Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1022-567/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-16
Bylos Nr.
2S-1022-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Suinteresuotas asmuo
AB „SEB lizingas“
Pareiškėjas
UAB Įmonių bankroto administravimo
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija:110.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1450-905/2012 pagal pareiškėjo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys AB „SEB lizingas“, antstolis G. B..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Pareiškėjas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras pateikė skundą, prašydamas:

1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui G. B. vykdyti 2012-01-17 patvarkymą pateikti informaciją Nr. 0040/12/00229AP2 vykdomojoje byloje Nr. 0040/12/00229 ir sustabdyti antstolio G. B. 2012-01-17 patvarkymo pateikti informaciją Nr. 0040/12/00229AP2 vykdomoje byloje Nr. 0040/12/00229 vykdymą;

2) panaikinti antstolio G. B. 2012-01-17 patvarkymą pateikti informaciją Nr. 0040/12/00229AP2 vykdomoje byloje Nr. 0040/12/00229. Nurodė, kad 2012-01-17 antstolis G. B. priėmė patvarkymą pateikti informaciją vykdomojoje byloje Nr. 0040/12/00229. Skundžiamas 2012-01-17 antstolio G. B. patvarkymas pateikti informaciją vykdomojoje byloje Nr. 0040/12/00229 buvo priimtas, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3205-881/2012. Vilniaus apygardos teismas 2012-01-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3205-881/2012, nutarė ieškovo AB ,,SEB lizingas“ prašymą dėl įrodymų užtikrinimo tenkinti iš dalies; leisti ieškovo AB ,,SEB lizingas“ pasirinktam antstoliui sudaryti šių dokumentų sąrašą ir užfiksuoti jų turinį:

UAB ,,Auto 1“ sutarčių ir užsakymų; UAB ,,Auto 1 Logistics“ sutarčių ir užsakymų;UAB ,,Auto 1“ PVM sąskaitų-faktūrų registro;UAB ,,Auto 1 Logistics“ PVM sąskaitų-faktūrų registro;UAB ,,Auto 1“ gautų ir išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų;UAB ,,Auto 1 Logistics“ gautų ir išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, UAB ,,Auto 1 Logistics“ kasos knygos.

UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras sutinka su minėta nutartimi, tačiau pabrėžė, jog šia nutartimi buvo leista antstoliui sudaryti nurodytų dokumentų sąrašą ir užfiksuoti jų turinį, o ne įpareigoti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą pateikti antstoliui dokumentų kopijas. Antstolis G. B. skundžiamame patvarkyme pateikti informaciją vykdomoje byloje Nr. 0040/12/00229 įpareigojo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos antstoliui G. B. pateikti šių dokumentų kopijas už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31: UAB ,,Auto 1“ sutarčių ir užsakymų, UAB ,,Auto 1 Logistics“ PVM sąskaitų-faktūrų registro; UAB ,,Auto 1 Logistics“ gautų ir išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų. Pareiškėjas teigia, jog antstolis G. B. turi vykdyti nutartį pažodžiui, o jeigu jam neaiški procesinio sprendimo vykdymo tvarka, jis turi teisę kreiptis į teismą su pašymu dėl sprendimo išaiškinimo. Kadangi antstolis skundžiamu patvarkymu plečiamai aiškina Vilniaus apygardos teismo nutartį, nors tokios teisės neturi, skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas. Prašomų pateikti dokumentų apimtis yra itin didelė. Vien tokių dokumentų kopijų darymas sąlygos dideles bankrutavusios UAB „Auto1“ išlaidas. Be to, patvarkyme yra nurodytos tik 3 darbo dienų terminas (LR CPK 589 str. 1 d., LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-02-03 nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro prašymą; taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – uždrausti antstoliui G. B. vykdyti 2012-01-17 patvarkymą pateikti informaciją Nr. 0040/12/00229AP2, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0040/12/00229, ir sustabdyti šio patvarkymo vykdymą. Teismas nustatė, kad 2012-02-02 gautas pareiškėjo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro skundas dėl antstolio veiksmų. Skundžiamu antstolio patvarkymu pareiškėjas per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos įpareigotas antstoliui pateikti BUAB „Auto 1“ sutarčių ir užsakymų, PVM sąskaitų-faktūrų registro, gautų iš išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 kopijas. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad, nesustabdžius skundžiamo patvarkymo, kurio teisėtumas ginčijamas, vykdymo, BUAB „Auto 1“ patirtų dideles išlaidas (darant dokumentų kopijų) ir taip galėtų būti pažeisti bendrovės ir jos kreditorių interesai, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Teismas pažymėjo, kad šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neužkerta kelio antstoliui G. B. Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3205-881/2012, ir nurodyta nutartimi taikytas įrodymų užtikrinimo priemones vykdyti kitokiais būdais ar priemonėmis (LR CPK 145 str. 1 d. 13 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „SEB lizingas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkė teismo 2012-02-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nebendradarbiavo ir geranoriškai nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nutarties, antstolis buvo priverstas priimti 2012-01-17 patvarkymą, kuriuo nurodė pareiškėjui pateikti dokumentų, nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nutartyje, kopijas. Tokia skundžiama nutartimi buvo iš esmės pažeista teismų instancinė sistema, kuomet žemesnės instancijos teismas faktiškai sustabdė aukštesnės instancijos teismo nutarties vykdymą. Tokia situacija yra teisiškai negalima, nes Vilniaus apygardos teismo nutartį gali peržiūrėti tik aukštesnės instancijos teismas. Dokumentų fiksavimas gali būti atliekamas įvairiais būdais, tuo tarpu dėl neaiškių priežasčių pareiškėjas pasirinko kelis ribotus būdus: fotografuojant, filmuojant ar panašiu būdu. Įrodymų užtikrinimo esminis tikslas yra galimybė juos, kaip įrodymus, pateikti teismui, nes visa medžiaga, surinkta įrodymų užtikrinimo tvarka, siunčiama bylą nagrinėjančiam teismui. Suformuotoje teismų praktikoje yra aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ginčas būtų išsprendžiamas iš esmės, t.y. jog neišnagrinėjus ir neišsprendus bylos iš esmės, pareiškėjas negali gauti savo siekiamo intereso patenkinimo. Pareiškėjas, neišnagrinėjus bylos iš esmės, pasiekė sau palankų rezultatą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atlikti kiekvieną pareiškėjo teiginio faktinį ir teisinį įvertinimą, pagrįstą visapusišku visų byloje pateiktų įrodymų įvertinimu. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nenurodė, kodėl jis taiko laikinąsias apsaugos priemones pilna apimtimi. Apeliantas pažymėjo, jog LR Civilinio proceso kodeksas nenumato, kad vien dėl suinteresuoto asmens išlaidų, gali būti ar turi būti atsisakoma pateikti įrodymus (LR CPK 199 str., 221 str.- 224 str., 293 str.).

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-03 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog pareiškėjas neatsisako bendradarbiauti su teismo nutartį vykdančiu antstoliu, todėl nesutinka su apelianto nutarties aiškinimu. Jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjas atsisako bendradarbiauti su antstoliu, tai nesuteikia teisės antstoliui savaip plečiamai ir nepagrįstai aiškinti teismo nutartį. LR CPK 510 str. 2 d. nustatyta, jog apylinkės teismams yra suteikiama teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol yra nagrinėjami skundai dėl antstolių veiksmų. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas sustabdė ne Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nutartį, o antstolio G. B. patvarkymo vykdymą, dėl kurio teisėtumo Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme yra nagrinėjamas skundas. Pareiškėjas nebando ir nesiekia apriboti Vilniaus apygardos teismo nutarties turinį, o prieštarauja tam, kad antstolis, neturėdamas tokios teisės, plečiamai aiškina nutarties turinį ir visas nutarties vykdymo išlaidas neteisėtai bando perkelti bankrutuojančiai įmonei bei jos administratoriui. Pareiškėjo reikalavimas ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės nesutampa, kadangi skundu pareiškėjas prašo panaikinti antstolio G. B. 2012-01-17 patvarkymą pateikti informaciją, o laikinosios apsaugos priemonėmis patvarkymą uždrausta vykdyti bei sustabdomas jo vykdymas, kol bus išnagrinėtas skundas (LR CPK 510 str. 2 d.).

