Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-03-16 · Administracinė byla Nr. I2-1101-541/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2020-03-16Vilniaus apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-02-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-16
Bylos Nr.
I2-1101-541/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03424-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolanta Vėgelienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. I2-1101-541/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03424-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui A. Š.,atsakovės atstovei Monikai Sinickaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. V3-16 ir priimti naują sprendimą (1 t., b. l. 18–21).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu įsakymu buvo panaikintas pareiškėjo, kaip auditoriaus pažymėjimo galiojimas. Kadangi Tarnyba neišduoda leidimų atlikti auditą, todėl, pareiškėjo nuomone, Tarnyba galėjo tik įpareigoti Lietuvos auditorių rūmus tai padaryti arba su prašymu atšaukti įsakymą dėl pareiškėjui auditoriaus vardo suteikimo kreiptis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją.

Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nėra tvirtai ir nenuginčijamai įsitikinusi savo veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjas pažymėjo, kad priimant bet kokio lygio skundžiamą dokumentą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), įstatymais, o ne žemesnės norminės galios dokumentais, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Tarnyba nėra pateikusi svarių ir nenuginčijamų įrodymų, kurių pagrindu skundžiame įsakyme padarytos išvados dėl pareiškėjo kaip auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo.

Pareiškėjo manymu, nuobauda yra per didelė, o tinkama ir pakankama būtų drausminanti priemonė, kuri numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2014/56/ES 30A straipsnio 1 dalies c punkte - laikinas draudimas iki trejų metų teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui, audito įmonei arba pagrindiniam audito partneriui atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir (arba) pasirašyti audito išvadas, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. taip sustabdant Tarnybos valdinės viršenybės galimą demonstravimą ir biurokratijos mažinimą bei realizuojant Konstitucijos 5 straipsnio nuostatas, taip suteikiant teisę pareiškėjui gintis remiantis Konstitucijos 6 straipsnio nuostatomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t. b. l. 42–45).

Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas neįvykdė Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu „Dėl nurodymo ir drausminės nuobaudos skyrimo“ Nr. V3-47 (toliau – Įsakymas Nr. V3-47) skirto nurodymo perlaikyti kvalifikacinį atestuoto auditoriaus audito egzaminą per ne ilgesnį negu dvejų metų laikotarpį, todėl ginčijamu įsakymu pareiškėjo kaip auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – Audito įstatymas) 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad įstaiga (šiuo atveju – Tarnyba), savo nustatyta tvarka panaikina auditoriaus pažymėjimo galiojimą, kai per nustatytą terminą auditorius neįvykdo pavedimų, dėl kurių auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad Tarnyba galėjo tik įpareigoti Lietuvos auditorių rūmus kreiptis su prašymu dėl įsakymo dėl auditoriaus vardo suteikimo atšaukimo, arba pati kreiptis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją su prašymu atšaukti įsakymą dėl auditoriaus vardo suteikimo, yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais teisiniais argumentais.

Atsakovė su pareiškėjo teiginiais, kad Tarnyba nėra tvirtai ir nenuginčijamai įsitikinusi savo veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu bei nėra pateikusi svarių ir nenuginčijamų įrodymų, pagrindžiančių ginčijamo įsakymo išvadas, nesutiko ir pažymėjo, jog Tarnyba, priimdama ginčijamą įsakymą, atsižvelgė į minėtą Tarnybos direktoriaus Įsakymą Nr. V3-47, į Lietuvos auditorių rūmų 2019 m, rugpjūčio 21 d. raštą Nr. 1.9-S1301 „Dėl informacijos pateikimo“ ir į Audito priežiūros komiteto (toliau – Komitetas) 2019 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje pateiktą nuomonę, įformintą 2019 m. rugpjūčio 30 d. Komiteto protokole Nr. Al-7-1. Pagal atsakovės turimus duomenis, nei vieno iš aukščiau įvardintų dokumentų pareiškėjas neginčijo, kas, atsakovės manymu, lemia išvadą, jog priimant sprendimą panaikinti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą, Tarnyba rėmėsi ne tik, kad svariais, bet ir nenuginčijamais įrodymais.

