- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2-1558/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., V. K., L. K., M. K., R. K., Z. B. K., T. A., V. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Alitis“
- Ieškovas
- Nordea Bank Finland Plc
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Alodas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. Ž., L. Ž., A. A. ir S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovams G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., V. K., L. K., M. K., R. K., Z. B. K., T. A., V. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Alitis“ dėl įsiskolinimų priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Alodas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančios per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pareikštą ieškinį inter alia dėl:
1 547 403,18 Lt įsiskolinimo, susidariusio pagal 2006-11-06 Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/17D, priteisimo Nordea naudai solidariai iš G. Ž., A. A., V. K. bei jų sutuoktinių L. Ž., S. A., L. K., ir
6 951 361,26 Lt įsiskolinimo, susidariusio pagal 2007-07-03 Kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D, priteisimo Nordea naudai solidariai iš G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3039-585/2010, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paliko nepakeistą, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumo klausimą, taip pat tai, kad dalis šių reikalavimų yra užtikrinta nekilnojamojo turto įkeitimu, taikė minėtų asmenų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones:
Turto areštą iš viso 1 091 403,18 Lt sumai atsakovams pagal solidarią prievolę G. Ž., A. A., V. K., L. Ž., S. A., L. K.;
Turto areštą iš viso 6 251 361,26 Lt sumai atsakovams pagal solidarią prievolę G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K..
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateikė prašymą padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą:
Dėl 2 635 876,13 Lt įsiskolinimo pagal 2006-11-06 Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/11/17D – taikyti turto areštą atitinkamiems skolininkams 2 179 876,16 Lt (2 635 876, 13 Lt - 240 000 Lt - 216 000,00 Lt) sumai;
Dėl 11 845 241,70 Lt įsiskolinimo pagal 2007-07-03 Kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/01D – taikyti turto areštą atitinkamiems skolininkams 11 145 241,70 Lt (11 845 241,70 Lt - 700 000 Lt) sumai.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad nuo pirminio ieškinio pareiškimo teisme praėję jau beveik 4,5 metų, tačiau Nordea ieškinio reikalavimai iki šiol nėra patenkinti. Abi anksčiau minėtos Kreditavimo sutartys banko buvo vienašališkai nutrauktos dar 2009 m. balandžio 17 d., atsakovams nevykdant savo prisiimtų piniginių įsipareigojimų. Todėl atsakovams yra atsiradusi pareiga nedelsiant įvykdyti savo piniginius įsipareigojimus, tačiau atsakovai jau penkti metai nesąžiningai vengia vykdyti šią savo pareigą. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-3-21/2014 patvirtino Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį, kuria buvo atmestas atsakovų priešieškinis inter alia dėl minėtų Kreditavimo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Turto arešto mastas teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad atitinkamiems reikalavimams pagal kreditavimo sutartis užtikrinti buvo įkeistas nekilnojamasis turtas. Bendra žemės sklypų vertė – 1 923 000 Lt, o likvidacinė vertė – 1 156 000 Lt. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl visos skolos 8 498 764,44 Lt sumai nekilnojamojo turto įkeitimu buvo užtikrintas 1 156 000 Lt sumai, kadangi išieškojimo iš įkeisto turto procese šis turtas bus parduodamas iš varžytynių už likvidacinę vertę. Todėl likusiai ieškinio reikalavimų daliai, kuri sudaro 7 342 764,44 Lt teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi taikė turto areštą, kuris šiuo metu galioja.
Patikslinus ieškinio reikalavimus, bendra ieškinio suma dalyje dėl skolos pagal 2006 m. lapkričio 6 d. ir 2007 m. liepos 3 d. kreditavimo sutartis priteisimo siekia 14 481 117,83 Lt. Nekilnojamojo turto įkeitimu reikalavimas yra užtikrintas 1 156 000 Lt sumai, kadangi išieškojimo iš įkeisto turto procese šis turtas bus parduodamas iš varžytynių už likvidacinę vertę. Likusiai padidintų ieškinio reikalavimų daliai, kurią sudaro 13 325 117,83 Lt, turi būti taikytas areštas, t. y. dėl padidėjusio ieškinio reikalavimo yra pagrindas padidinti ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą 5 982 353,39 Lt dydžiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančios per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo tenkino ir padidino G. Ž., A. A., V. K., L. Ž., S. A. ir L. K. turto areštą nuo 1 091 403,18 Lt iki 2 179 876,13 Lt sumos. Teismas taip pat padidino G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K. turto areštą nuo 6 251 361,26 Lt iki 11 145 241,70 Lt sumos.
