Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovas ieškiniu (b.l.25-27) prašė priteisti iš atsakovės 3000 Lt neturtinės žalos, 137,77 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-06-01 atsakovė kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Raudondvario policijos nuovadą, kurioje pagal jos nurodytas aplinkybes buvo surašytas pareiškimas. Jame nurodyta neva ieškovas 2011-05-31 iš atsakovės aptverto sodo sklypo be jos žinios paėmė gelžbetoninį 30 Lt vertės stulpelį. 2011-06-14 ieškovui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad atsakovės pareiškime nurodyti veiksmai kvalifikuojami kaip smulkus svetimo turto pagrobimas vagystės būdu (t. y. pažeidimas, numatytas ATPK 50 str.) (b.l.8). Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.2-770-660/2011 buvo nagrinėjama Kauno rajono apylinkės teisme, 2011-12-27 priimtas nutarimas bylą ieškovo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., sudėties (b.l.9-10). Kadangi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas buvo apkaltintas įvykdęs vagystę, jis patyrė itin nemalonių dvasinių išgyvenimų, įtampą, reputacijos pablogėjimą, turėjo kreiptis į teismą ginti savo pažeistų teisių. Dėl patirto streso ieškovas kreipėsi pagalbos į psichologę, pas kurią lankėsi du kartus, ieškovui buvo skirti nervų sistemą veikiantys vaistai bei migdomasis preparatas. Atsakovė dėl savo neteisėtų veiksmų niekada neapgailestavo. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 137,77 Lt turtinės žalos (100 Lt už psichologės konsultacijas ir 37,77 Lt vaistams), o taip pat neturtinę žalą, kurią įvertino 3 000 Lt.

Ieškovas J. P. apeliaciniu skundu (b.l.102-105) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės visas ieškovo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovės pranešimo apie tariamai pažeistas jos teises negalima laikyti sąžiningu. Tam, kad asmuo sąžiningai galėtų kreiptis į valstybės institucijas dėl savo pažeistų teisių ar interesų gynimo, visų pirma tos teisės ar interesai turi būti realūs ir įgyti sąžiningai, o ne tariamai egzistuojantys. Kauno rajono apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.2-770-660/2011 nebuvo nustatyta, kad gelžbetoninis stulpelis priklausė atsakovei (Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-27 nutarimo 2 lapas). Administracinėje byloje apklausti liudytojai R. V. bei D. P. paliudijo, jog stulpelį rado darbininkai, kurie vesdami vandentiekį kasinėjo kelią, einantį tarp ieškovo ir atsakovės sodo sklypų. Viešoje vietoje iškastą gelžbetoninį stulpelį, kaip bešeimininkį turtą, pirmasis pradėjo valdyti būtent ieškovas - stulpelis po iškasimo buvo padėtas jam su sutuoktine priklausančiame žemės sklype. Tačiau vėliau atsakovė šį stulpelį pasisavino ir parsitempė į savo žemės sklypą. Pasigedęs stulpelio bei atsakovei atsisakius paaiškinti, kodėl pasisavino stulpelį, ieškovas vėl parsitempė stulpelį į savo sodo sklypą. Būtent tada atsakovė tiek ieškovą, tiek jo sutuoktinę D. P. ir jos mamą O. M. G. viešai apkaltino įvykdžius stulpelio vagystę, ką patvirtina Kauno rajono apylinkės teismo posėdžių protokoluose užfiksuoti atsakovės paaiškinimai (2011-11-16 teismo posėdžio protokolo 3 lapas, 2011-12-15 teismo posėdžio protokolo 2 lapas), apie tariamą vagystę sužinojo sodo kaimynai. Tokiais atsakovės veiksmais buvo sumenkinta ieškovo iki tol nepriekaištinga reputacija.

2. Atsakovės ir jos pakviesto liudytojo sodo kaimyno R. V. administracinės bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai ir parodymai yra prieštaringi bei nenuoseklūs. Atsakovė Kauno rajono apylinkės teismo 2011-12-16 posėdžio metu nurodė, jog po iškasimo „tas stulpelis buvo ant ribos V. sklypo“ (posėdžio protokolo 3 lapas); „kai kasinėjo, V. tvoros gal ir nebuvo“, tačiau vėliau jau teigė, kad „man atrodo, tvora jau buvo ir stulpelis gulėjo iš išorės“ (posėdžio protokolo 4 lapas). Taigi, atsakovė negali nuosekliai paaiškinti, kur iš tikrųjų buvo rastas stulpelis ir kokiomis aplinkybėmis jis atsirado pas ją sklype. Atsakovė taip pat teigė, jog „gelžbetonio stulpelis nežinau kiek metų, bet visą laiką buvo aiškiai matomas“ (posėdžio protokolo 3 lapas), o jos liudytojas R. V., šalia kurio tvoros neva buvo iškastas stulpelis, paaiškino, kad „po žeme stulpelis gulėjo mano žemėje tvoros išorėje“ (posėdžio protokolo 4 lapas). Tokie nurodomų faktinių aplinkybių skirtumai yra pakankamas pagrindas suabejoti jų patikimumu, kadangi akivaizdu, jog sąžiningas, savo teisumu įsitikinęs asmuo galėtų aiškiai ir nedvejodamas nurodyti aplinkybes, kuriomis įvyko byloje nagrinėjama situacija. Tuo tarpu ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi tos pačios pozicijos, kuri visiškai sutampa su liudytojos D. P. parodymais.