Atsakovė su pareiškėjo teiginiu, kad jo atveju, tinkama ir pakankama drausminanti priemonė būtų laikinas draudimas iki trejų metų teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui, audito įmonei arba pagrindiniam audito partneriui atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir (arba) pasirašyti audito išvadas, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d., taip pat nesutiko ir pažymėjo, kad Audito įstatymas nenustato jokių kitų galimų drausminių priemonių taikymo esant Audito įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindams.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo „Dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ Nr. V3-16 (toliau – Įsakymas Nr. V3-16), kuriuo panaikintas pareiškėjo kaip auditoriaus pažymėjimo galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Audito ir apskaitos tarnybos direktorius 2013 m. kovo 4 d. priėmė įsakymą Nr. VAA-13, „Dėl siūlomo sprendimo įvertinimo“, kuriuo nustatė, jog bus atliekamas auditoriaus A. Š. atlikto audito tyrimas (1 t. b. l. 46). Tarnybos Audito kokybės patikrinimo skyriaus vyriausiasis specialistas 2016 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. TS-10 dėl atlikto audito tyrimo inicijavimo (4 t. b. l. 116). Tarnybos direktorius 2016 m. liepos 26 d. priėmė įsakymą Nr. V3-20, kuriuo nurodyta atlikti pareiškėjo atlikto audito tyrimą (4 t. b. l. 110). Tarnyba 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. (7.11 ) D2-2712 pareiškėją informavo apie pareiškėjo atlikto audito tyrimo pradžią (4 t. b. l. 115). Tarnybos 2017 m. birželio 2 d. raštu pareiškėjui pateiktas atlikto audito tyrimo ataskaitos projektas (4 t. b. l. 71). Tarnybos Audito kokybės patikrinimų skyriaus vedėja parengė 2017 m. birželio 20 d. Atlikto audito tyrimo ataskaitą Nr. A2-27, kurioje padarė išvadą, kad pareiškėjas atlikdamas tirtus atliktus auditus pažeidė atitinkamų tarptautinio audito standartų nuostatus (toliau – TAS) (1 t. b. l. 47–69). Tarnybos Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė 2017 m. liepos 7 d. parengė teikimą Nr. A2-33 Komitetui dėl pareiškėjo atlikto audito tyrimo rezultatų (4 t. b. l. 111).

Tarnybos direktorius 2017 m. liepos 21 d. priėmė įsakymą „Dėl nurodymo ir drausminės nuobaudos skyrimo“ Nr. V3-47, kuriuo sustabdė auditoriaus A. Š. pažymėjimo galiojimą ir pareiškėjui pavedė perlaikyti kvalifikacinį atestuoto auditoriaus audito egzaminą per ne ilgesnį negu dviejų metų laikotarpį (4 t. b. l. 91–93). Tarnybos direktorius Įsakymą Nr. V3-47 priėmė atsižvelgdamas į Tarnybos 2017 m. birželio 20 d. atlikto audito tyrimo ataskaitoje Nr. A2-27 pateiktas išvadas, kad: 1) auditorius A. Š. atlikdamas tirtus atliktus auditus pažeidė atitinkamų TAS nuostatas bei Lietuvos Respublikos audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalies l punktą, kadangi atlikdamas tirtus atliktus auditus nesivadovavo tarptautiniais audito standartais; 2) remiantis 2015 m. gruodžio 30 d. auditoriaus atlikto audito kokybės peržiūros ataskaitos duomenimis tyrimo metu nustatyti audito atlikimo trūkumai yra pakartotiniai, nes 2012 m. atliktos peržiūros metu taip pat buvo nustatyta trūkumų dėl audito įrodymų ir dokumentavime pagal 230-ojo TAS ir 500-ojo TAS reikalavimus; 3) įvertinus tai, kad visų tirtų atliktų auditu atvejais audito procedūros neparengtos ir neatliktos taip, kad būtų gauti pakankami tinkami audito įrodymai tam, kad būtų padarytos pagrįstos išvados, kuriomis grindžiama auditoriaus nuomonė, o auditoriaus pateiktos nuomonės apie audituotas finansines ataskaitas yra nepagrįstos pakankamais tinkamais audito įrodymais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šie audito atlikimo trūkumai yra paplitę ir sisteminiai, nes nustatyti visų tirtų atliktų auditu atvejais, ir tai, kad tokio pobūdžio trūkumai nustatyti pakartotinai, tyrimo metu nustatyti audito atlikimo trūkumai laikytini reikšmingais.

Lietuvos auditorių rūmai Tarnybą 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 1.9-S1301 informavo, kad kvalifikaciniai auditorių egzaminai buvo laikomi 2017 m. rugsėjo 25 d., 2018 m. rugsėjo 10 d. bei 2019 m. rugsėjo 10 d. ir kad auditorius A. Š. 2019 m. balandžio 23 d. Lietuvos auditorių rūmams pateikė prašymą leisti laikyti 2019 m. kvalifikacinį auditoriaus egzaminą (4 t., b. l. 99). Prašymų leisti laikyti 2017 m. ir 2018 m. kvalifikacinius auditoriaus egzaminus auditorius A. Š. nepateikė.

