Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. nuteistas pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2010 m. vasario 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė M. D. paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2010 m. vasario 10 d. nuosprendį, taip pat sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Priteista iš Mariaus D. G. D. 2471 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, apie 23 val., Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k., pro rūsio langą įsibrovė į G. D. gyvenamąjį namą ir iš jos pagrobė lovos užtiesalą 200 Lt vertės, plastmasinį virdulį 45 Lt vertės, tris metalinius puodus bendros 180 Lt vertės, kelioninį krepšį 150 Lt vertės, 17 vnt. kompaktinių diskų bendros 200 Lt vertės, metalinį elektrinį virdulį 130 Lt vertės, elektrinę keptuvę 150 Lt vertės, bulvių tarkavimo mašiną 250 Lt vertės, plastikines baltas lenteles luboms ir apdailos karnizus bendros 180 Lt vertės, vonios kraną su dušu bendros 248 Lt vertės, virtuvinį kraną 68 Lt vertės, naktinę lempą 90 Lt vertės, kavos aparatą 300 Lt vertės, kavamalę 100 Lt vertės, mikserį 140 Lt vertės, trijų lizdų elektros paskirstytoją 10 Lt vertės, užuolaidų karnizus su žiedais bendros 210 Lt vertės, žaislą “senelis šaltis“ 50 Lt vertės, viso pagrobė turto už 2701 Lt.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusioji prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Dėl M. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą

Spręsdamas M. D. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios G. D., liudytojų G. Ž., S. K., J. N., E. B. parodymais, paties kaltinamojo M. D. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatos, įvertino įrodymų visumą.

Iš nukentėjusiosios G. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai, matyti, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje jai į Ispaniją paskambinusi mama G. Ž. pasakė, jog yra apvogtas jos, t. y. G. D., namas. Mama jai pasakė, kokie daiktai dingo, daug daiktų mama pati jai buvo dovanojusi, todėl juos žinojo. Grįžusi iš Ispanijos į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Kelmės rajone, ji pamatė, kad yra dingę daugiau daiktų, ne tik tie, kuriuos jos mama buvo nurodžiusi policijos pareigūnams. Iš jos namo buvo dingęs vyšninės spalvos lovos užtiesalas 200 Lt vertės, plastmasinis virdulys 45 Lt vertės, trys metaliniai puodai bendros 180 Lt vertės, kelioninis krepšys 150 Lt vertės, 17 vnt. kompaktinių diskų bendros 200 Lt vertės, metalinis elektrinis virdulys 130 Lt vertės, elektrinė keptuvė blynams kepti 150 Lt vertės, bulvių tarkavimo mašina 250 Lt vertės, plastikinės baltos lentelės luboms kalti ir apdailos karnizai bendros 180 Lt vertės, vonios kranas su dušu bendros 248 Lt vertės, virtuvinis kranas 68 Lt vertės, naktinė lempa su angeliukais 90 Lt vertės, kavos aparatas 300 Lt vertės, kavamalė 100 Lt vertės, mikseris 140 Lt vertės, trijų lizdų elektros paskirstytoją 10 Lt vertės, užuolaidų karnizai su žiedais užuolaidoms kabinti bendros 210 Lt vertės, žaislas “senelis šaltis“ 50 Lt vertės, viso buvo pagrobta turto už 2701 Lt. Nukentėjusioji G. D. taip pat nurodė, kad tyrėjo kabinete ji atpažino savo lempą su angeliuku, kelioninį krepšį, 17 vnt. kompaktinių diskų ir šiuos daiktus atsiėmė. Kadangi kompaktiniai diskai buvo sugadinti, o stalinė lempa jai grąžinta be gaubto, kurį vertina 20 Lt, be to, buvo grąžintas elektros paskirstytojas, 10 Lt vertės, nukentėjusioji nurodė, kad jai dėl vagystės padaryta žala yra 2471 Lt ir šią sumą ji prašė priteisti iš kalto asmens (b. l. 39-40). Nukentėjusios parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, todėl netikėti jais kolegija neturi pagrindo.

Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusiosios motina G. Ž. parodė, kad jai 2009 m. liepos 23 d. su sugyventiniu išvykus aplankyti Ispanijoje dirbančios dukters G. D., penktadienį į mobiliojo ryšio telefoną paskambinusi dukters kaimynė, kuri gyvena tame pačiame name, pasakė, kad yra „išplėštas“ G. D. butas. Grįžusi iš Ispanijos ji, t. y. G. Ž., tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esantį dukters butą. Kadangi namo duris jie rado užkaltas, jas išlaužė tik paskambinę ir policiją ir gavę policijos pareigūnų leidimą. Išplėšti duris padėjo bute virš jos dukters buto gyvenantis kaimynas. Po to atvyko policijos pareigūnai, buvo tyrėja B. Namo duris ji ir jos vyras buvo užkalę maždaug prieš pusę metų iki įvykio, nes jos tuomet buvo išlaužtos. Patekti į jos dukters butą galima tik per tas vienerias duris. Po minėto durų užkalimo iki įvykio niekas iš G. D. buto nebuvo pavogta. Mano, kad į butą buvo patekta pro paprastą medinį įstiklintą ir užkaltą polietileno plėvele sandėliuko langelį. Pamena, kad įėjusi į namo vidų pamatė, kad buto langas atidarytas iš vidaus, jis buvo tik pristumtas, bet neuždarytas. Bute ji pastebėjo, jog nebėra dalies statybinių medžiagų, kiliminės dangos, plastikinių dailylenčių, dviejų karnizų su užuolaidų laikikliais, 3 naujų vonios čiaupų, naktinės lempos, bulvių tarkavimo mašinos, kavos malimo aparato, elektrinės keptuvės vafliams kepti, žaislų. Kompaktinių diskų ir lovos užtiesalo ji nepasigedo, jų pasigedo jos dukra. Nurodė ir dukters buto jokių daiktų neėmusi ir jų neišsivežusi (b. l. 134-135).

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš dvejus metus gyveno kartu su G. D., todėl gali patvirtinti, jog pastarosios bute buvo metalinis virdulys, stalinė lempa su angelo figūrėle, kurią jis buvo parvežęs iš Ispanijos, taip pat buvo plastikinių lentelių luboms, kiliminė danga dviem kambariams, nauji užuolaidų karnizai su laikikliais, medžio imitacijos plastikinės lentelės, bulvių tarkavimo mašina, naujas dvigulės lovos užtiesalas (b. l. 133-134).

Iš liudytojo policijos pareigūno D. P. parodymų matyti, kad jis 2009 m. liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio mėnesio pradžioje, pagal nurodymą nuvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, G. D. bute rado atvirą langą. Prisimena, kad buto durys buvo užkaltos vinimis, vienas langas buvo užklijuotas lipnia juosta, o kitas – nesugadintas (b. l. 414).

Liudytojas J. N. parodė, kad jis kartu su sugyventine E. K. gyvena bute, esančiame virš G. D. buto. Paaiškino, jog kaimynei E. B. pasakius, kad G. D. buto lango užuolaida pratraukta ir pasiteiravus, ar pastaroji nėra grįžusi iš užsienio, jis nuėjęs pasižiūrėti, buto duris rado užkaltas vinimis, tačiau pamatė pravirą buto langą ir apie tai pranešė policijai. Atvykus policijos pareigūnui, langą užklijavo lipnia juosta. Nei jis, nei policijos pareigūnas į G. D. butą nėjo. Po to, kai jis paskambino G. D. motinai, ji, atvažiavusi su savo vyru, atplėšė buto duris, įėjo į kambarį, o po to duris vėl užkalė ir išvažiavo. Kad G. D. motina iš buto būtų paėmusi kokius nors daiktus ir juos išsivežusi, jis nepastebėjo. Buto durys buvo atplėštos ir vėl užkaltos jam dalyvaujant, G. D. motina jam sakė, kad iš buto dingę daug daiktų (b.l. 141-142).

Liudytoja E. B. parodė gyvenanti name priešais namą, kuriame gyvena G. D.. Pamena, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, atsikėlusi 6 val., pamatė, jog G. D. buto lango užuolaida pratraukta iki pusės lango. Kitą dieną pamačiusi, jog užuolaida jau ištiesinta, ir pagalvojusi, kad G. D. grįžo iš užsienio, apie tai paklausė G. D. kaimyną J. N.. J. N. apie G. D. grįžimą nieko nežinojo, nuėjo pažiūrėti, o grįžęs pasakė, kad G. D. nėra, tik jos buto langas praviras. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, buvo atvykusi G. D. mama, bet pastaroji jokių daiktų iš buto neišsivežė (b. l. 142).

Liudytoja apklausta tyrėja D. B. paaiškino apžiūrėjusi įvykio vietą ir mačiusi prie lango, kuris, kaip sužinojo iš G. D. kaimyno, buvo rastas praviras, padėtas plastikines lenteles, kiliminę dangą bei karnizus. G. D. mama jai sakė, kad duris jie patys atplėšė, o langą jau rado apklijuotą lipnia juosta. Jai parodė ir sandėliuko langą, pro kurį, kaip įtarė, buvo įlįsta į namo vidų (b. l. 142-143).