3. Gelžbetoninis stulpelis atsakovei nepriklausė, todėl ji neturėjo teisės reikalauti šio stulpelio iš ieškovo ar kitų asmenų.

4. Atsakovė į policiją kreipėsi akivaizdžiai ne siekdama nuostolių atlyginimo (byloje esančiame 2011-06-01 protokole - pareiškime policijai nurodė, kad materialinė žala jai nepadaryta), o tikslingai norėdama, kad ieškovui būtų iškelta „gėdos byla“. Tai, kad atsakovei visiškai nerūpėjo nei gelžbetoninis stulpelis, nei tariama jo vagystė, patvirtina jos pačios pareiškimas - „tas stulpelis gali būti ir bevertis, man esmė ta, kad buvo įsibrauta naktį į mano teritoriją“ (2011-12-15 posėdžio protokolas). Atsakovė sąmoningai melagingai apkaltino ieškovą įvykdžius vagystę, paskelbdama apie tai sodo kaimynams bei pranešdama policijai elgėsi nesąžiningai, tyčia siekė sukelti ieškovui nemalonius dvasinius išgyvenimus ir įtampą, reputacijos pablogėjimą, todėl jai iškyla pareiga atlyginti tokiais veiksmais ieškovui sukeltą turtinę ir neturtinę žalą.

5. Teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalį, be pagrindo nesivadovavo Kauno rajono apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.2-770-660/2011 tarp tų pačių šalių nustatytomis aplinkybėmis. Kauno rajono apylinkės teismas konstatavo visiškai ne tai, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas, kaip nurodoma skundžiamame sprendime, o tai, kad iš „byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad stulpelis iki 1989 m. priklausė J. P. šeimai. Po to, darant bendro naudojimo kelią, stulpelis buvo įkastas bendro naudojimo teritorijoje prie kelio. 2011 metais vykstant vandentiekio darbams darbininkai stulpelį iškasė, tuomet J. P. jį padėjo savo sklype. 2011-05-28 jis pasigedo stulpelio ir pamatęs R. J. N. sklype, jį paėmė ir padėjo savo sklype.“ Teismas taip pat pažymėjo, kad „Byloje nenustatyta, kad gelžbetoninis stulpelis priklausė R. J. N..“ Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas patvirtino, jog stulpelis atsakovei nuosavybės teise niekada nepriklausė. Pati atsakovė negalėjo to nežinoti, tačiau vis tiek kreipėsi į policiją dėl vagystės bei skleidė apie ieškovą melagingas žinias sodo sklypo kaimynams. Toks atsakovės elgesys laikytinas nesąžiningu bei žeminančiu ieškovo garbę ir orumą.

6. Atsakovė savo nesąžiningais tyčiniais veiksmais sąmoningai siekė sukelti ieškovui nemalonius išgyvenimus, stresą bei pažeisti jo garbę ir orumą. Atsakovė žinią apie tariamai ieškovo įvykdytą vagystę paskleidė policijai, savo sutuoktiniui, sodo kaimynui R. V., D. P. bei kitiems sodo kaimynams, kurie jos prašymu gelžbetoninį stulpelį iš ieškovo sodo sklypo nutempė į atsakovės sodo sklypą. Nuo pat gelžbetoninio stulpelio dingimo iš atsakovės sklypo momento atsakovė laikėsi pozicijos, kad tariamą jo vagystę įvykdė ieškovas ir tokią žinią nedelsdama ėmė platinti sodo kaimynams. Šios pozicijos atsakovė nuosekliai laikėsi ir administracinės bylos nagrinėjimo metu. Žinia apie ieškovo neva įvykdytą vagystę buvo skleidžiama dar prieš tai, kai buvo atliktas šios situacijos tyrimas ir priimta Kauno rajono apylinkės teismo nutartis, kuria ieškovas buvo pripažintas neįvykdęs vagystės. Atsakovės skleistos žinios sukūrė apie ieškovą neigiamą nuomonę bei sugriovė nepriekaištingą jo reputaciją kitų asmenų atžvilgiu. Vagystė visuomenėje yra vertinama kaip kriminalinis, t. y. itin netinkamas, smerktinas poelgis, o ją įvykdęs asmuo laikomas nepatikimu ir vengtinu. Atsakovė nepaneigė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos preziumuojamos, jog paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Priešingai, įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažinta, kad ieškovas nėra vagis, t. y. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 50 str. Teismui manant, jog nėra pakankamai įrodymų įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistavo visos reikiamos sąlygos, kad atsakovės atliktus veiksmus būtų galima pripažinti žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, teismas privalėjo savo iniciatyva skirti bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, tačiau to nepadarė (CPK 411 str. 2 d.).

