Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-392-593/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-15
Bylos Nr.
1A-392-593/2015
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00506-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
Nukentėjusysis
B. S., A. V., S. V., R. V.
Nuteistasis
D. P.
Advokatai
Juozas Šarka, Vidutė Tiškuvienė
Teisėja Asta Jakučiūnienė Baudž. byla Nr. 1A-392-593/2015

Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-52-1-00506-2014-7)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai B. S., atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei, nuteistajai D. P., jos gynėjui advokatui Juozui Šarkai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. V., B. S., A. V., S. V., R. V. (toliau nukentėjusieji) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteista pagal BK 281 str. 5 d. - 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. P. atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo.

Taip pat D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios B. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteista jai iš D. P. 44 eurai turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiųjų A. V., B. S., A. V., S. V., R. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai ir priteista iš D. P.: A. V. ir B. S. – po 2000 eurų, A. V., S. V., R. V. – po 1450 eurų, likusiose dalyse ieškinys atmestas.

Taip pat priteista iš D. P. 435 eurai nukentėjusiajai B. S. jos turėtų proceso išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti, likusioje dalyje reikalavimas dėl proceso išlaidų atmestas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteista pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad 2014-05-15, apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) kaime, vairuodama automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama kelių eismo taisyklių 132-o punkto reikalavimus, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į važiavimo greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenkti į priekyje važiuojančią transporto priemonę, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) miesto link, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje ta pačia kryptimi važiuojamąja dalimi arčiau dešinio kelkraščio važiavusio dviratininko Petro B. V. ir ant jo užvažiavo, dėl to nukentėjusysis P. B. V. nuo eismo įvykio metu patirto stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio krūtinės ląstos sumušimu, krūtinės stuburo dalies raiščių patempimu, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžimu, dešinio klubakaulio skersiniu persąnariniu lūžimu, kairės plaštakos III piršto pamatiniu pirštakaulio lūžimu, ūmiu plaučių uždegimu bei ūmiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, liepos 7 d., apie 18.45 val. Alytaus apskrities S. K. ligoninėje mirė.

Šalies argumentai

Skundu nukentėjusieji prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir bausmės vykdymą atidėti 2 metams, taip pat pilnai patenkinti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti visas B. S. patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Skunde teigiama, kad atsižvelgiant į itin sunkias pasekmes – žmogaus mirtį, bausmės vykdymo atidėjimas minimaliam terminui nėra teisingas. Be to, kartu su bausme skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones tik 1 metams 3 mėnesiams, teismas neatsižvelgė į tai, kad D. P. šią teisę buvo įgijusi tik prieš mėnesį laiko, o nesudėtingoje situacijoje ji nesiorientavo kokių veiksmų imtis automobiliui suvaldyti, kas rodo, jog ji praktiškai nepasiruošusi vairuoti transporto priemones, todėl jai leisti vairuoti praėjus trumpam laikui, reikštų sukelti pavojų kelyje kitiems eismo dalyviams. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai žymiai sumažino civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nesilaikydamas suformuotos teismų praktikos tokiose bylose. Skunde teigiama, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis pagal LAT praktiką sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas sunkių nusikalstamos veikos pasekmių, t. y. padarytos neturtinės žalos, pasireiškusios dvasiniu sukrėtimu ir išgyvenimais dėl tėvo ir vyro mirties, realiai neįvertino. Skunde teigiama, kad A. V. su vyru santuokoje išgyveno 49 metus, užaugino keturis vaikus, ji itin skaudžiai išgyvena gana stiprios sveikatos vyro netektį. Be to, vyras gaudavo didelę pensiją, todėl abiems pragyvenimui pinigų pakako. Ji pati daugelį metų yra neįgali, silpnos sveikatos, todėl vyras ją prižiūrėjo, slaugė, o po jo mirties dėl sielvarto jos sveikata pašlijo dar labiau, žymiai pablogėjo materialinė padėtis, dabar reikalinga materialinės vaikų parama. Tuo tarpu vaikai – B. S., A. V., S. V., R. V. su tėvu bendravo artimai, jis juos rėmė materialiai, padėjo auginti ir prižiūrėti anūkus. Todėl tėvo netektis visus labai prislėgė. B. S. po įvykio visą laiką, keičiantis su kitais šeimos nariais, slaugė ir prižiūrėjo tėvą ligoninėje. Tuo tarpu teismas pernelyg sureikšmino nuteistosios asmenybę ir turtinę padėtį, neįvertino tai, kad būdama moksleivė ji vairavo automobilį, kuriam išlaikyti taip pat reikalingos lėšos, o jos turtinė padėtis ateityje pasikeis, nes ji šiais metais baigia mokyklą, įgis specialybę, dirbs, turės lėšų atlyginti neturtinę žalą. Todėl neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas priteisė tik pusę išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Po eismo įvykio 2014-05-19 nutarimu P. B. V. pripažintas nukentėjusiuoju, bet dėl sveikatos būklės neapklaustas ir nesant galimybės atlikti procesinių veiksmų su juo, 2014-07-07 B. S. tėvo vardu parašė susitarimą su advokate dėl atstovavimo ir sumokėjo pinigus už tėvą. Taip sutapo, kad tos pačios dienos vakare tėvas staiga mirė. Toliau ikiteisminiame tyrime advokatė atstovavo nukentėjusiųjų interesus, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teikė nukentėjusiesiems teisines paslaugas, bendravo su draudimo bendrove dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išmokų, už ką advokatei papildomai nemokėta. Pagal susitarimą advokatė juos visus atstovavo teisme, surašė civilinį ieškinį, o už visus sumokėjo B. S., todėl patirtos išlaidos pagrįstos ir pilnai priteistinos iš nuteistosios.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji B. S. ir jos atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras, nuteistoji D. P. ir jos gynėjas prašė skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmetamas.

Iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo matyti, kad jie nesutinka su nuteistajai D. P. paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminu, teigdami, kad jis per trumpu bei jų nuomone per trumpu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, termino terminu bei sumažintais civiliniais ieškiniais nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlytinti ir tai, kad nepagrįstai sumažintos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistoji D. P. padarė nusikaltimą dėl kurio kilo labai sunkios pasekmės – žuvo žmogus. Tačiau šį nusikaltimą ji įvykdė neatsargia kaltės forma, būdama blaivi, pripažino savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, šį nusikaltimą ji padarė būdama labai jauno amžiaus, ne dėl piktybiško savo elgesio, o dėl nepatyrimo ir trumpo vairavimo stažo. D. P. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, mokosi, mokymosi įstaigos charakterizuojama labai gerai. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie išskirtinai teigiamą nuteistosios asmenybę ir neigia bet kokias prielaidas apie didesnį jos pavojingumą visuomenei. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai paskyręs D. P. laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjęs BK 75 str. pagrindu, nustatė teisingą įstatyme numatytą minimalų vienerių metų (įstatyme numatyta nuo vienų iki trejų metų) bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvas, kad bausmės vykdymo atidėjimas minimaliam terminui yra neteisingas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atidėdamas bausmės vykdymą D. P., apylinkės teismas paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (2K-20/2011). Įvertinęs tai, jog D. P. anksčiau nebausta, įvykio metu apsvaigusi nebuvo, eismo įvykį sukėlė ne dėl piktybiško elgesio, o dėl nepatyrimo ir, atsižvelgęs į eismo įvykio metu kilusius sunkius padarinius, susijusius su D. P. naudojimusi specialia teise, apylinkės teismas teisingai taikė BK 68 str. 2 d. ir, nustatydamas 1 metų ir 3 mėnesių terminą, nenukrypo nuo teismų praktikos taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl apeliacinio skundo motyvai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

