- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-74-113-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Zigmas Pocius, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- R. M.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-113/2010
Teisėja Edita Lapinskienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1.;
2010 m. vasario 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. bei civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal BK 176 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 11 607,61 Lt žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. M. nuteistas už tai, kad jis pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui: 2007-08-13, Klaipėdos m., Nemuno g. 24, Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos smeltė“ teritorijoje, vykdant krantinių Nr. 90-96 statybos darbus, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2007-05-08 įsakymu Nr. 1.5.-201-29/1 paskirtas atsakingu krantinių Nr. 90-100 statybos vadovu, R. M. pažeidė 2000-12-12 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p., kad rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos (vykdymo) projektą, jame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai, atitinkantys 5 priedo reikalavimus, 5 priedo 3 p., kad rengiant projektinius sprendimus būtina išsiaiškinti pavojingus ir kenksmingus veiksnius, susijusius su darbų technologija ir statybos sąlygomis, nurodyti jų veikimo zonas, nustatyti (įvertinti) riziką, ir, statybos darbų technologijos projekte neįvertinęs rizikos inkarines temples IT-2 krauti ant plaukiojančio pontono dviem eilėmis viena ant kitos, apie 7.00 val., darbuotojams – nukentėjusiajam A. M. ir A. S. – davė nurodymą metalines inkarines temples IT-2 ant plaukiojančio pontono, esančio Kuršių mariose, prie krantinės Nr. 91, sukrauti dviem eilėmis viena ant kitos, padedant medinius tarpiklius, dėl to, apie 13.50 val., nukentėjusiajam A. M. ir A. S. nuo ant antroje eilėje padėtos inkarinės templės atkabinus stropavimo diržus, inkarinė templė virto ir prispaudė nukentėjusiojo A. M. koją, nukentėjusiajam padaryti tokie kūno sužalojimai: kairės kojos blauzdos ir čiurnos plėštinės žaizdos, atviras skersinis blauzdos kaulų vidurinio trečdalio lūžis, dvigalvio raumens dalinis pažeidimas bei kairės šlaunies apatinio trečdalio odos nubrozdinimas, vienas iš jų – atviras kairio blauzdikaulio kūno lūžis – nukentėjusiajam A. M. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendį ir jį išteisinti, jam nepadarius jokios nusikalstamos veikos. Apeliantas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, dėl kokios priežasties įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir kas dėl to kaltas. Teismas konstatavo, kad jis nepakankamai įvertino statybos darbų technologiniame procese riziką, kraunant temples daugiau nei viena eile, ir taip pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p. Nuteistojo teigimu, rizikos veiksniai buvo įvertinti pakankamai, dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kalti patys darbuotojai, krovę temples, tą jie ir patvirtino savo parodymais teisme. Be to, teismas neteisingai traktavo, kad jis pažeidė minėtų taisyklių 16 p., nes jo vykdomi templių krovos darbai yra reglamentuoti ne šiomis taisyklėmis, o Darbų saugos taisyklėmis laivų krovos darbų įmonėse DT 4-01, nes templės buvo kraunamos ant plaukiojančios priemonės – pontono – su plaukiojančiu kranu. Darbai buvo atliekami vadovaujantis krovos, o ne statybos taisyklių reikalavimais. Kaltinimas dėl nepakankamo rizikos įvertinimo, vykdant šiuos darbus, yra nekonkretus, paremtas nelaimingo atsitikimo darbe aktą surašiusio vyresniojo darbo inspektoriaus S. S. išvada. Pastarasis teisme negalėjo konkrečiai nurodyti, kas kaltas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, parodė, kad tikriausiai yra kalti patys krovos darbus atlikę darbuotojai, jie blogai padėję tarpiklius. Be to, S. S. vadovavosi statybos, o ne krovos darbų taisyklėmis.
Civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendį, kuriuo patenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 11 607,61 Lt. Apeliantas skunde nurodo, jog nebuvo nustatyta, dėl kokios priežasties įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, nenustatytas ir konkretus kaltininkas. Templių IT-2 krovimo darbai buvo vykdomi vadovaujantis Darbų saugos taisyklėmis laivų krovos darbų įmonėse DT 4-01, nes templės buvo kraunamos ant plaukiojančios priemonės – pontono – su plaukiojančiu kranu. Buvo vykdomi krovos, o ne statybos darbai, tačiau teismas rėmėsi Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje DT 5-00. Dėl to kaltinimas R. M. yra nekonkretus. Teismas konstatavo, kad statybos darbų vadovas R. M. neįvertino statybos darbų technologiniame procese rizikos, kraunant inkarines IT-2 temples daugiau nei viena eile, ir taip pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog R. M. padarė pažeidimą, darbuotojai buvo supažindinti su visais tam darbui atlikti numatytais reikalavimais, visi rizikos veiksniai buvo įvertinti pakankamai, dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kalti patys krovę temples darbuotojai, tą jie ir patvirtino savo parodymais teisme. Kadangi, apelianto nuomone, statybos darbų vadovas teismo pripažintas kaltu nepagrįstai, jam, civiliniam atsakovui, negali kilti pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes R. M. nepadarė veikos, turinčios BK 176 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).
