Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui M. R. dėl materialinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio iš jo negauta jokių prašymų, jo neatvykimo priežastys teismui nežinomos, todėl laikytina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalies nuostatomis, byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė į teismo posėdį neatvyko.

Tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeimai buvo taikoma nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. liepos 23 d. ir nuo 2021 m. liepos 27 d. iki dabar yra taikoma atvejo vadyba. Yra registruoti galimi vaiko teisių pažeidimai: 2021 m. lapkričio 23 d. ir 2021 m. kovo 19 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (neblaivūs tėvai), 2021 m. liepos 19 d., 2021 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. vasario 27 d., 2022 m. kovo 7 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (abu tėvai neblaivūs). Nuo 2022 m. kovo 1 d. ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Su sūnaus (duomenys neskelbtini) tėvu M. R. ieškovė kartu negyvena nuo 2021 m. lapkričio mėnesio dėl vyro nuolatinio alkoholio vartojimo, tarpusavio nesutarimų, patiriamo fizinio smurto nuo jo. Ieškovės pajamas sudaro išmoka vaikui 116 Eur bei socialinė pašalpa apie 270 Eur. Ieškovė viena išlaiko sūnų, vaiko tėvas prie sūnaus išlaikymo neprisideda. Skyriaus specialistas telefonu susisiekė su atsakovu M. R. išklausyti jo nuomonę apie jam pareikštą ieškinį. Vyras teigė, kad apie pareikštą ieškinį žino, tačiau su reikalavimais nesutinka. M. R. bendravo agresyviai, naudodamas necenzūrinius žodžius. Vyras nurodė, kad šiuo metu ketina atlikti laisvės atėmimo bausmę, teigė, kad dar dviems vaikams moka išlaikymą. Skyriaus nuomone yra tikslinga priteisti materialini išlaikymą vaiko naudai iš tėvo M. R..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus (b. l. 3). Nepilnamečio B. R. tėvai nebuvo sudarę santuokos, gyvena atskirai.

Ieškovė nedirba, augina vaiką iki trijų metų (b. l. 22). Ieškovės mėnesines pajamas sudaro gaunami 116 Eur vaiko pinigai ir 269 Eur socialinė pašalpa. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad ieškovė nekilnojamojo ir privalomai registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 20, 24).

Kadangi atsakovas M. R. nepateikė atsiliepimo ir duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismo iniciatyva buvo išreikalauti duomenys apie atsakovo darbines pajamas ir jo vardu registruotą turtą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą : 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–26). Atsakovas neturi privalomai registruotino kilnojamojo turto (b. l. 21), Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirba (b. l. 23).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvai turi abipusę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.192 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Abu tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad būtiniesiems nepilnamečio sūnaus poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia apie 425 Eur. Teismo nuomone, ieškinyje nurodyta nepilnamečio vaiko B. R. poreikių tenkinimo pinigų suma yra reali ir pagrįsta, atitinkanti protingumo kriterijus ir nepažeidžianti tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo, todėl pripažintina, kad B. R. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 425 Eur suma.

Ieškovė nurodė, kad valstybė nepilnamečiui Benui moka po 116 Eur kas mėnesį vaiko išmoką. Taigi, abiems vaiko tėvams tenka sūnaus išlaikymui skirti 309 Eur, t. y. kiekvienam po 154,50 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę dalį vaikui reikiamos išlaikymo sumos – po 212,50 Eur.

Teismas , vertindamas nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, atsižvelgia į tai, kad atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo, juo nesirūpina, sūnų lanko epizodiškai, teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė apie savo turtinę padėtį įrodymų, paneigiančių atsakovo galimybę mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdžiuose, jo pozicija dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio teismui nežinoma. Nors tikrosios atsakovo turtinės padėties teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau akivaizdu tai, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, turi nekilnojamojo turto, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti nors vieną iš tėvo pareigų – savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nepilnametis B. R. gyvena su motina, kuri neturi pajamų, disponuoja tik valstybės mokamais vaikui pinigais 116 Eur per mėnesį ir 269 Eur socialine pašalpa, tačiau jai tenka visa vaiko priežiūros našta. Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, vertintina ne tik jo turimas / neturimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą) vyras, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Teismas įvertina ir faktą, kad iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei pusė minimalios algos, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl 212,50 Eur, o suapvalinus iki sveiko skaičiaus – 213 Eur – kas mėnesį periodinių išmokų sūnaus B. R. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisimo, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, tenkinamas (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina įstatyminei nepilnamečio B. R. atstovei motinai E. S. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdyje, jo pozicija dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo teismui nežinoma.

Iš ieškovės paaiškinimo seka, kad išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas įstatymo leistino termino ribose – nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022m. kovo 1 d., tai yra už keturis mėnesius (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2021 m. lapkričio mėn. 1 d. ji su sūnumi gyvena skyrium nuo atsakovo ir nuo to laiko atsakovas nevykdė savo pareigos teikti išlaikymą sūnui, ieškovė nuo 2021 m. lapkričio mėn. 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d. gyveno Kazlų Rūdos socialinės paramos centre esančiame Krizių centre ir nereikėjo mokėti būsto komunalinių ir nuomos mokesčių, sūnaus išlaikymo suma tuo laikotarpiu buvo mažesnė 45 eurais. Ieškovė prašo priteisti 720 Eur skolą – už 4 mėn. po 180 Eur, tačiau atlikus skaičiavimą pagal ieškovės aiškinimą nustatyta, kad tikroji atsakovo skola sudaro ne 720 Eur, o 760 Eur : 425 Eur – 45 Eur = 380 Eur : 2 = 190 Eur x 4 mėn. = 760 Eur.

Teismas visus įrodymus vertina vaiko naudai ir sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad išlaikymą iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas savo sūnui teikė tinkamai pagal žodinį tėvų susitarimą. Įvertinus vaiko poreikius, infliaciją šalyje ir prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šį reikalavimą tenkinti ir priteisti 760 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, skaičiuojant po 190 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas , išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 100 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista: 77 Eur už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą (12 mėn. x 213 Eur = 2556 Eur x 3 proc. = 77 Eur) ir 23 Eur už priteistą įsiskolinimą (760 Eur x 3 proc. = 23 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 13,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 213 Eur (du šimtus trylika eurų) nuo 2022 m. kovo 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir pavesti įstatyminei atstovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise naudoti šias lėšas išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 760 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų) išlaikymo nepilnamečiam vaikui B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą ir pavesti įstatyminei atstovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise naudoti šias lėšas išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminį mokestį, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,77 Eur (trylika eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl procesinių dokumentų įteikimo, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.