Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaliningrade, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

2015-05-27 pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, išlaikyti juos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2015-10-14 pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmė atlikta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 137 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė V. M. sveikatą, o būtent:

2017-08-01, apie 9 valandą, miške, esančiame(duomenys neskelbtini), vykdant miško kirtimo darbus(duomenys neskelbtini) darbininkas – medkirtys R. Š., būdamas supažindintas su (duomenys neskelbtini)Miško pjovėjo pareiginiais nuostatais Nr. 8", patvirtintais(duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 16/17DS, bei su "Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija", ir "Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 23", patvirtintomis (duomenys neskelbtini)direktoriaus 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4/17DS, prieš pradėdamas pjauti medį, neįsitikino, kad pavojingoje zonoje nėra pašalinių asmenų, taip pažeidė miško pjovėjo pareiginių nuostatų 16 punktą, taip pat miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos 24 punktą, kur numatyta, kad „prieš pradėdamas pjauti medį, darbuotojas turi įsitikinti, kad pavojingose zonose nėra pašalinių žmonių", miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos 36 punktą, kur numatyta, kad "pavojinga zona apie kertamą medį yra dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 m. ...", šios instrukcijos 37 punktą, kurioje nurodyta, kad „pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbuotojai", taip nesilaikydamas miško pjovėjo pareiginių nuostatų bei darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų ir neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, pjovė medį, kuris virsdamas sužalojo netoliese kalades nešusį darbininką V. M., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sukrėtimas, ūmus periodas sunki forma, stuburo kaklinės dalies C2 lūžimas, trauminis mielitas.

R. Š. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio metu dirbo medkirčiu, darbininku(duomenys neskelbtini). Įvykio rytą įmonės direktorius A. J. jam, taip pat J. Š. ir V. M. pasakė važiuoti į mišką parvežti kaladžių. Jis pasiėmė pjūklą ir mašina atvažiavo į mišką. Pamatė, kad miške kaladžių neužteks, nusprendė nupjauti medį. Nuėjus prie medžio, J. Š. ir V. M. pasiliko prie automobilio. Prieš pjaudamas medį apsižiūrėjo teritoriją, jokių žmonių nematė. Pradėjus medžiui virsti, pastebėjo stovintį V. M.. Šaukė, kad jis pasitrauktų, tačiau nepasitraukė ir buvo sužalotas. A. J. iškvietė greitąją, atvyko ir policija, kuri patikrino jį alkotesteriu ir nustatė, kad jis yra blaivus. Įvykio metu, dirbant miške nei jis, nei J. Š. ir V. M. jokių apsaugos priemonių neturėjo. Iki įvykio buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais, saugaus darbo elgesio taisyklėmis. Pripažįsta, kad įvykio metu nebuvo pakankamai atidus, pjaudamas medį neįsitikino, kad pavojingoje zonoje nėra žmonių. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad R. Š. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje, parodydamas vietą, kur stovėjo automobilis, kur buvo nukentėjusysis prieš jam nueinant pjauti medžio, kur nupjovė medį (2 t., b. l. 18-24).

Įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

N. V. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Ryte gavo nurodymą vykti į mišką parvežti kaladžių. Jis vairavo automobilį. Kartu su juo į mišką važiavo R ir J. Atvykus, R. Š. nuėjo pjauti medžių. Jis su J krovė kalades į priekabą. Prisimena, kad nešant kaladę į mašiną, gavo smūgį į galvą ir nugriuvo. Kai atsigavo, suprato, kad ant jo užvirto nupjautas medis. Prieš smūgį negirdėjo, kad kažkas būtų liepęs jam pasitraukti. Greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į ligoninę. Dėl sužalojimo niekam jokių pretenzijų neturi. Su R. Š. ir(duomenys neskelbtini) vadovu susitaikė, jie atlygino žalą, civilinio ieškinio nebereiškia (t.1, b. l. 51-55, 66-69, 70-74).

Iš V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiame miške, parodė vietą, kur stovėjo mašina su priekaba į kurią buvo kraunamos malkos, iš kur nešė kalades, kur buvo pjaunami medžiai ir vienas iš jų krisdamas jį sužalojo (b .l. I t. 61-65).

Iš Specialisto išvados Nr. G210/2017(11) nustatyta, kad V. M. įvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sukrėtimas, ūmus periodas sunki forma, stuburo kaklinės dalies C2 lūžimas, trauminis mielitas. V. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b. l. 34-38).