Suinteresuotas asmuo antstolis G. B. nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo. Šiuo atveju klausimas nėra grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas gali išspręsti klausimą iš esmės. Teismas pažymi, jog bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis ekonomiškumo (CPK 145 str. 2 d.), teisingumo bei kitais civilinio proceso principais (CPK 3 str. 1 d.) ir siekti išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, siekdamas užtikrinti galimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą.

Teismas konstatuoja, jog skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nesuteikia pareiškėjui pranašumo suinteresuotų asmenų atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų skundo reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti operatyvų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymą. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą. Atitinkamai teismo procesinis sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nesustabdžius skundžiamo patvarkymo vykdymo, BUAB „Auto 1“ patirtų dideles išlaidas, darant dokumentų kopijas, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neužkerta kelio antstoliui vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nutartį kitokiais būdais ar priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, kad pareiškėjas gera valia nevykdo įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3205-881/2012, dėl įrodymų užtikrinimo, nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, įvertinus tai, kad skundo reikalavimo pobūdis ir jo mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios ir negali jam sudaryti prielaidų nevykdyti įsiteisėjusios teismo nutarties dėl įrodymų užtikrinimo (CPK 18 str., 224 str.).

Pažymėtina, kad įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Tai reiškia, kad įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3205-881/2012, negali būti nevykdoma, formaliai taikant laikinąsias apsaugos priemones, pateikiant skundą ir pareiškėjui prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui vykdyti antstolio patvarkymą pateikti informaciją ir sustabdyti šio patvarkymo vykdymą, tuo suteikiant nepagrįstą pranašumą procese pareiškėjui, nevykdančiam įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nutarties. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismui nutartimi patenkinus asmens prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, ši nutartis negali būti skundžiama apeliacine tvarka, t. y. negali būti apeliacijos objektu, nes užtikrinus įrodymus nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir yra skatinamas proceso operatyvumas.

Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes šis pareiškėjo prašymas yra deklaratyvus, nepagrįstas pareiškėjo paskaičiavimais ir rašytinais įrodymais ir siekiantis revizuoti ir faktiškai formaliais pagrindais sustabdyti įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2012-01-13 nutarties vykdymą (CPK 18 str., 178 str.,185 str.).

Kritiškai vertintinas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nesustabdžius skundžiamo patvarkymo vykdymo, BUAB „Auto 1“ patirtų dideles išlaidas, darant dokumentų kopijas, nes ši aplinkybė nėra pagrįsta pareiškėjo paskaičiavimais ir rašytiniais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-02-03 nutartį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės, atmetant pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir bylos šalių interesų pusiausvyros principus.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė įrodymų dėl realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir neįrodė būtinumo uždrausti antstoliui vykdyti antstolio patvarkymą pateikti informaciją ir sustabdyti šio patvarkymo vykdymą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis naikinama pilna apimtimi, neperduodant klausimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas tiesiogiai sprendžia šį klausimą, siekdamas užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą (LR CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d., 5 str., 7 str., 8 str., 144 str. – 147 str., 313 str., 320 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą antstoliui G. B. vykdyti 2012 m. sausio 17 d. patvarkymą pateikti informaciją Nr. 0040/12/00229AP2, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0040/12/00229, ir sustabdyti šio patvarkymo vykdymą.

Išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėja Neringa Švedienė