- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-10
- Bylos Nr.
- ATP-403-113/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00229-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Kategorijos
- 50.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-04-24 nutarimo, kuriuo buvo panaikintas Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-01-26 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo D. N. pagal ATPK 209³ str. 4 d. nubaustas 200 Lt dydžio bauda, ir byla nutraukta, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. N. 2012-01-07 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 2LM5800090 už tai, kad jis 2012-01-07, 08.45 val., iš Kaliningrado srities, Rusijos Federacijos, į Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą atvyko automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir muitinei raštu deklaravo, kad transporto priemonės kuro bake gabena 70 l benzino. Mobilia kuro matavimo įranga buvo nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bake jis gabena 100 l benzino. D. N. gabeno kurą didesnėje, nei standartinė, kuro talpykloje, todėl jam netaikoma lengvata. D. N. už gabenamą kurą sumokėti mokesčius – 290 Lt – atsisakė. Tokia veika atitinka ATPK 209³ str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius.
D. N. Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-01-26 nutarimu nubaustas pagal ATPK 209³ str. 4 d. 200 Lt dydžio bauda už tai, kad jis 2012-01-07, 08.45 val., iš Kaliningrado srities, Rusijos Federacijos, į Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą atvyko automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir muitinei raštu deklaravo, kad transporto priemonės kuro bake gabena 70 l benzino. Mobilia kuro matavimo įranga buvo nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bake jis gabena 100 l benzino. D. N. gabeno kurą didesnėje, nei standartinė, kuro talpykloje, todėl jam netaikoma privačiose motorinėse transporto priemonėse įvežamam kurui numatyta muitų ir mokesčių lengvata, nustatyta Keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muito taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-18 nutarimu Nr. 968, 4.5 punkte ir Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439. Už gabenamą kurą, taikant 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 107–110 str. nuostatas, jam buvo apskaičiuoti muitinės mokesčiai. D. N. mokesčius mokėti atsisakė.
D. N. apskundus šį Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-01-26 nutarimą Tauragės rajono apylinkės teismui, Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-04-24 nutarimu panaikino Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-01-26 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo D. N. pagal ATPK 209³ str. 4 d. nubaustas 200 Lt dydžio bauda, ir bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Klaipėdos teritorinė muitinė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-04-24 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Klaipėdos teritorinei muitinei (toliau – Institucija).
Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad D. N. iš Rusijos Federacijos į Lietuvą įvežė 100 l benzino. Tačiau gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta, kad automobilių „VW Passat“, pagamintų nuo 1988 iki 1993 m., kuro bako talpa yra 70 l. Tai patvirtina ir byloje esantis 2012-01-26 UAB „Autojuta“ pranešimas. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek Institucijos 2012-01-26 nutarime yra užfiksuota, kad D. N. įvežė į Lietuvą kuro didesnėje, nei standartinė, kuro talpykloje ir už šį kurą mokėti mokesčius atsisakė. Pažeidimo esmė dėl prekių, kurių gabenimui nustatyti apribojimai, gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką yra įrodyta. Institucija nurodo sutinkanti, kad tiek protokole, tiek nutarime suklysta nurodant teisės aktą, numatantį atsakomybę už neteisėtą kuro gabenimą nemokant mokesčių. Kadangi D. N. gabeno kurą talpykloje, kuri neatitiko gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytos kuro talpos, tokioje talpykloje gabenamam kurui skaičiuojami mokesčiai, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 10¹.1. punktas. Jame nurodyta, kad importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais neapmokestinamas kuras, esantis motorinių transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose (įskaitant dujų balionus, sumontuotus transporto priemonėje kaip dujinės įrangos dalis), iš kurių šis kuras patenka tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog Institucija neįrodė, kad D. N. gabeno kurą nestandartinėje kuro talpykloje, todėl nelaikytina, kad jis pažeidė 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 107–110 str. nuostatas. Institucija nurodo sutinkanti su šia teismo išvada, nes šio reglamento prasme standartinis bakas – tai bakas, gamintojo nuolatinai pritvirtintas (stacionarus) prie visų to paties tipo motorinių transporto priemonių (gamyklinis). Tačiau standartinis bakas turi atitikti ir talpos parametrus, nustatytus gamintojo šio tipo transporto priemonės techninėje dokumentacijoje, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimo Nr. 439 10¹.1. punktas, kurio Institucija per klaidą nenurodė. Todėl, Institucijos nuomone, yra pagrindas jai grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ir ištaisyti padarytas klaidas, nurodant teisės aktą, kuris buvo pažeistas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 209³ str. 4 d. nustato administracinę atsakomybę už prekių (daiktų, pašto siuntų, nacionalinės valiutos litų ir užsienio valiutos), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui yra taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių (daiktų) vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Taigi minėta norma yra blanketinė, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą ATPK 209³ str. 4 d. pagrindu, privalo būti nurodyti teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė.
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame nenurodytas joks teisės akto reikalavimas, kurį būtų pažeidęs D. N. (b. l. 16–17). To apylinkės teismas nepastebėjo ir neaptarė skundžiamame nutarime.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (2008-01-30 nutartis byloje Nr. N756-135/2008). Be to, ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (2008-10-03 nutartis byloje Nr. N62-710/2008, 2010-12-10 nutartis byloje Nr. N575-8008/2010).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nėra nurodyta, koks konkretus teisės akto reikalavimas buvo pažeistas, yra surašytas netinkamai, šis trūkumas yra esminis ir kliudantis nagrinėti bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (2010-06-04 nutartis byloje Nr. N575-5351/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007-04-27 nutartis Nr. N3-802/2007, 2010-05-21 nutartis byloje Nr. N575-5028/2010). Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas mano, jog nustatyto esminio protokolo trūkumo teisme ištaisyti negalima. Teismas negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, nurodydamas teisės aktus, už kurių reikalavimų pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kurie nebuvo paminėti pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kurių neištaisius nebuvo galima išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos. D. N. kitų skundo argumentų nagrinėjimas objektyviai buvo negalimas. Apylinkės teismas viso to neįvertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-04-24 nutarimas naikintinas, ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Institucijai tinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Atkreiptinas Institucijos dėmesys dar ir į tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokole tinkamai nurodytas įvykio laikas (08.45 val.), nes byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įvykis įvyko vakare, apie 20–21 val.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog iš naujo nagrinėjant šią bylą, turėtų būti atkreiptas dėmesys į skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytą teisės normų aiškinimą, ar jis iš tikrųjų atitinka jų prasmę ir esmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-04-24 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos teritorinei muitinei tinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.
Nutartis neskundžiama.