Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2022 m. gruodžio 30 d. apie 21.15 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – kartu gyvenančia sutuoktine Ž. M. metu, tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė sutuoktinei ne mažiau kaip 5 kartus į veido ir galvos sritį, po to, jai išbėgus iš namų į lauką, pasivijęs rankomis sugriebė už plaukų ir nutempė Ž. M. atgal į namus, po to, būdamas koridoriuje kojos kulnu spyrė sutuoktinei ne mažiau kaip 9 kartus į dešinę ir kairę kojas, tęsdamas savo veiksmus ranka sugriebė sutuoktinę už viršutinių drabužių ir nustūmė į koridoriuje esančias duris, dėl to Ž. M. atsitrenkė į duris, taip susižalodama dešinės rankos pirštus ir dešinės pusės veido sritį, po to M. M. dar kartą sugriebė sutuoktinę už viršutinių drabužių ir nutempė į miegamąjį kambarį, kur vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kairės rankos alkūnę, taip mušdamas Ž. M. ir prieš ją smurtaudamas fiziškai padarė poodines kraujosruvas dešinio skruosto srityje, kairio dilbio srityje, kairėje alkūnėje, dešinio riešo srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje bauzdoje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinio skruosto srityje, dešinio vidinio kulkšnelio srityje, dešinės plaštakos III piršto sumušimus, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. M. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 30 d. vakare su sutuoktine buvo pas kaimynus, išgėrė stiprių gėrimų ir grįžus į jo tėvų namus (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurio metu su sutuoktine susistumdė. Buvo išgėręs, todėl daug ko neprisimena. Sutinka su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Neblaivumas turėjo įtakos jo elgesiui. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Su sutuoktine konfliktavo, nes artėjo jų skyrybos, jos tebesitęsia iki šiol, gyvena atskirai. Pripažįsta, kad prieš sutuoktinę panaudojo fizinį smurtą. Neprisimena visų savo veiksmų, bet galėjo atlikti juos tokius, kokie nurodyti kaltinime. Viskas vyko labai greitai, pripažįsta, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti būtent jo veiksmais. Kalbėjo su sutuoktine dėl žalos atlyginimo, tačiau ji jam nieko apie tai nesakė, neprašė atlyginti žalą, jis atsiprašė, nunešė gėlių, norėjo taikytis, bet ji nori skirtis. Sutinka, kad konflikto metu sutuoktinę plūdo necenzūriniais žodžiais. Tuo metu namuose buvo dukra, ji matė ir girdėjo konfliktą. Ji šiuo metu gyvena su motina, jai 13 metų. Ji ir iškvietė policiją. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja būtų jo motina. Ji dirba darželio auklėtoja apie 10 metų. bendrauja bent 3–4 kartus per savaitę susitikdami. Ji gyvena nuo jo 6–7 kilometrų atstumu. Turi ir tėvą, bet laiduotoja pasirinko motiną, nes su ja daugiau bendrauja apie šeimos santykius, ji labiau gali jam patarti. Ir po šio įvykio su ja bendravo apie tai, kalbėjo apie santykius, kad jis negražiai pasielgė, mokė jį. Dabar su sutuoktine bendrauja, susitinka, nes turi bendrą vaiką, juo reikia rūpintis. Su sutuoktine bendrai pragyveno 17 metų ir per visą vedybų laikotarpį (13 metų) jokių muštynių nėra buvę. Sutuoktinė sakė, kad civilinio ieškinio nereikš, nes nori viską greičiau baigti, viską susitvarkyti. Jo pajamos iš individualios veiklos būna įvairios – kartais 1000 Eur, kartais – 3 000 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius.

