Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. Ž. įmonės atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. Ž. įmonės skundą dėl antstolės I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl antstolio veiksmų – turto arešto taikymo masto, pareigos nustatyti išieškojimo eilę jungtine hipoteka įkeistam turtui, kai jį sudaro keli objektai. Byloje nustatyta, kad antstolė I. G. vykdo 2015-10-07 Vilniaus miesto 15-jo notarų biuro išduotus vykdomuosius įrašus Nr. DJ-6449 ir Nr. DJ -6447, dėl įkeisto turto, priklausančio R. Ž. įmonei priverstinio pardavimo iš varžytinių, išieškant iš skolininkės R. Ž. įmonės 91082,61 Eur skolą AB SEB bankui. 2015-10-15 turto arešto aktu buvo areštuotas pareiškėjai priklausantis įkeistas turtas – mech. dirbtuvės, unik.Nr. (duomenys neskelbtini); 2) garažas, unik.Nr. (duomenys neskelbtini); 3) plovykla, unik.Nr. (duomenys neskelbtini); 4) garažas, unik.Nr. (duomenys neskelbtini); 5) kiemo statiniai – lauko tualetai, unik.Nr. (duomenys neskelbtini) (Įkeitimo lakštas, not. registro Nr.5583); 6) turtinės teisės į 2,3360 ha žemės sklypą, unik.Nr. (duomenys neskelbtini) (Įkeitimo lakštas not. reg.Nr.5585), viso areštuoto turto vertė sudaro 178 000 Eur, turto arešto mastas 91 530 Eur. 2015-11-26 antstolė patvarkymu Nr. S-19403 patvarkė atlikti areštuoto turto ekspertizę UAB „Aireda“. 2016-01-05 antstolė patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-00038 nustatė, kad areštuoto turto rinkos verte laiko eksperto nustatytą turto vertę – 171 585,00 Eur. 2016-01-13 skolininkė pateikė raštą Dėl areštuoto turto įkainojimo nesutikimo, juo nurodė, kad nesutinka su įvertinimo suma, kadangi mano, jog ji per maža. 2016-02-02 antstolė patvarkymu Dėl skolininkės prieštaravimo dėl turto įkainojimo Nr. S-00527, juo pateikė nurodymus skolininkei dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. 2016-02-17 antstolė priėmė patvarkymą Dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo Nr. S-00843, juo patvarkė, kad skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2016-03-17 antstolė priėmė patvarkymą Dėl areštuoto turto perkainojimo Nr. S-01636, juo nustatė, kad areštuoto turto verte 2016-03-02 laiko eksperto nustatytą turto vertę – 178 000 Eur. 2016-03-18 skolininkė apie minėtą patvarkymą informuota elektroniniu paštu, 2016-03-24 registruotu paštu siųstą patvarkymą buvo atsisakyta priimti. 2016-04-08 antstolė patvarkymu Dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo Nr. S-02618 paskelbė pirmąsias turto varžytines. 2016-04-08 skolininkė buvo informuota apie patvarkymą elektroniniu paštu, o 2016-04-13 registruotu paštu siųstas patvarkymas buvo atsisakytas priimti. 2016-04-20 skolininkės atstovas pateikė prašymą Dėl turto įvertinimo ekspertizės akto atsiuntimo. 2016-04-22 skolininkė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų vykdomosiose byloje Nr. 0051/15/01115 ir 0051/15/01116.Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pareiškėja sutiko su Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 16/03-013 pateiktu kompleksiniu įkeisto turto vertinimu, kadangi pareiškėja būtent pateikė ir 2016-04-22 skundą dėl antstolės veiksmų minėtose vykdomosiose bylose ir nurodo, kad nesutinka su kompleksiniu turto vertinimu, nes toks vertinimas pažeidžia pareiškėjos interesus. Nurodo, kad byloje nebuvo pašalintos abejonės, kaip pardavinėti turtą yra tikslingiau, o šioje byloje Turto areštuota ir pardavinėjama yra už dvigubai didesnę kainą nei yra kreditoriaus reikalavimas minėtose vykdomosiose bylose.Su tokia apeliantės pozicija sutikti negalima. Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (LRCPK 510 str. 2 d.). Tai reiškia, kad pareiškėjas negali pateikti skundo dėl visų antstolio veiksmų, pradėtų vykdyti nuo vykdomosios bylos užvedimo. Skundas dėl antstolio veiksmų yra pateikiamas dėl konkretaus antstolio atlikto veiksmo, šiuo atveju patvarkymų, kuriuos antstolė buvo priėmusi, ir tik per įstatyme numatytą terminą, t.y. 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Taigi dėl skolininkės teisės apskųsti skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizės aktą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl minėto akto antstolė 2016-03-17 priėmė patvarkymą Dėl areštuoto turto perkainojimo Nr. S-01636, kuriuo nustatė, kad turto kaina yra eksperto nustatyta turto kaina – 178 000 Eur. Minėtas patvarkymas įteiktas tinkamai 2016-03-24 nors skolininkei registruotu paštu siųstas patvarkymas ir buvo atsisakytas priimti. Taigi skolininkė turėjo teisę per 20 dienų nuo minėtos datos apskųsti antstolės patvarkymą Dėl areštuoto turto perkainojimo, tačiau to nepadarė. 2016-04-08 antstolė patvarkymu Nr. S-02618 paskelbė pirmąsias varžytines, o apeliantės atstovas tik 2016-04-20 pateikė prašymą antstoliui pateikti ekspertizės akto kopiją elektroniniu paštu. Taigi įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad skolininkė sutiko su ekspertizės akte nustatyta turto kaina, jo neskundė. Be to LRCPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, tačiau iš byloje esamų faktinių aplinkybių matyti, kad apeliantė nedėjo visų pastangų domėtis ekspertizės metu nustatyta tiek areštuoto turto kaina, tiek ir ekspertizės aktu nustatytu kompleksiniu turto vertinimu ir tik paskelbus pirmąsias varžytines skolininkė per atstovą kreipėsi į antstolę su prašymu pateikti ekspertizės akto kopiją. Taigi apeliantės argumentas, kad ji skundė ekspertizės aktą yra atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat apeliantas nurodo, kad nepagrįstas teismo motyvas, kad hipoteka įkeisto turto areštas, viršijantis skolos dydį, nelaikomas skolininko teisių pažeidimu, kadangi priešingu atveju būtų paneigta hipotekos instituto reikšmė kreditoriui, kadangi pardavinėjant hipoteka įkeistą turtą turi būti užtikrinami abiejų šalių interesai tiek kreditoriaus, tiek ir skolininko. Apeliantas papildomai nurodo, kad pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį, antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su šia apelianto pozicija. CPK 675 str. 2 d. nors ir yra įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau šiuo atveju kreditoriaus reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, kurio turto vertė antstoliui nebuvo žinoma. Dėl minėtos priežasties buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė. Jos metu buvo nustatyta, kad tikslingiausia ir pelningiausia turtą yra pardavinėti kaip pastatų kompleksą, todėl skolininkui nepateikus prieštaravimų, antstolis savo nuožiūra įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, arešto visam turtui nepanaikino ir paskelbė pirmąsias varžytines visam hipoteka įkeistam turtui kaip kompleksui. Be to sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad antstolis negali nustatyti realios kainos, už kurią bus parduotas įkeistas hipoteka turtas, todėl praktikoje visuomet yra areštuojamas visas hipoteka įkeistas turtas, o ne jo dalis. Be to ir šioje situacijoje, nors turtas ir yra didesnės vertės nei išieškoma suma, tačiau kol neįvyko turto varžytynės ir turtas nebuvo realizuotas, neįmanoma tiksliai įvertinti ar tokio įkeisto turto pakaks hipotekos kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad skolininkė vėlgi neskundė antstolės 2015-10-15 Turto arešto akto Nr. S-17124, kuriuo buvo areštuoti visi hipoteka įkeisti nekilnojamojo turto objektai. Taigi laikytina, kad skolininkė sutiko su turto arešto mastu jau nuo 2015-10-15.Dėl turto objektų pardavimo varžytinėse eilės nustatymo, apeliantas nurodo, kad parduodant varžytynėse jungtine hipoteka įkeistus daiktus, jų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CK 4.194 straipsnis). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant jungtinei hipotekai, privalo būti pareiškėjo nustatyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė, tačiau pareiškėjo nuomonės šiuo atžvilgiu nebuvo atsiklausta (3K-3-433/2010). Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi kaip nurodo pati apeliantė, LRCK 4.194 straipsnio 1 dalis numato, kad parduodant varžytynėse jungtine hipoteka įkeistus daiktus, jų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas, tačiau pažymėtina, kad per visą išieškojimo laikotarpį apeliantė nepateikė prašymo, kokia eile turėtų būti realizuotas areštuotas turtas. Iš byloje jau nustatytų faktinių aplinkybių, matyti, kad apeliantė turėjo ne vieną galimybę tokį prašymą pateikti. Be to net ir pateikdama skundą dėl antstolės veiksmų vėlgi nenurodė eilės, kuria jos manymu būtų naudingiau parduoti turtą varžytinėse. Tiek pirmosios, tiek ir antrosios ekspertizės metu nekilnojamasis turtas buvo vertintas kompleksiškai ir ekspertai ekspertizės aktuose nurodė, kad turtas sudaro užbaigtą visumą (kompleksą), o alternatyvus panaudojimas netikslingas. Ekspertizės aktuose matyti, kad ir viso turto vertė nustatyta kaip vientiso objekto, nepaisant to, kad jį sudaro atskiri nekilnojamojo turto objektai. Taigi skolininkė turėjo ir galėjo suprasti, kad ekspertizės akte nurodyta kaina yra ne kiekvieno objekto atskirai, tačiau vientiso komplekso. Tačiau apeliantė, nesutikdama su pirmosios ekspertizės rezultatu, išreiškė nesutikimą tik dėl turto vertės ir nepateikė prašymo įvertinti kiekvieną objektą atskirai. Atlikus pakartotinę ekspertizę, skolininkė sutiko tiek su turto verte, tiek su atliktu kompleksiniu nekilnojamojo turto vertinimu. Antstolei priėmus patvarkymą dėl areštuoto turto perkainojimo, jo taip pat neskundė, t.y. sutiko, kad areštuotas turtas būtų parduotas už nurodytą kainą, kaip vienas turtinis objektas. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad LRCPK numato skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo procesu, todėl iš esmės savo pačios teisėmis ir interesais visų pirma turi rūpintis pati apeliantė. Apeliantė, norėdama apginti savo interesus, galėjo imtis priemonių, kartu ir veiksmų dėl jos turto arešto, išieškojimo iš areštuoto turto eilės nustatymo, ir nelaukti iki jos turtas bus parduodamas varžytynėse, tačiau šiomis įstatymo numatytomis teisėmis ji nepasinaudojo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LRCK 4.194 straipsnio 1 dalies nuostata yra išreikšta dispozityviai, todėl nenumato privalomo eilės nustatymo iš išieškomo jungtine hipoteka įkeisto turto, t.y. nenumato pareigos antstoliui, atsakingam už turto realizavimą, nustatyti iš varžytinių parduodamo turto eilę ar siūlyti ją nustatyti skolininkui. Taigi apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad antstolis nepasiūlydamas, skolininkei nustatyti parduodamo turto eilės, nepažeidė skolininkės teisių, taip pat negalima teigti kad antstolė netinkamai atliko vykdomuosius veiksmus vykdomosiose bylose. Dėl apeliantės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties byloje 3K-3-433/2010, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ši praktika nėra aktuali šiuo nagrinėjamu laikotarpiu, kadangi hipotekos teisėjų institutas nuo 2012-07-01 yra panaikintas, todėl minėtos kasacinio teismo praktikos taikymas nustatant analogiškas pareigas antstoliui yra nepagrįstas, kadangi įstatymai nesuteikia antstoliui hipotekos teisėjų kompetencijų. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti apeliantės nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį nepakeistą.