Iš 2017-08-01 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiame miške. Kirtavietė yra netoli kapinių. Įvykio vietoje rasti medžių kelmai, nugenėtos šakos. Kirtavietėje rastas gulintis nupjautas medis, šalia kurio viršūnės, ant žemės rasta kraujo dėmė. Įrankių medžiui pjauti, darbo saugos priemonių įvykio vietos apžiūros metu kirtavietėje nebuvo rasta (t. 1, b.. 28 - 33).

Liudytojas J. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)darbininku apie 10 metų. 2017 metų rugpjūčio 1 d., ryte, jam, R. Š. ir V. M. viršininkas liepė važiuoti į mišką parvežti malkų. Nuvažiavus į mišką pradėjo mesti kalades į "mersiuką" ir tada R. Š. pasakė, kad reikia "nuleisti" dar vieną medį, nes nebus pilna priekaba ir trūks kaladžių. Pasakė jam su V. M. pasitraukti. Jis nuėjo į laukymę už kokių 50-60 metrų, prie mašinos. Matė, kad ir V. M. nuėjo į šoną. Kokiu atstumu jis atsitraukė, negali pasakyti. Praėjo kelios minutės ir išgirdo kaip R. Š. šaukia „traukis V, bėk“. Kaip ten viskas vyko, nematė, tik girdėjo kaip griuvo medis ir tada Š šaukė kviesti greitąją. Atbėgęs prie jų pamatė, kad V. M. guli ant žemės, ant nugaros ir jam sužalota kairė galvos pusė. V. M. buvo sąmoningas. Vėliau atvyko greitoji ir jį išvežė. Dirbdami miške visi buvo be šalmų (t. 1, b. l. 115-118). J. Š.parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b. l. 119-123).

Liudytojas A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. M. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-07-07 atliko praktiką kaip autokrautuvo vairuotojas. 2017-08-01 V. M. į mišką buvo siunčiamas kaip automobilio vairuotojas. Jis darbininkus išsiuntė į mišką parvežti supjautas kalades. Matė, jog kaladžių yra pakankamai ir liepė jas parvežti. Apie medžių pjovimą nebuvo jokios kalbos. Į mišką išsiuntė R. Š., J. Š. ir V. M.. Kaip miške buvo sužalotas V. M. nematė, nes tuo metu miške nebuvo. Jam paskambino J. Š. ir pasakė, kad reikia greitosios, nes sužalotas V. M.. Jis iškvietė greitąją pagalbą, po to kartu su pareigūnais atvyko į įvykio vietą. R. Š. turi medkirčio pažymėjimą, jis atsakingas, atsargus darbuotojas. Įvykio dieną darbuotojai dirbo be šalmų. Jis nedavė nurodymo pjauti medžių, jie tik turėjo parvežti kalades (t. 1, b. l. 128-131).

Iš 2017-12-22 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimo nustatyta, kad V. M. nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., nelegaliai dirbo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b .l. 84-89).

Iš LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2017 m. rugpjūčio 1 d., kurio metu buvo sužalotas V. M., tyrimo akto nustatyta, (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. Š. buvo apmokytas pagal medkirčio programą, jam 2016 m. gruodžio 27 d(duomenys neskelbtini)buvo išduotas pažymėjimas Nr. 935. R. Š. 2017 m. sausio 23 d. pasirašytinai supažindintas su Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 23 (t. 2, b. l. t. 3-6, 1 t. b. l. 166-178).

Iš darbo sutarties nustatyta, kad R. Š. įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) darbininko pareigose (1t., b. l. 180-181).

Iš darbuotojų supažindinimo su pareiginiais nuostatais registravimo žurnalo nustatyta, kad R. Š. su darbininko ir miško pjovėjo pareiginiais nuostatais supažindintas 2017 m. sausio 23 d. (1 t., b. l. 158-165).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Surinktais ir aptartais įrodymais R. Š. kaltė yra pilnai įrodyta. Nustatyta, kad kaltinamasis 2017-08-01, apie 9 valandą, miške, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdydamas miško kirtimo darbus, būdamas supažindintas su (duomenys neskelbtini)Miško pjovėjo pareiginiais nuostatais Nr. 8", patvirtintais (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 16/17DS, bei su "Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija", ir "Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 23", patvirtintomis(duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4/17DS, prieš pradėdamas pjauti medį, neįsitikino, kad pavojingoje zonoje nėra pašalinių asmenų, taip pažeidė miško pjovėjo pareiginių nuostatų 16 punktą, miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos 24 punktą, kur numatyta, kad „prieš pradėdamas pjauti medį, darbuotojas turi įsitikinti, kad pavojingose zonose nėra pašalinių žmonių", miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos 36 punktą, kur numatyta, kad "pavojinga zona apie kertamą medį yra dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 m. ...", šios instrukcijos 37 punktą, kur numatyta, kad "pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbuotojai", taip nesilaikydamas miško pjovėjo pareiginių nuostatų ir darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų ir neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, pjovė medį, kuris virsdamas sužalojo netoliese kalades nešusį darbininką V. M., padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

