Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovams A. M. ir T. A., jų atstovui advokato padėjėjui A. B. (nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu per „Zoom“ programą),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir T. A. ieškinį atsakovui R. M., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai A. M. ir T. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti, kad atsakovas R. M. nėra vaiko E. M. tėvas, o E. M. nėra atsakovo R. M. dukra 2) pripažinti, kad vaiko E. M. tėvas yra ieškovas T. A., o E. M. yra ieškovo T. A. dukra. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, nenutraukus santuokos ieškovė pradėjo gyventi su ieškovu T. A., ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu. Ieškovams (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. M., tačiau vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po ieškovės santuokos nutraukimo su R. M., todėl vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas. Vaikas gimė ieškovams gyvenant kartu, abu ieškovai pripažįsta, kad tai yra jų vaikas, šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. Vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškovais, ieškovas T. A. yra biologinis vaiko tėvas, juo rūpinasi, vaiką su T. A. sieja tiek biologinis, tiek socialinis ryšys, vaikas T. A. pažįsta kaip savo tėvą, tuo tarpu atsakovas vaiko nepripažįsta kaip savo. Ginčo dėl tėvystės nėra, visos šalys sutinka, kad vaiko tėvas yra ieškovas T. A., o nuginčijus tėvystę ir pripažinus ieškovą T. A. vaiko tėvu, vaiko interesai nebus pažeisti, nes vaiko tėvu bus pripažintas vaiko biologinis tėvas, kuris gyveno kartu su vaiku nuo pat gimimo, jį pripažįsta ir juo rūpinasi.

Teismo posėdyje ieškovai palaikė reiškiamus reikalavimus ir ieškinyje išdėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti. Ieškovai papildomai paaiškino, kad susipažino 2015 m. pabaigoje ir nuo 2016 m. pradžios, ieškovei esant santuokoje, tačiau gyvenant atskirai su atsakovu, pradėjo gyventi kartu. Ieškovė 2020 m. pradžioje pastojo, tuomet ieškovė su atsakovu pradėjo tvarkytis skyrybų dokumentus ir jų santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Ieškovei nutraukus santuoką su atsakovu, ieškovams gimė dukra, tačiau po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo nebuvo praėjęs reikalingas terminas, todėl E. tėvu buvo įrašytas atsakovas. E. biologinis tėvas yra ieškovas, kuris nuo pat gimimo augino ir rūpinosi dukra. Ieškovams prieš 7 mėn. išsiskyrus, ieškovas ir toliau nuolat bendrauja su dukra, ja rūpinasi, tarp ieškovų jokių ginčų dėl vaiko nėra, mergaitei žinoma, kad jos tėvas yra ieškovas, todėl prašo pripažinti, kad atsakovas R. M. nėra E. tėvas bei nustatyti, kad E. tėvas yra ieškovas T. A..

Atsakovas R. M. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jiems su ieškove gyvenant skyrium, ieškovė pradėjo gyventi su T. A., tačiau jie uždelsė susitvarkyti dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ieškovams gimė dukra, t. y. nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo, todėl jis buvo įrašytas vaiko tėvu, nors tikrasis biologinis vaiko tėvas yra T. A.. Joks ryšys jį su vaiku nesieja ir nepripažįsta šio vaiko kaip savo.

Atsakovas teismo posėdyje parodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad buvo susituokęs su ieškove, tačiau dar nuo 2015 m. pabaigos jie pradėjo gyventi atskirai, jokių artimų ryšių su ieškove nepalaikė. Jiems gyvenant atskirai ieškovė apsigyveno su T. A., vėliau sužinojo, kad ieškovė laukiasi, suprato, kad vaiko tėvas yra T. A.. Jo su ieškove santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) , ieškovei gimė dukra, tačiau jis nėra mergaitės tėvas. Yra matęs ieškovės dukterį, tačiau su ja nebendrauja, nes nėra jos tėvas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad mažametė E. M. gyvena kartu su motina, nes šiuo metu ieškovai gyvena skyrium. Ieškovai kartu gyveno apie 8 metus, jiems gimė dukra E., kuria ieškovas T. A. nuo pat mergaitės gimimo visuomet rūpinosi. T. A. yra labai geras tėvas, dažnai su vaiku susitinka, kartais pasiima pabūti pas save kelioms dienoms, nuveda į darželį ir parveda iš jo, taip pat nuveda į gydymo įstaigas. Ieškovai visas problemas susijusias su vaiku sprendžia kartu, nesutarimų ar konfliktų dėl vaiko nekyla. Atsakovas prie vaiko priežiūros neprisidėjo, kadangi žinojo, jog vaikas yra ne jo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, mažametė E. M. turi teisę žinoti savo biologinį tėvą, todėl tėvystės nuginčijimas ir tikrojo biologinio tėvo nustatymas atitiks geriausius vaiko interesus.