Tarnybos Audito kokybės patikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė 2019 m. rugpjūčio 22 d. parengė teikimą Nr. A2-36 Komitetui dėl pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo (4 t. b. l. 94–95). Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (7.23)D2-2263 pareiškėjas informuotas apie Komiteto posėdį (4 t. b. l. 90). 2019 m. rugpjūčio 30 d. įvyko Komiteto posėdis, kurio metu buvo svarstytas 2019 m. rugpjūčio 22 d. Nr. A2-36 teikimas „Dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo (auditorius A. Š. (auditoriaus pažymėjimo Nr. 000278)“ ir kurio metu Tarnybai pasiūlytas sprendimas panaikinti auditoriaus A. Š. (auditoriaus pažymėjimo Nr. 000278) auditoriaus pažymėjimo galiojimą (4 t., b. l. 102–104).

Tarnybos direktorius 2019 m. rugpjūčio 30 d. priėmė įsakymą „Dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ Nr. V3-16, kuriuo panaikino auditoriaus A. Š. (auditoriaus pažymėjimo Nr. 000278) auditoriaus pažymėjimo galiojimą (4 t. b. l. 101). Tarnybos direktorius Įsakyme konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė Tarnybos direktoriaus Įsakyme Nr. V3-47 nustatyto pavedimo perlaikyti kvalifikacinį atestuoto auditoriaus audito egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį; Įsakyme Nr. V3-47 nustatytas kvalifikacinio atestuoto auditoriaus audito egzamino perlaikymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 21 d. Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Audito įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į Įsakymą Nr. V3-47 bei į Lietuvos auditorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. 1.9-S1301 „Dėl informacijos pateikimo“, į Komiteto 2019 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje pateiktą nuomonę, įformintą 2019 m. rugpjūčio 30 d. Komiteto protokole Nr. A1-7-1.

Byloje susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Finansinių ataskaitų audito įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos. Šioje administracinėje byloje vadovaujamasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis Įsakymo Nr. V3-16 priėmimo metu.

Audito įstatymas nustato finansinių ataskaitų audito atlikimo, auditoriaus pažymėjimo išdavimo ir auditoriaus įrašymo į auditorių sąrašą tvarką, audito įmonės pažymėjimo išdavimo ir jos įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarką, auditorių ir audito įmonių profesinę veiklą, auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo, auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo, pažeidimų tyrimo, reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo, nurodymų ir poveikio priemonių skyrimo ir auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros atlikimo tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaigos (toliau – Įstaiga) teises ir pareigas, Lietuvos auditorių rūmų (toliau – Auditorių rūmai) veiklą. Audito įstatymo 15 straipsnio „Auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas“ 2 dalyje nustatyta, kad Įstaiga savo nustatyta tvarka panaikina auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais: 1) kai per nustatytą terminą auditorius neįvykdo pavedimų, dėl kurių auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas; 2) auditoriui pakartotinai neišlaikius šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyto (nurodytų) egzamino (egzaminų) ilgiau kaip per 3 metus nuo tokio nurodymo davimo dienos; 3) skyrus šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytą poveikio priemonę.

Pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344 (toliau – Nuostatai), vienas iš Tarnybos tikslų yra finansinių ataskaitų audito ir reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir (arba) reguliavimo apskaitos sistemos patikros (toliau – reguliuojamosios veiklos patikra) srityje, siekiant, kad būtų užtikrinta auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra (8.1 papunktis). Tarnyba, siekdama Nuostatų 8.1 papunktyje nustatyto veiklos tikslo, be kita ko, užtikrina auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybę (Nuostatų 9.1.1 papunktis), atlieka viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus (Nuostatų 9.1.2. papunktis), atlieka auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimus, pažeidimų tyrimus ir reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimus (Nuostatų 9.1.3. papunktis), skiria poveikio priemones ir duoda nurodymus auditoriams, audito įmonėms, fiziniams ir juridiniams asmenims (Nuostatų 9.1.4. papunktis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose (lotynų kalba – intra vires), o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; 2016 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto priimtą teisės aktą pripažinti neteisėtu.