Galima laiduotoja R. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko prašymą atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos atsakomybėn. Jos santykiai su sūnumi labai glaudūs, jis dau papasakoja apie save, šiuo metu dar daugiau bendrauja tarpusavyje. Bendrauja ir su sūnaus žmona, anūke. Kalbėjo apie šį įvykį su sūnumi ir su marčia, sūnui sakė, kad negražu taip elgtis, rodė kaip pavyzdį savo šeimą, kurioje taip nėra elgiamasi ir nėra taip buvę. Sakė, kad jeigu nemato bendros ateities, reikia kalbėtis, bet ne smurtauti, to ji netoleruoja. Sūnus po šio įvykio pasikeitė, jis gyvena vienas, tvarkosi buitį, rūpinasi vaiku. Mano, kad įvykį nulėmė nesusikalbėjimas, įtempta situacija šeimoje. Sūnui alkoholio dažnai nevartoja, per šventes. Kalbėjo su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, tačiau ji nieko neprašė. Mano, kad galėtų būti tinkama laiduotoja. Jos nuomone, konfliktus reikia spręsti diskusijos būdu. Dirba priešmokyklinio ugdymo mokytoja jau 10 metų, prižiūri 18 vaikų grupę, darbdaviio ji yra charakterizuojama teigiamai, šioje darbovietėje jau dirba 2 metus, o ankstesnėje išdirbo 8 metus. Išėjo iš ankstesnio darbo, nes tau buvo mažas darželis, kurį sujungė su kita ugdymo įstaiga. Jos pajamos per mėnesį sudaro 1 200 Eur, atskaičius mokesčius. Didesnių finansinių įsipareigojimų neturi, galėtų įmokėti 10 000 Eur užstatą. Nori padėti sūnui, duoti jam šansą pasitaisyti, nes tai pirmas toks atvejis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kurie teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, buvo ištirti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama parodė, kad sutuoktinis mėgsta piktnaudžiauti alkoholiu, o kai išgeria dažnai būna agresyvus. Sutuoktinis yra ne kartą prieš ją smurtavęs, tačiau ji niekada nesikreipė į policiją. 2022 m. gruodžio 30 d. ji apie 21 val. grįžo su savo sutuoktiniu namo iš kaimynų. Grįžusi namo nuėjo sutvarkyti virtuvę, o M. buvo išgėręs, kartu su kaimynu jis išgėrė alaus ir viskio. Jiems grįžus ir jai būnant virtuvėje, atėjo neblaivus sutuoktinis, kuris pradėjo prie jos kabinėtis, pradėjo sakyti jai: „duok p... (necenzūrinis žodis)“. Jai atsakius: „eik miegoti, tu girtas“, jis supyko, pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiai. Tuomet į svetainę atėjo mažametė dukra A. ir pas ją buvusi draugė. Prie jų atsisėdo pasižiūrėti televizorių, tikėjosi, jog sutuoktinis nustos kabinėtis ir eis miegoti, tačiau jis toliau nuo jos neatstojo. Tuomet nenorėdama, kad sutuoktinis konfliktuotų vaikų akivaizdoje, ji nuėjo į svečių kambarį, sutuoktinis atėjo paskui ją ir pradėjo ant jos rėkti. Kadangi dukra išsigando, ji pranešė kaimynei E. M., kuri atėjo pas jas į namus ir pradėjo kalbėtis su M., kad jį nuraminti, tačiau jis nenusiramino ir toliau grasino, kad ją sudaužys. E. nusivedė M. į garažą pasikalbėti, kad jis nusiramintų, o pakalbėjusi ji išėjo namo. Išleidusi kaimynę, ji sėdėjo koridoriuje, tačiau girdėjo, kad namuose sutuoktinis ieško jos. Radęs ją, jis toliau pradėjo konfliktuoti, nenorėjo išleisti pas kaimynę prašyti pagalbos. Tuomet sutuoktinis tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip penkis kartus į veido ir galvos sritį, po to ji išbėgo iš namų, o sutuoktinis rankomis sugriebė jai už plaukų ir nutempė atgal į namus, po to jis koridoriuje jai kojos kulnu spyrė ne mažiau kaip devynis kartus į dešinę ir kairę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ranka sugriebė ją už viršutinių drabužių ir nustūmė į koridoriuje esančias duris, ji atsitrenkė į duris ir susižalojo dešinės rankos pirštus ir dešinės pusės veido sritį. M. M., tęsdamas savo veiksmus, dar kartą sugriebė ją už rūbų ir nutempė į miegamąjį kambarį, kur vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairės rankos alkūnę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kuomet jai sutuoktinis trenkė, ji sakė jam, kad jai skauda, kad baigtų daryti nesąmones ir eitų miegoti, tačiau sutuoktinis neklausė ir toliau ją mušė, savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus. Jau būdama miegamajame kambaryje ji paprašė dukros, kad kviestų pagalbą, kadangi matė, jog sutuoktinis nenusiramins ir toliau prieš ją smurtaus, todėl dukra pranešė bendruoju pagalbos skambučiu (1 t., b. l. 11-14).

