teisės pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies taikymo prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.
11.1. O. L. atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad ji 2016 m. balandžio 5 d., apie 07.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW 7ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nesilaikė saugaus atstumo, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Būdama eismo įvykio dalyvė, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais O. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101; 126; 222 punktų reikalavimus, įvardijant ir galimus O. L. neteisėtus veiksmus apibūdinančius ATPK straipsnius – 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu, abejonių tuo, kad komentuojamame administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytos aplinkybės atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) ir 130 straipsnio 1 dalyje (<...>, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles) įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų objektyviuosius požymius, aukštesniajam teismui nekyla. Šios aplinkybės, priešingai nei apeliaciniu skundu teigia apeliantė, įvardintos aiškiai, tiksliai ir konkrečiai, protokole taip pat nurodyta, kad vairuojant buvo atsitrenkta į kitą automobilį, o tai jau savaime leidžia spręsti apie šio automobilio apgadinimą. Pažymėta ir tai, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės (atsižvelgiant jog jokie kiti automobiliai bei jų duomenys į protokolą neįrašyti, akivaizdu, kad tai automobiliai SAAB ir BMW). Tuo tarpu ar pažeidimu buvo padaryti turtiniai nuostoliai bei jų atitinkamas dydis bei kiti apeliantės įvardinti galimi administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai, nėra aplinkybės, įtakojančios protokole aprašytos veikos kvalifikavimą. Be to, jos gali būti ir analizuojamu atveju buvo nustatytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
11.2. Aukščiau aptartų faktinių aplinkybių kontekste, pažymėtina, jog, sutinkamai su vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, esminiais administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais pripažįstami tik tokie trūkumai, kurių teismas, nagrinėjantis bylą, pats ištaisyti negali. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad užtikrinant greitą administracinių teisės pažeidimų bylų išnagrinėjimą, teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti aktyvus, imtis protingų ir teisėtų priemonių pašalinti ankstesniame bylos nagrinėjimo etape padarytas ne itin reikšmingas, neesmines klaidas ar trūkumus. Analizuojamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą O. L. atžvilgiu nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė teismui nepateikė jokių prašymų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų jai neaiškių aplinkybių išaiškinimu, nei apylinkės, nei aukštesniajam teismui nenustačius jokių O. L. atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, teigti, kad šiuo atveju dėl netinkamai suformuoto kaltinimo iš O. L. buvo atimta teisė pasiruošti tinkamai gynybai, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir O. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.