Kaip matyti, Audito įstatymas aiškiai nustato atvejus, kada Tarnyba turi teisę panaikinti auditoriaus pažymėjimo galiojimą. Audito įstatymo nuostatose nėra įtvirtinto jokio atskiro reikalavimo, Tarnybai nusprendus panaikinti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, esant Audito įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nustatytiems pagrindams, kreiptis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją su prašymu atšaukti įsakymą dėl auditoriaus vardo suteikimo ar tuo labiau, įpareigoti Lietuvos auditorių rūmus tai padaryti. Tuo labiau, kad sisteminė minėtų teisės aktų nuostatų analizė aiškiai leidžia suprasti, kad Tarnybai šiais teisės aktais yra suteikta teisė pačiai skirti auditoriams poveikio priemones. Taip pat Audito įstatymo nuostatose nėra numatyta jokių išimčių ar alternatyvų, kad kai per nustatytą terminą auditorius neįvykdo pavedimų, dėl kurių auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, būtų taikomos kitos poveikio priemonės nei nustatyta Audito įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Kaip byloje nustatyta, pareiškėjui auditoriaus pažymėjimas buvo panaikintas tuo, pagrindu, kad jis neįvykdė Įsakymu Nr. V3-47 nurodyto pavedimo per nustatytą terminą perlaikyti kvalifikacinį atestuoto auditoriaus audito egzaminą. Pažymėtina, kad Tarnyba neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti šiuo įsakymu, kadangi jis teismine tvarka nenuginčytas ir yra galiojantis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nerodė iniciatyvos laikyti kvalifikacinį auditoriaus egzaminą nei 2017 m., nei 2018 m. ir per Įsakyme Nr. V3-47 nustatytą ne ilgesnį negu dvejų metų terminą neįvykdė pavedimo perlaikyti kvalifikacinį auditoriaus audito egzaminą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįvykdė Tarnybos direktoriaus Įsakymu Nr. V3-47 nustatyto pavedimo, dėl kurio auditoriaus (pareiškėjo) pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, Tarnyba, veikdama teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose, pagrįstai, vadovaudamasi Audito įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis bei atsižvelgdama į Įsakymą Nr. V3-47, Lietuvos auditorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. 1.9-S1301 bei kolegialaus patariamojo organo, t. y. Komiteto 2019 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio protokole įformintą nuomonę, kuriuose pateikti duomenys nėra nuginčyti jokia instancine (teismine ar neteismine) tvarka, panaikino pareiškėjo auditoriaus A. Š. auditoriaus pažymėjimo galiojimą.

Pareiškėjo teigimu, jam turėjo būti taikoma 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/56/ES 30a straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta poveikio priemonė – laikinas draudimas iki trejų metų teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui, audito įmonei arba pagrindiniam audito partneriui atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir (arba) pasirašyti audito išvadas (terminą pradedant skaičiuoti nuo 2017 metų rugpjūčio 22 d). Dėl šio pareiškėjo teiginio teismas pažymi, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 (EB sutarties ex 249 straipsnis) straipsnio nuostatomis, direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus, t. y. direktyva netaikoma tiesiogiai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kad direktyvos nuostatos gali būti taikomos tiesiogiai tik tada, kai: direktyva nebuvo įgyvendinta per nustatytą terminą (tiesioginis veikimas atsiranda pasibaigus tokiam terminui); direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos netinkamai; direktyvos ar jos dalies, atitinkančios tiesioginio veikimo kriterijus, nereikia įgyvendinti nacionalinėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad Europos Komisija nėra pateikusi pastabų dėl šios direktyvos nuostatų netinkamo perkėlimo, ši direktyva yra perkelta į Audito įstatymą tinkamai bei nepraleidus nustatyto direktyvos perkėlimo termino. Taigi, taikyti minėtos direktyvos nuostatas tiesiogiai nėra pagrindo. Be to, kaip iš šios direktyvos 30 a straipsnio 1 dalies formuluotės, kad „Valstybės narės numato, kad šios direktyvos, o kai taikytina – Reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimo atveju kompetentingos institucijos turi įgaliojimus nustatyti ir (arba) taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas“ matyti, jog valstybių narių įstatymus leidžiančioms institucijoms palikta diskrecijos teisė spręsti, kokios (mažų mažiausiai (bent)) poveikio priemonės turi būti taikomos už nurodytus pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju, kaip aukščiau minėta, audito pažymėjimo galiojimo panaikinimas yra apspręstas imperatyvių Audito įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas „Dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ Nr. V3-16 yra teisėtas ir pagrįstas faktiniais duomenimis (jame nurodytas dokumentais), priimtas tokį sprendimą priimti įgaliotos institucijos, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas jame nurodomais argumentais atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132-133 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolanta MalijauskienėVita ValeckaitėJolanta Vėgelienė