R. Š. pripažino, kad įvykio metu nebuvo pakankamai atidus, pjaudamas medį neįsitikino, kad pavojingoje zonoje nėra pašalinių žmonių, dėl ko, virsdamas medis sunkiai sužalojo darbininką V. M.. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kur jis teigė, kad buvo sužalotas kai ant jo užkrito R. Š. nupjautas medis. Liudytojas J. Š. taip pat patvirtino, kad V. M. buvo sužalotas, kai ant jo užvirto R. Š. nupjautas medis. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad V. M. įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sukrėtimas, ūmus periodas sunki forma, stuburo kaklinės dalies C2 lūžimas, trauminis mielitas. Sužalojimai buvo padaryti užvirtus medžiui ant galvos. Aptartais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu R. Š. dirbo (duomenys neskelbtini) Iki įvykio jis buvo supažindintas su Miško pjovėjo pareiginiais nuostatais Nr. 8, patvirtintais (duomenys neskelbtini)direktoriaus 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 16/17DS, bei su Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija ir Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 23, kurios patvirtintos (duomenys neskelbtini)direktoriaus 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4/17DS. R. Š. prieš pradėdamas pjauti medį, neįsitikino, kad pavojingoje zonoje nėra pašalinių asmenų, jis pažeidė miško pjovėjo pareiginių nuostatų 16 punktą, miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos 24 punktą, kur numatyta, kad „prieš pradėdamas pjauti medį, darbuotojas turi įsitikinti, kad pavojingose zonose nėra pašalinių žmonių", miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos 36 punktą, kur numatyta, kad "pavojinga zona apie kertamą medį yra dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 m. ...", šios instrukcijos 37 punktą, kur numatyta, kad "pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbuotojai". Taigi, kaltinamasis pažeidė teisės aktais nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir dėl neatsargumo sunkiai sužalojo V. M.. Šie R. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 137 straipsnio 3 dalį. Veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). R. Š. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 137 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (amžių, darbo patirtį), jis galėjo ir turėjo tai numatyti.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę R. Š. atsižvelgiama, kad jis įvykdė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. Š. praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas išnykęs, yra baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 2, b. l. 55-77). R. Š. skiriama laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokia bausmė numatyta baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Kadangi J. Š. veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta lengvinanti aplinkybė, jam skiriamas bausmės dydis mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, tai yra 2 metai. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. pripažino savo kaltę, kritiškai vertina savo elgesį, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 84), nėra duomenų, kad po nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. Š. atžvilgiu taikomas baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, 3 mėnesiams, paskiriant jam įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat, R. Š. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, sumokėti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Nusikaltimo padarymo metu 1 MGL dydis buvo 37,66 euro.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Š. kardomoji priemonė neskiriama.

Nukentėjusysis V. M. ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 57-58). Iš pinigų sumokėjimo akto nustatyta, kad A. J. sumokėjo V. M. 2000 Eur padarytai žalai atlyginti (t. 1, b. l. 74). V. M. atsisakė nuo likusios ieškinio dalies. Procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

Iš sąskaitos – faktūros nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl nukentėjusiojo V. M. kraujo paėmimo turėjo 3,30 Eur išlaidų (1 t., b. l. 193-194). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punkte, 6 punkte nustatyta, kad proceso išlaidas taip pat sudaro kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusiojo kraujas buvo paimtas, siekiant nustatyti, ar jis įvykio metu buvo blaivus (t. 1, b. l. 39-40). Toksikologijos tyrimas buvo atliekamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo iniciatyva. Teismas neturi pagrindo teigti, kad šios išlaidos buvo būtinos tiriant R. Š. padarytą nusikalstamą veiką, nes byloje nebuvo jokių duomenų, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus. Todėl šiuo atveju 3,30 Eur kraujo paėmimo išlaidos nelaikomos proceso išlaidomis ir jos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu pagal LR baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, atidėti bausmės vykdymą 1 metams, 3 mėnesiams įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

P. R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, sumokėti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nutraukti procesą dėl V. M. civilinio ieškinio.

Neskirti R. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės.

Nepripažinti proceso išlaidomis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas 3,30 Eur išlaidas dėl nukentėjusiojo kraujo paėmimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.