7. Turtinės ir neturtinės žalos dydį sudaro atsakovės neteisėtų veiksmų sukelti padariniai ieškovo savijautai, reputacijai, išlaidos psichologės paslaugoms apmokėti bei vaistams pirkti. Dėl atsakovės piktnaudžiavimo savo teisėmis ieškovas buvo priverstas teikti paaiškinimus policijos nuovadoje, gintis nuo nepagrįstų atsakovės kaltinimų teisme. Šiems dalykams jis sugaišo nemažai laiko, negalėjo įprastai dirbti savo darbo ir, kas svarbiausia, patyrė didelius dvasinius nepatogumus bei neigiamus išgyvenimus. Tai, jog atsakovės inicijuotas teismo procesas sutrikdė ieškovo savijautą, patvirtina ir specialistės išvada, kurioje nurodoma, jog „konsultavimo procese analizuojant kliento pateiktą verbalinę ir neverbalinę informaciją, stebint jo jausmų ir emocijų išraišką, galima teigti, kad dėl patiriamos įtampos, padidėjusio jautrumo, sumažėjusios savivertės, nuolat persekiojančių įkyrių minčių apie teismo procesą, išgyvenamo nesaugumo jausmo, J. P. reikalinga ilgalaikė palaikymo terapija ir neurologo konsultacija“.

Šalies argumentai

7. Ieškovas nepagrįstai prašo neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės. Šiuo atveju nėra visų neturtinei žalai atlyginti būtinų pagrindų, kadangi atsakovės sąžiningas kreipimasis į teisėsaugos organus su pareiškimu dėl galimo teisės pažeidimo padarymo nelaikytinas neteisėtu veiksmu. Taip pat nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų ir ieškovo esą patirtų dvasinių išgyvenimų. Ieškovas taip pat visiškai neįrodė pasekmių bei nepagrindė jo reikalaujamos neturtinės žalos dydžio. Ieškovo gyvenimo kokybė nepakito, galimybės ir asmeniniai gebėjimai nesumažėjo, ieškovas didelio psichinio skausmo nepatyrė. Jo nurodyti dvasiniai išgyvenimai negali būti tapatinami su situacija, kai neturtinės žalos padariniai lieka visą gyvenimą (dėl sveikatos sužalojimo, gyvybės netekimo ir pan.), t. y. ieškovo nurodyta tariamai patirta neturtinė žala negali būti tapati neturtinei žalai, esant pastovaus pobūdžio liekamiesiems padariniams. Todėl kilusių padarinių aspektu ieškovo patirta neturtinė žala yra nedidelė (mažareikšmė).

8. Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi psichologės E. G. raštu Apie J. P. teikiamą psichologinę pagalbą. Šį raštą pateikė ne medicininį, o psichologinį išsilavinimą turintis asmuo, kuris tik teikia bendro pobūdžio psichologinę konsultaciją ir išvadas, tačiau nekonstatuoja esamų psichinių negalavimų. Be to, dėl psichologinės konsultacijos ieškovas kreipėsi tik prieš paduodant ieškinį teismui, kas patvirtina, jog iki tol jis psichologinių problemų, susijusių būtent su jo atžvilgiu iškelta ir nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, neturėjo.

9. Ieškovo teiginiai dėl jam paskirtų vaistų, skirtų trumpalaikiam miego sutrikimų gydymui bei neuropatiniam ilgalaikiam skausmui malšinti, vertintini kritiškai. Receptas vaistams išrašytas tik 2012-02-03, t. y. prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, nors administracinio teisės pažeidimo protokolas ieškovui surašytas dar 2011-06-14, o administracinio teisės pažeidimo byla ieškovo atžvilgiu nutraukta 2011-12-27.