2022 m. gruodžio 31 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokole užfiksuota, kad Ž. M. pareiškė, kad apie 2022 m. gruodžio 30 d. 21.15 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinis M. M. žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip 5 kartus į veido ir galvos sritį, po to ji išbėgo iš namų, o sutuoktinis rankomis sugriebė jai už plaukų ir nutempė ją atgal į namus, koridoriuje jai kojos kulnu spyrė ne mažiau kaip 9 kartus į dešinę ir kairę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ranka sugriebė ją už viršutinių drabužių ir nustūmė į koridoriuje esančias duris, ji atsitrenkė į duris ir susižalojo dešinės rankos pirštus ir dešinės pusės veido sritį. M. M., tęsdamas savo veiksmus, dar kartą sugriebė ją už rūbų ir nutempė į miegamąjį kambarį, kur vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairės rankos alkūnę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 11-14).

2023 m. sausio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Ž. M. konstatuota: poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, kairio dilbio srityje, kairėje alkūnėje, dešinio riešo srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinio skruosto srityje, dešinio vidinio kulkšnelio srityje, dešinės plaštakos III piršto sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl trylikos ir daugiau trauminių poveikių nurodytu laiku bei galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 42-44).

2022 m. gruodžio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-28).

2022 m. gruodžio 31 d. tarnybiniae pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad apie įvykį pranešė dukra A. M., smurtą patyręs asmuo – Ž. M., kuri buvo šoko būsenoje, labai susijaudinusi, išsigandusi. Smurtavęs asmuo Ž. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 1,93 promilių girtumas. Atvykus nurodytu adresu, Ž. M. paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 31 d. apie 00.10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis M. M., būdamas neblaivus, kieme, prie namo, tyčia tempė ją už plaukų į namus, parsitempęs į namus, įvairiose patalpose, kambariuose, trenkė rankomis per veidą, ant dešinio skruosto matėsi paraudimas, taip pat spardė, tampė ją, tokiais veiksmais sukėlė skausmą (1 t., b. l. 54-57).

2023 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2022 m. gruodžio 31 d. 00.14 val. BPC garso įrašo, kurio trukmė 1.10 min. stenograma: BPC darbuotoja: 112 klauso; Pranešėja (galimai mergaitė): sveiki gal galit atvažiuot pas mus, pas mus vyksta muštynės (mergaitės balsas panašus į verkiančios); BPC darbuotoja: čia jus iš Kauno?; Pranešėja: taip; BPC darbuotoja: Kaunas, gatvė kokia; Pranešėja: (duomenys neskelbtini); BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini); Pranešėja: taip; BPC darbuotoja: kas pas jus mušasi; Pranešėja: tėtis muša mamą ir aš nebegaliu atlaikyti; BPC darbuotoja: kiek pas jus vaikų yra; Pranešėja: du – tikras vaikas yra vienas, kitas yra svečiuose; BPC darbuotoja: ar greitoji reikalinga mamai; Pranešėja: nežinau, ji visa dreba, nemanau, kad ji yra reikalinga, bet...; BPC darbuotoja: kaip tavo vardas pavardė; Pranešėja: A. M.; BPC darbuotoja: laukit, atvažiuoja policija (1 t., b. l. 58-61).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis M. M. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantys požymiai. Tai – smurtinių veiksmų panaudojimas prieš savo artimuosius giminaičius ar šeimos narius.

Kokie asmenys gali būti laikomi kaltininko artimaisiais giminaičiais ar šeimos nariais, analizuojamame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nereglamentuota. Šios sąvokos aiškintinos remiantis BK 248 straipsnyje pateiktu sąrašu, iš kurio matyti, kad asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena įregistravęs santuoką (sutuoktinis) yra laikomas kaltininko šeimos nariu. Analogiškai aiškinama ir teismų praktikoje. Šiuo atveju M. M. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sutuoktinei Ž. M., taigi atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, nukentėjusioji laikytina jo šeimos nare.