Šioje byloje nukentėjusioji A. V. (žuvusiojo P. B. V. sutuoktinė) pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusieji B. S. (žuvusiojo P. B. V. dukra), S. V., R. V. ir A. V. (žuvusiojo P. B. V. sūnūs) pateikė civilinį ieškinį prašydami priteisti po 20 000 kiekvienam neturtinei žalai atlygi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl D. P. nusikalstamos veikos kilo labai sunkios ir negrįžtamos pasekmės – žuvo nukentėjusiųjų sutuoktinis ir tėvas. Todėl nekyla abejonių, kad nukentėjusieji dėl sutuoktinio ir tėvo staigios netekties patyrė gilius dvasinius išgyvenimus ir skausmą, didelį stresą, emocinę depresiją, pergyvenimus, kas įtakojo ir jų fizinę sveikatą, nes pablogėjo jų savijauta. Tačiau apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiuo atveju eismo įvykį, sukėlusį sunkias pasekmes, D. P. padarė neatsargia kaltės forma, eismo įvykis įvyko ne dėl kokių nors įžūlių jos veiksmų ar grubaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o dėl menkos vairavimo patirties. Be to, ji yra moksleivė, niekur nedirbanti, todėl neturi nuolatinių pajamų, taip pat neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, santaupų banko sąskaitose, yra išlaikoma motinos. Apylinkės teismas teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į visos visuomenės pragyvenimo lygį, nes maža dalis Lietuvos gyventojų per metus gali uždirbti reikalaujamą išieškoti pinigų sumą. Teismas teisingai įvertino ir neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių su žuvusiuoju pobūdį ir, nustatęs, kad visus nukentėjusiuosius su žuvusiuoju siejo geri, glaudūs ir emociškai tvirti tarpusavio santykiai, pagrįstai konstatavo, jog A. V. (kuri gyveno kartu su žuvusiuoju 49 metus) ir D. S. (kuri nuolat bendravo su žuvusiuoju, slaugė ir rūpinosi juo iki mirties), padaryta didesnė neturtinė žala nei kitiems nukentėjusiesiems. Kolegija taip pat nerado pagrindo abejoti ir teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, būtinybę išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą ir atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose. Teismas teisingai atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiesiems nemažą neturtinės žalos dalį (po 3452,80 Lt, kas sudaro 999,83 euro) atlygino draudimo bendrovė ir padarė teisingą išvadą, kad nukentėjusiųjų nurodytos 25 000 litų (A. V.) ir po 20 000 litų (B. S., S. V., R. V. ir A. V.) sumos neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelės, todėl jas pagrįstai sumažino, priteisiant iš D. P. A. V. ir D. S. – po 2000 eurų (kas atitinta po 6905,6 litų), A. V., S. V., R. V. – po 1450 eurų (kas atitinka po 5006,56 litų), o likusiose dalyse ieškinį atmetė. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nukentėjusieji, prašydami padidinti priteistos neturtinės žalos dydį, nurodo, jog neteko žuvusiojo pensijos, jo teikiamos materialinės paramos, pagalbos auginant anūkus, kas sietina ne su patirta neturtine žala ir jos dydžiu, o su materialinės nukentėjusiųjų padėties pablogėjimu. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai žymiai sumažino civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, atmestini, kadangi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino visas skunde nurodytas aplinkybes, susijusias tiek su pasekmėmis, tiek su nukentėjusiųjų patirtais išgyvenimais ir teisingai nustatė nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą. Nors skunde teigiama, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos tokiose bylose, tačiau pažymėtina, kad kiekvienoje byloje esančios aplinkybės vertinamos individualiai, laikantis įstatyme numatytų neturtinės žalos vertinimo kriterijų, kuo remiantis yra nustatoma pusiausvyra tarp nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų. Šiuo atveju priteisdamas skundžiamame nuosprendyje nurodytas sumas apylinkės teismas tokios pusiausvyros tarp nukentėjusiųjų bei žalą padariusio asmens interesų nepažeidė ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (AT nutartis 2K-431/2012).

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nusprendė priteisti iš D. P. 435 eurų nukentėjusiajai B. S. jos turėtų proceso išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti, o likusioje dalyje reikalavimą dėl proceso išlaidų atmetė, t. y. šią sumą sumažino nuo bendros 868, 86 Eur (kas atitinka 3000 Lt) iki 435 Eur (kas atitinka 1501,96 Lt). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nukentėjusiųjų turėtos proceso išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turėjo būti sumažintos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjama byla yra nesudėtinga, nedidelės apimties, D. P. pilnai pripažino savo kaltę dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu. Pati gynėja dalyvavo viename posėdyje, surašė civilinį ieškinį visų nukentėjusiųjų vardu. Be to, D. P. finansinė padėtis nėra gera, nes ji yra moksleivė, savarankiškų pajamų neturi, yra išlaikoma motinos, jai teks atlyginti priteistą neturtinę žalą nukentėjusiesiems. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai sumažino nukentėjusiajai B. S. iš D. P. priteistinos sumos dydį turėtų proceso išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti. Skunde nurodyta aplinkybė, jog advokatė teikė teisines pasekmes ir bendraujant su draudimo bendrove dėl turtinės ir neturtinęs žalos atlyginimo nepagrįsta jokiais bylos duomenimis, o iš draudimo bendrovės PZU Lietuva“ teismui teiktų rašytinių paaiškinimų matyti, jog draudimo išmokos nukentėjusiesiems išmokėtos vadovaujantis draudimo sutarties sąlygomis bei susiformavusia teismų praktika (2 t., 2-4 b. l.). Esant šioms aplinkybės, kolegija konstatuoja, jog ir šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji turėjo papildomų išlaidų jam atstovaujančios advokatės pagalbai apmokėti, ką patvirtina pateiktas pinigų (300 Eur) priėmimo kvitas už nukentėjusiųjų atstovavimą, dokumentų surašymą, kurį advokatei V. Tiškuvienei apmokėjo nukentėjusioji B. S.. Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė apeliacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Kadangi skundas, paduotas nukentėjusiųjų, buvo atmestas, prašymas netenkintinas ir nukentėjusiosios B. S. turėtos advokato pagalbos išlaidos iš nuteistosios nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų A. V., B. S., A. V., S. V., R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistosios D. P. nukentėjusiajai B. S. jos turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Teisėjai Daiva JankauskienėArūnas PaštuolisGiedrius Endriukaitis