Tarnybos atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą bei nurodė, kad esant susiklosčiusiai situacijai, ieškinio patenkinimas geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

šalių paaiškinimais, bylos medžiaga – Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo, civilinės metrikacijos ir viešųjų pirkimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio 2024 m. kovo 8 d. raštu Nr. M-5-117 – nustatyta, kad ieškovė A. M. ir atsakovas R. M. 2015 m. balandžio 2 d. sudarė santuoką, kuri tarp šalių nutraukta Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo, (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra E. M., kurios tėvu gimimo įraše, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalimi, įrašytas buvęs ieškovės sutuoktinis atsakovas R. M..

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsniu ir CK 3.161 straipsnio 2 dalimi. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teismo posėdyje parodė, kad su atsakovu R. M. nuo 2015 m. pabaigos gyveno atskirai, susipažino su ieškovu T. A., su kuriuo nuo 2016 m. pradžios pradėjo gyventi kartu bei 2020 m. pastojo. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad su ieškove negyveno nuo 2015 m. pabaigos, jokio artimo ryšio nepalaikė, jiems pradėjus gyventi skyrium ieškovė pradėjo gyventi su ieškovu T. A., žinojo, kad ieškovė laukėsi ir suprato, kad vaiko tėvas yra ieškovas T. A.. Alytaus apylinkės teismas, nustatęs, kad ieškovė su atsakovu daugiau nei metus laiko negyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio, (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką. Nutraukus santuoką, ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. M., kurios gimimo įraše tėvu nurodytas atsakovas R. M.. Šalys teismo posėdyje patvirtino, kad E. M. yra ieškovo T. A. dukra, kuris ją augino nuo pat gimimo, ja rūpinasi, o gimimo įraše šio vaiko tėvu nurodytas atsakovas, tik dėl to, jog vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po ieškovės ir atsakovo santuokos pabaigos. Taigi, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad gimus E. M. ieškovė gyveno kartu su ieškovu T. A., su buvusiu sutuoktiniu R. M. ieškovė nuo 2015 m. pabaigos santuokinio gyvenimo negyveno, bendro ūkio nevedė, atsakovo su ieškovės dukra E. M. nesieja biologiniai, socialiniai bei materialiniai ryšiai, o E. M. gimimo įraše atsakovas tėvu įrašytas, nes ieškovei dukra gimė nepraėjus trims šimtams dienų po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo (CK 3.140 straipsnio 2 dalis). Šalys pripažįsta, kad ieškovės dukros E. tėvas yra ne atsakovas, kaip nurodyta vaiko gimimo įraše, o ieškovas T. A.. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas objektyviai negali būti ieškovės dukros E. tėvu (CPK 182, 185 straipsniai), tėvystės nuginčijimas šiuo atveju labiau atitinka nepilnametės E. M. interesus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), todėl pripažintina, kad atsakovas R. M. nėra E. M. biologinis tėvas (CK 3.149 - 3.153 straipsniai).

Nuginčijus atsakovo tėvystę, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam, E. M. būtina nustatyti tėvystę. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Ieškovai prašo nustatyti, kad E. M. tėvas yra T. A., T. A. yra įsitikinęs, kad jis yra E. biologinis tėvas ir visą laiką mergaite rūpinosi. Teismas neturi pagrindo abejoti šalių paaiškinimais, juos patvirtina ir byloje esanti medžiaga, todėl nustatytina, kad ieškovas T. A. yra E. M. biologinis tėvas, o E. M. yra T. A. dukra (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 392 straipsnis).

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimais išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai reikalavimo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pareiškę, jų priteisti neprašo, todėl ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,86 Eur, kurios pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas turėtų būti priteistos iš atsakovo. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė nenutraukusi santuokos su atsakovu pradėjo kurti šeimą su ieškovu T. A., su kuriuo susilaukė dukters, taigi atsakomybė dėl pradėto proceso tenka būtent ieškovams, kurie dukters E. (dėl kurios tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo yra nagrinėjama byla) susilaukė praėjus dviem mėnesiams po ieškovės santuokos su atsakovu nutraukimo. Byloje tarp šalių ginčo dėl to, kad atsakovas nėra atsakingas dėl aplinkybių, kurioms pašalinti buvo pareikštas ieškinys tėvystei nuginčyti, nebuvo, atsakovas su ieškiniu sutiko, jo neginčijo, dalyvavo teismo posėdyje, dėl ko byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškinio pobūdį, pripažintina, kad šiuo atveju priteisti bylinėjimosi išlaidas vien iš atsakovo nebūtų teisinga ir sąžininga, todėl šios išlaidos, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, valstybei turėtų būti priteistinos iš šalių (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju kiekvienai iš šalių priteistina suma susidaro mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (po 5,28 Eur), todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R‑286/1K-411).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 4 dalimis, 96 straipsnio 5 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 259, 263-268, 269, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. M. nėra atsakovo R. M. dukra.

Nustatyti, kad ieškovas T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. M. yra T. A. dukra.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų vaiko tėvystės nuginčijimą bei tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.