Vertinant kaltinamojo veiksmų įrodytumą, visų pirma pažymėtina, kad jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę iš esmės pripažino, nurodė, kad jis pavartojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę. Nors teisiamojo posėdžio metu jis tvirtino dėl girtuo tiksliai aplinkybių neatsimenantis, tačiau patvirtino, kad visi nukentėjusiosios sužalojimai galėjo būti padaryti būtent šio įvykio metu ir dėl jo smurtinių veiksmų. Tai, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuotus veiksmus, patvirtina ir nukentėjusiosios parodymų turinys. Ji, praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio, atvykusiems policijos pareigūnams nurodė objektyviuosius smurtavimo prieš ją požymius. Ji šios pozicijos laikėsi nuosekliai nuo pat policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą, kas matyti iš byloje pateikto tarnybinio pranešimo. Šias aplinkybes nukentėjusioji dar kartą patvirtino apklausta ikiteisminio tyrimo metu.

Kartu pažymėtina, kad smurto artimoje aplinkoje atveju tiesioginių smurtą pagrindžiančių įrodymai įprastai stokojama dėl šeiminių santykių uždarumo, privatumo. Dėl šios priežasties ypatingą reikšmę šiuo atveju įgyja į įvykio vietą atvykusių pareigūnų įvykio vietos bei nukentėjusiosios būklės refleksija. Šiuo atveju, nukentėjusiosios parodymuose užfiksuotų aplinkybių teisingumą objektyviai patvirtina į įvykio vietą atvykusių pareigūnų užfiksuoti išoriniai smurtinių veiksmų, atliktų jos atžvilgiu, požymiai. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, tiek ir iš vaizdo įrašuose užfiksuotų policijos pareigūnų nurodomų aplinkybių, nukentėjusiosios veido srityje buvo vizualiai matytomas sužalojimas – skruosto paraudimas. Ji buvo akivaizdžiai išsigandusi, labai susijaudinusi, šoko būsenos. Smurto požymiai užfiksuoti ir BPC garso įrašo stenogramoje, iš kurios matyti, kad policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė kaltinamojo bei nukentėjusiosios dukra, dėl besitęsiančio tėvo smurto prieš motiną. Iš BPC stenogramos bei garso įrašo matyti, kad mažametė galimai verkė, nurodė, kad tuo metu buvo namuose su drauge, ką patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek ir kaltinamojo parodymų turinys. Šie įrodymai dėl įvykio aplinkybių ir konflikto eigos atitinka nukentėjusiosios parodymų turinį. Nukentėjusiajai padarytus sužalojimus pagrindžia ir specialisto išvadoje konstatuotas jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sužalojimų mastas bei pobūdis, kurie rodo, jog sužalojimai galėjo būti padaryti byloje analizuojamomis aplinkybėmis, kaltinime nurodytu laiku. Aptartos aplinkybės, įvertinant jas visumoje, sudaro pagrindą spręsti, kad prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas fizinis smurtas, kuris neabejotinai pasireiškė tokiu intensyvumu, dėl kurio jai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Taigi, teismo vertinimu, šių įrodymų pakanka objektyviai išvadai, jog kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra, juolab kad jų nuoseklumą pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusioji patvirtino įvykio metu jutusi skausmą, kas, nepaisant paties kaltinamojo parodymų, jog jis atliktų smurtinių veiksmų neprisimena, patvirtina, kad jo veiksmų pobūdis buvo toks, jog jis neabejotinai turėjo suvokti juos, kaip fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog BK 140 straipsnyje numatyta veika – nežymus sveikatos sutrikdymas – gali būti padaroma tiek asmeniui veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmens kaltė gali pasireikšti ir sąmoningu leidimu padariniams – nežymiam nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymui – kilti. Šiuo atveju, nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo nukreipti į nukentėjusiosios sužalojimą. Kaltinamasis, atlikdamas fizinį poveikį nukentėjusiajai, tikėjosi tokiu būdu paveikti jos elgesį, taigi, akivaizdu, jog jis suprato fizinio smurto įtaką nukentėjusiosios sveikatai ir savo aktyviais veiksmais sudarė sąlygas kilti baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – nežymiam nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui, šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir kaip pats patvirtino, tai turėjo įtakos jo elgesiui. M. M. veiksmų kryptingumas, pakartotinai suduoti smūgiai suponuoja išvadą, kad jis, atlikdamas šiuos veiksmus veiksmus, veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš savo šeimos narį – sutuoktinę Ž. M. yra visiškai įrodyti, jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tarpusavio konflikto metu, nežymiai sužalojo savo šeimos narį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei jo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos R. M. žinion. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, M. M. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, o turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims šioje byloje nebuvo padaryta, kadangi civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo motinos, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė susipykęs su sutuoktine, esant įtemptiems jų tarpusavio santykiams vykstančių skyrybų metu, pasirinkęs netinkamą situacijos sprendimo būdą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad nukentėjusiosios atsiprašė, siekė atlyginti jai žalą, kurios ši atsisakė, ką patvirtino ir R. M. teisiamojo posėdžio metu. Jo socialiniai ryšiai, kuriuos jis palaiko su savo artimaisiais, ypač motina, yra apsauginis veiksnys jo galimam tolesniam nusikalstamumui, akcentavo tvirtus šeiminius ryšius, kurie jį skatina imtis kitokių turimų problemų sprendimo būdų. Jis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nebaustas. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti, o byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga sudaro pagrindą spręsti, kad visuomenėje jis yra apibūdinamas labiau teigiamai, kaip sąžiningas, ramaus būdo, atsakingas asmuo. Jis šiuo metu vykdo darbo veiklą, palaiko santykius su savo sutuoktine, su kuria vyksta skyrybų procesas (mediacija), taip pat rūpinasi savo dukra. Vien tai, kad nukentėjusioji teigė, jog kaltinamasis ir anksčiau prieš ją yra smurtavęs, taip pat kad jis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, pagrindo manyti priešingai nesudaro. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokius nukentėjusiosios teiginius (informacijos apie ankstesnius jos kreipimusis į policiją, asmens baustumus ar kitas aplinkybes, kurios pagrįstų pakartotinį kaltinamojo smurtinį elgesį). Jis nėra registruotas Priklausomybės ligų centre, nebuvo gydytas dėl psichikos ar elgesio sutrikimų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, pats nurodė alkoholinius gėrimus vartojantis saikingai, o jo motina teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad sūnus alkoholinius gėrimus vartoja saikingai. Teismo vertinimu, kaltinamojo pozityvus požiūris į darbą bei šiuo metu turimas užimtumas skatina tolesnį kaltinamo teisės aktams neprieštaraujantį elgesį. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį stresinėje situacijoje. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad M. M., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir išimtinai teigiamai apibūdinama jo motinos, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek R. M., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė itin artimą jų ryšį, kurį motyvavo išsakydami tokias aplinkybes, kaip dažni pokalbiai tarpusavyje, kurių metu motina stengiasi padėti kaltinamajam suprasti netinkamus pasirinkto elgesio modelius, teikia pagalbą tiek jam pačiam, tiek ir bendraudama su jo šeima (sutuoktine, dukra), gyvendama šalia kaltinamojo gyvenamosios vietos. Laiduotoja charakterizuojama teigiamai, ji neteista, yra saistoma ilgalaikiais darbo santykiais. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusią daryti, nepaisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę. Kaltinamojo bei pačios laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą galimą laidavimo terminą – 1 metus, kuris atitinka BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyto minimalų galimą skirti laidavimo terminą.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja išreiškė pasitikėjimą kaltinamuoju, kuris sąlygojo jos apsisprendimą laiduoti už jį, taip pat nurodė galinti įmokėti 10 000 Eur užstatą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį bei aplinkybes, kurioms esant prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas fizinis smurtas – namuose, kuriuose buvo du mažamečiai vaikai, nukentėjusiajai padarant sužalojimus 14 trauminių poveikių, tampant ją po namus, plūstantis necenzūriniais žodžiais, užstatas šioje baudžiamojoje byloje yra būtinas ne tik siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, bet ir užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu. Laiduotoja nurodė vykdanti darbo veiklą, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios užstato įmokėjimą darytų objektyviai negalimą ar neproporcingą laidavimo institutu siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam laidavimas skirtinas su užstatu, nustatant jo dydį – 3 000 Eur, tuo bus užtikrintas atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės keliamų tikslų įgyvendinimas šioje baudžiamojoje byloje.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais ir 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio užstatu, perduodant jį R. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Įpareigoti laiduotoją R. M. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti užstato sumą į Kauno apylinkės teismo atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir tai, kad jis mokamas už M. M.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei M. M. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.