Pagal BK 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Taigi nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d., objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado šiame BK straipsnyje nurodyti padariniai. Aptariamas nusikaltimas gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.
Išnagrinėjęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo R. M. padarytoje veikoje nėra BK 176 str. 1 d. dispozicijoje nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Apkaltinamajame nuosprendyje suformuluota išvada dėl R. M. kaltės neparemta išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo veikos įvertinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįstos ir prieštaringos. Apylinkės teismas tinkamai neištyrė ir teisingai neįvertino bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų, kurie galėjo turėti esminės įtakos R. M. veikos teisiniam įvertinimui ir jo kaltės klausimo išsprendimui.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M., būdamas atsakingas už darbų saugą ir sveikatos darbe apsaugą (darbdavio įgaliotas asmuo), pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus – 2000-12-12 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p., šių taisyklių 5 priedo 3 p., neįvertinęs statybos darbų technologijos projekte rizikos, kraunant inkarines temples ant plaukiojančio pontono daugiau nei viena eile, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui – nestabiliai antroje eilėje padėta inkarinė templė IT-2 virto ir prispaudė darbuotojui A. M. koją, patirti sužalojimai sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad R. M. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė veikdamas neatsargia kaltės forma.
Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad toks inkarinių templių IT-2 krovimas ant plaukiojančio pontono dviem eilėmis buvo aptartas ir įtvirtintas konkrečiai šiam darbui parengtoje technologinėje kortelėje, kad nukentėjusysis A. M. ir kartu su juo dirbęs liudytojas A. S. buvo tinkamai instruktuoti, pasirašytinai supažindinti su visomis būtinomis darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe instrukcijomis tiek priimant į darbą, tiek jau vėliau dirbant, išklausę visas jų darbinių funkcijų atlikimui privalomas mokymo programas, atestuoti, be to, instruktuoti temomis „Krantinių Nr. 105-106 statyba, IV etapas, krantinių Nr. 90-96 statyba, I ir II etapai“, supažindinti su konkrečiu minėtų statybos darbų technologijos projektu. Buvo nustatyta ir tai, kad minėti bendrovės darbuotojai buvo tinkamai, išsamiai instruktuoti ir prieš atliekant R. M. pavestus inkarinių templių IT-2 transportavimo, krovimo darbus. Tačiau apylinkės teismas tuo pačiu konstatavo, jog įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis buvo netinkamas, nestabilus inkarinės templės IT-2 pakrovimas ant plaukiojančio pontono, neįvertinus statybos darbų technologijos projekte rizikos, kraunant jas daugiau nei viena eile, būtent nepakankamas statybos darbų atlikimo rizikos faktoriaus įvertinimas ir sąlygojo nelaimingą atsitikimą darbe. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, byloje nesurinkta jokių duomenų, kad statybos darbų vadovas R. M. būtų pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, šiuo atveju – 2000-12-12 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 16 p., šių taisyklių 5 priedo 3 p.
Kaip anksčiau minėta, technologinėje kortelėje buvo numatytas kaip galimas inkarinių templių IT-2 krovimas ant plaukiojančio pontono dviem eilėmis, dedant tarpiklius, ji, kaip sudedamoji statybos darbų technologijos projekto dalis, buvo patikrinta projekto vadovės, patvirtinta AB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriaus. R. M. parodė rengdamas technologinę kortelę aptaręs su darbų saugos vadovu rizikos veiksnius, įvertinęs, ar galima taip krauti inkarines temples, numatęs, kad toks krovimas yra galimas ir saugus, jei bus kraunama pagal numatytus reikalavimus, prieš darbų pradžią žodžiu instruktavęs darbuotojus, paaiškinęs, kaip reikia atlikti šiuos darbus, kad ant pontono sukrovus pirmą inkarinių templių eilę, prieš pradedant krauti antrą eilę, dėl stabilumo reikia būtinai ant pirmoje eilėje sukrautų inkarinių templių tam tikroje vietoje padėti medinius tarpiklius, padėjus ant jų inkarinę templę, įsitikinti, ar ji padėta stabiliai, ir tik tada atkabinti stropus, kad ji nenuvirstų (t. 2, b. l. 140-141, 146-147, 189-192; t. 3, b. l. 16). Nuteistasis taip pat nuosekliai tvirtino, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl pačių darbininkų aplaidumo, jie nepažiūrėjo, kad templė buvo padėta nestabiliai ant medinių tarpiklių, ne ten padėjo tarpiklį, už stabilų ir saugų templių padėjimą yra atsakingi patys stropuotojai – šiuo atveju šį darbą dirbę A. M. ir A. S. R. M. atkreipė dėmesį į tai, kad pradėjus dėti antrą inkarinių templių eilę, virto ne pirmoji templė, o trečioji ar ketvirtoji, kitos buvo padėtos stabiliai (t. 2, b. l. 141, 190). Kartu su nukentėjusiuoju A. M. dirbęs A. S. jau savo paaiškinimuose bendrovės generaliniam direktoriui nurodė, kad darbų vadovas R. M. paaiškino, kaip krauti inkarines temples, įspėjo, kad pažiūrėtų, ar jos padėtos stabiliai, nelaimingas atsitikimas, jo nuomone, įvyko dėl to, kad templė buvo padėta nestabiliai (t. 1, b. l. 67, 87). Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas jis nurodė, kad jie abu su A. M. atsakingi už tai, kad konstrukcijos būtų dedamos saugiai, kad už stabilų jų padėjimą atsakingi tie, kas tą darbą darė (t. 2, b. l. 135-136, 195). Nukentėjusysis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, davė analogiškus parodymus, jog R. M. prieš pradedant darbą pravedė instruktažą žodžiu, templė virto dėl to, kad jie nestabiliai padėjo ją ant pirmoje eilėje sudėtų inkarinių templių ir, nepažiūrėję, ar tarpikliai stovi savo vietose, per greitai atkabino diržus, jis nemano, kad templės virtimui turėjo įtakos templių krovimas antra eile, jo manymu, jis pats dėl to yra kaltas (t. 2, b. l. 132-133, 193-194; t. 3, b. l. 15). Nukentėjusysis patvirtino nuteistojo parodymus, kad kitos antroje eilėje pastatytos templės nekrito, laikėsi stabiliai (t. 2, b. l. 193; t. 3, b. l. 15). AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų kortelė patvirtina, jog A. M. ir A. S. buvo instruktuoti saugos ir sveikatos klausimais jų darbo vietoje krantinių statybos tema, supažindinti su krantinių statybos darbų technologijos projektu, uoste nustatytomis taisyklėmis, jiems nurodyti pavojingi rizikos veiksniai dirbant prie vandens ar su kėlimo įrengimais (t. 1, b. l. 49). Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas vyresnysis darbo inspektorius S. S. taip pat pripažino, jog vykdę inkarinių templių krovimo darbus darbuotojai buvo tinkamai instruktuoti R. M., jis minėtam darbui buvo paruošęs technologinę kortelę, numatęs inkarinių templių krovimą dviem eilėmis, aptaręs jų krovimo būdą, R. M., kaip darbų vadovas, formaliai padarė visus jam privalomus veiksmus, teigė, kad, jo manymu, darbų pavojingumas, rizika buvo įvertinti, kartu išreiškė ir abstrakčius pamąstymus, kad galbūt buvo parinkti ir panaudoti ne tokie tarpikliai, galbūt patys darbuotojai to neįvertino, kokie tarpikliai turi būti ir kaip inkarinės templės turėjo būti sandėliuojamos, jis negalėjo paaiškinti (t. 3, b. l. 9-10). Nepaisant to, S. S. patvirtino nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadas, jame nurodytą nelaimingo atsitikimo priežastį. Tačiau iš šio akto matyti, jog S. S., aprašydamas nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nurodė, kad „iškrovus nuo automobilinės platformos (tralo) antrą inkarinę templę IT-2, padėjus ją ant tarpiklių, neįsitikinus, kad ji stovi stabiliai ant jau sudėtų inkarinių templių pontone, atkabinus stropavimo diržus, A. M. ir A. S. norėjo atrišti reguliavimo virves, tuo metu pradėjo virsti padėtoji inkarinė templė“ (t. 1, b. l. 11). Taigi ir esant tokiems prieštaravimams, jų neaptaręs ir nepašalinęs, apylinkės teismas konstatavo, jog baudžiamosios bylos medžiaga vienareikšmiškai ir objektyviai nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastis, kad jį, kaip numatyta nelaimingo atsitikimo darbe akte, sąlygojo tai, kad R. M., būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, nepakankamai įvertino statybos darbų atlikimo rizikos faktorių. Tokia teismo išvada prieštarauja anksčiau aptartų įrodymų visumai, kuri kaip tik patvirtina, kad R. M. tinkamai vykdė visas pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas statybos darbų vadovo (darbų vykdytojo) pareigas, paties nukentėjusiojo neatsakingas elgesys – stropavimo diržų nuo templės atkabinimas, neįsitikinus, ar templė padėta stabiliai ant medinių tarpiklių – sąlygojo nelaimingą atsitikimą, būtent tarp jo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad R. M. realizavo būtiną BK 176 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties objektyvų požymį – veiką.
Remiantis teismų praktika, bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, jis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Vadovaudamasis aptartų įrodymų visuma, atlikta jų tarpusavio ryšio analize, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. M. nepadarė veikos, turinčios BK 176 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, ir pripažįsta jo nuteisimą neteisėtu ir nepagrįstu. Todėl R. M. išteisintinas pagal BK 176 str. 1 d.
Kadangi R. M. išteisintinas tuo pagrindu, kad nepadarė minėto nusikaltimo požymių turinčios veikos, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
R. M. pagal BK 176 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.