Teismas atsižvelgdamas į ieškovo prašyme nurodytus argumentus bei susidariusią situaciją, sprendė, kad tikslinga padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą – 5 982 353,39 Lt dydžiu, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai G. Ž., A. A., L. Ž., S. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė, kad laikinųjų apsaugos priemonių masto padidėjimas yra grindžiamas įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, kurios yra akivaizdžiai neprotingos, padidėjimu, todėl galima spręsti, kad ieškovo ieškinio dalies dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų priteisimo patenkinimo galimybė yra neįmanoma arba mažai tikėtina, vadinasi ginčijama nutartimi teismas nepagrįstai patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimas įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžiu ieškovui suteiktų nepagrįstą prioritetą bei pranašumą šioje byloje.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo, atsižvelgiant į padidintą ieškininį reikalavimą, padidintas atsakovų atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad atsakovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl bylos esmės, t. y. dėl pareikšto reikalavimo priteisti palūkanas materialinio teisinio vertinimo, ne tik kad nepaneigia byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo pagrįstumo, tačiau ir materialiniu teisiniu požiūriu yra nepagrįsti.
Trečiasis asmuo BUAB „Alodas” atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo patenkinimo ar atmetimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų galima pasisakyti tik iš esmės išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus bei įvertinus šalių argumentus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamos bylos atveju kilo ginčas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis (padidinti jų mastą), ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padidino solidarių atsakovų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą atsižvelgdamas į aplinkybes, kad byloje pateiktas patikslintas ieškinys ir padidinti reikalavimai. Ieškovui patikslinus (padidinus) ieškinio reikalavimo dydį, laikinųjų apsaugos priemonių mastas padidintas iki ieškinio reikalavimų sumos dydžio.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi dar iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, kas reiškia, kad teismas prima facie sprendė dėl ieškinio pagrįstumo ir nustatė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina. Skundžiama teismo nutartimi buvo nuspręsta padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, atsižvelgiant, kad ieškovas padidino ieškinio reikalavimus. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog laikinųjų apsaugos priemonių masto padidėjimas yra grindžiamas įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, kurios yra akivaizdžiai neprotingos, padidėjimu, todėl galima spręsti, kad ieškovo ieškinio dalies dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų priteisimo patenkinimo galimybė yra neįmanoma arba mažai tikėtina, vadinasi ginčijama nutartimi teismas nepagrįstai patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Nurodyti apeliantų argumentai reiškia, kad jie siekia, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo klausimą, pasisakytų, ar pagrįstai ieškovai reikalauja tokio dydžio palūkanų. Pažymėtina, kad toks apeliantų prašymas yra susijęs su minėto reikalavimo pagrįstumo vertinimu materialine teisine prasme, todėl jis negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Byloje esančios kreditavimo sutartys patvirtina, kad atsakovai žinojo, jog ieškovas turi teisinį pagrindą už įsipareigojimų nevykdymą skaičiuoti palūkanas, tačiau aplinkybę, ar ieškovo reikalaujamų priteisti palūkanų dydis yra pagrįstas ir protingas, teismas galės nustatyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Kaip matyti iš informacinės sistemos Liteko duomenų, pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, atsižvelgdamas į ieškovo prašymą, kuriame nurodyta, kad patikslinus ieškinio reikalavimus ir skolininkams iš dalies įvykdžius vieną iš pareikštų reikalavimų sumažėjo ieškinio dydis, nutarė pakeisti arešto mastą, t.y. nustatė G. Ž., A. A., V. K., L. Ž., S. A. ir L. K. turto areštą 1 221 638,52 Lt sumai bei nustatė G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., M. K. bei R. K. turto areštą 11 551 132,25 Lt sumai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, kurios turinys patvirtina, jog teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, tinkamai vertino tuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones tokia apimti, kokia buvo būtina užtikrinti būtent tuo laiku pateikto ieškinio reikalavimus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo nutartį, kuri atitiko to meto situaciją. Darytina išvada, kad vėlesnėmis teismo nutartimis pasikeitus situacijai, byloje gali būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, aktualus tam laikotarpiui, todėl įsiteisėjus vėlesnėms nutartims, galios jose taikomi apribojimai.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimas įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžiu ieškovui suteiktų nepagrįstą prioritetą bei pranašumą šioje byloje. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia jokio prioriteto ieškovui, nes jų tikslas kitas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą.
Atsižvelgiant į minėtus argumentus, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstos, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,nutaria :
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d.nutartį palikti nepakeistą.