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta tardytoja I. B. nurodė, jog M. D. iš pradžių aiškino, kad į G. D. namo vidų įėjo pro duris, bet po to patikslino, kad jis į butą pateko per namo rūsio langelį (b. l. 143).

Pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis, žinodamas, jog G. D. yra išvykusi į užsienį, 2009 m. rugpjūčio mėnesį nuėjo į jos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kelmės rajone, vogti daiktų. Kadangi namo durys buvo užkaltos vinimis, jis išėmė rūsio langelį ir per jį pateko į namo vidų. Į kambaryje rastą kelioninį krepšį jis susidėjo šiuos daiktus: 17 kompaktinių diskų, trijų lizdų elektros paskirstytuvą, bulvių tarkavimo mašiną, stalinę lempą su angelo figūrėle, 3 vonios kranus. Susidėjęs minėtus daiktus į kelioninį krepšį, jis išlipo per plastikinį miegamojo kambario langą, tačiau uždarydamas jį, prispaudė užuolaidą. Kad kaimynams dėl prispaustos užuolaidos nekiltų įtarimų, kitą vakarą jis vėl nuėjo prie G. D. namo, atidaręs langą nuleido užuolaidą ir vėl langą uždarė. G. D. bute matė plastikinių baltų ir medžio imitacijos lentelių, karnizų. Teisiamajame posėdyje atsakydamas į prokurorės klausimą kaltinamasis patvirtino be kitų daiktų iš G. D. buto pagrobęs ir seną lovos užtiesalą, į kurį suvyniojo bulvių tarkavimo mašiną (b.l. 132-133, 143-144).

M. D. savo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuoširdžiame prisipažinime nurodė iš G. D. buto paėmęs krepšį, kompaktinius diskus, lovos užtiesalą, bulvių tarkavimo mašiną, „kranus“ (b. l. 44).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad M. D. 2009 m. rugsėjo 1 d. pateikė angelu papuoštą stalinę lempą, elektros prailgintuvą, kompaktinius diskus ir medžiaginę rankinę (b. l. 16). Šie daiktai buvo apžiūrėti (b.l. 17-22).

Daiktų parodymo atpažinti protokolai liudija, kad nukentėjusioji G. D. atpažino iš jos pavogtą stalinę lempą ir kelioninę rankinę, o pakvitavimas patvirtina, jog G. D. minėtus daiktus bei 17 vnt. kompaktinių diskų iš policijos komisariato atsiėmė (b. l. 24-25, 26-27, 28).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms kolegijai nekyla abejonių dėl M. D. kaltės pagrobus G. D. turtą.

Kadangi, kaip jau konstatuota aukščiau, apylinkės teismas M. D. kaltu pripažino ištyręs visus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatos, apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. D. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad pastarojo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamą veiką M. D. padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas (b. l. 56-57, 58-59, 60-62), iki šio nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (b. l. 137-138), yra ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 66-70), charakterizuojamas neigiamai (b. l. 76). M. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas M. D. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, kuri yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metais 1 mėnuo 15 dienų), nėra aiškiai per griežta.

Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. D. padarė 2009 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. iki Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžio priėmimo, dėl to abiem šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. taisyklėmis.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus M. D. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu buvo taikomas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jam buvo paskirta švelnesnė negu laisvės atėmimas bausmė - bauda, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus.

Duomenų, patvirtinančių apelianto skunde nurodytą aplinkybę, kad jo motinos sveikata bloga ir jai reikalinga pastarojo pagalba, nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

Nuteistasis M. D. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo nukentėjusiajai atlyginti visą žalą, mano, kad nurodytos pagrobtų daiktų kainos neatitinka rinkos kainų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. D. dėl jai priklausančių daiktų pagrobimo pareiškė byloje civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiline ieškove. M. D. kaltė pagrobus nukentėjusiajai priklausančius daiktus įrodyta aukščiau išdėstytais įrodymais.

Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios G. D. nurodytas turtinės žalos dydis atsižvelgiant į iš jos pagrobtų daiktų rinkos kainas nėra aiškiai per didelis, todėl netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl jai padarytos turtinės žalos dydžio nėra pagrindo.

Esant minėtoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino nukentėjusiosios G. D. civilinį ieškinį ir priteisė pastarajai iš M. D. 2471 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. D. apeliacinį skundą.