Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4135 taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. liepos 29 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 28 d.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-4135 nutarta taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 3 mėnesių 3 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. balandžio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas nebuvo, nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis už ką buvo skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisijos nutarime pažymima, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4135 padaręs išvadą, kad dabartiniame pataisos procese lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam dar nebūtų efektyvus.

5. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis V. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4135 taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

6.1. skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta argumentuojant formalaus ir bendro pobūdžio teiginiais, klaidingai vertinant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos išvadas, neatsižvelgiant į visas šiuo metu egzistuojančias svarbias aplinkybes bei mano asmenybę;

6.2. situacija panaši į tokią, jog teismas formaliai pasirinko sprendimo variantą tiesiog netvirtinti Komisijos nutarimo, nors faktiškai sutiko su visais faktiniais vertinimais, kuriuos Komisija išdėstė 2024 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. RV-22-4135;

6.3. teismas sutiko su Komisijos išdėstytu jo asmenybės teigiamu vertinimu (cituoja skundžiamą nutartį). Tačiau nuteistasis nesutinka, jog, kaip teigiama nutartyje, visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Joks įstatymas, taip pat ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, nenumato jokių išskirtinių aplinkybių, tokia sąvoka įstatyme nenaudojama, joks išskirtinių aplinkybių sąrašas nepateikiamas. Manytina, jog realiai ir neįmanoma nustatyti, kokios aplinkybės būtų išskirtinės, tai subjektyvus vertinimas. Reikalavimas nustatyti įstatyme neaptartas „išskirtines aplinkybes” yra priešingas įstatymui ir perteklinis, bei realybėje neįgyvendinamas. Tai nulemia kalėjime egzistuojanti tvarka, nustatytos nuteistųjų elgesio taisyklės ir režimas. Nuteistasis neturi galimybės užsiimti kokia nors išskirtine, ypatingą reikšmę visuomenei turinčia veikla, faktiškai ir realiai visos jo galimybės apribotos nustatytų taisyklių laikymusi. Nors pratęsiant galimą išskirtinių aplinkybių egzistavimą, Komisijos vertinimu, jo elgesys „pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, už ką buvo skatintas”. Tai galima pripažinti teismo reikalaujama „išskirtine aplinkybe”;

6.4. nesutinka su teismo argumentu, jog „... tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip, pavyzdžiui, ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė...”;

6.5. visgi, tokie argumentai tinkami ne sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamajame procese. Šiuo atveju, jei toks teismo argumentas būtų teisingas, tarp nuteistųjų privilegijuotą padėtį sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turėtų tas nuteistasis, kuris iki įkalinimo nepalaikė jokių socialinių ryšių, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, nedirbo. Jis neturėtų būti diskriminuojamas dėl aplinkybės, jog visą reikšmingą laikotarpį jo socialiniai ryšiai buvo tvirti;

6.6. mano, jog teismo argumentai turėtų būti aiškūs, suprantami, pagrindžiantys jo elgesio korekcijos būtinybę. Šiuo atveju, teismo argumentas panašus į tai, jog išdėstomas bendro pobūdžio teiginys, nesigilinant į jo prasmę: „... Bylos duomenys patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką V. M. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, kai tuo tarpu nuteistojo elgesyje nėra nustatyto nei vieno riziką pakartotinai nusikalsti mažinančio veiksnio...”. Jam nežinomos jokios aplinkybės apie kokių nors asocialių grupių įtaką, iš teismo nutarties turinio taip ir neįmanoma suprasti, ar jis buvo, ar yra įtakojamas kažkokios jam nežinomos „asocialios grupės”. Taip pat, klaidingas ir realiai nesuprantamas teismo argumentas, jog esą jis stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių. Matomai, tai šabloninis atitinkamos kategorijos teismo sprendimų teiginys, kuris buvo pakartotas skundžiamoje nutartyje. Jis niekada kalėjime nepatyręs jokių konfliktų, o tokios situacijos yra fiksuojamos kalėjime nustatyta tvarka, priimami atitinkami sprendimai skiriant nuobaudas ir pan. Teismas nutartyje realiai išdėstė prieštaraujančius argumentus, tai yra pritarė, jog pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau tuo pačiu pabrėžė, jog jo elgesyje nėra nustatyto nei vieno riziką pakartotinai nusikalsti mažinančio veiksnio. Visgi, abu šie argumentai negalimi, matomai nuteistasis gali būti pripažintas žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos, arba kaip linkęs pakartotinai nusikalsti;

6.7. teismas, išskyrus bendro pobūdžio argumentus, jokių kriminogeninių ar jiems artimų rizikos veiksnių, kurie jam reikšmingi, kuo gali pasireikšti jo elgesio korekcija, taip pat nenurodė. Mano, jog tokios aplinkybės turėtų būti įvardintos konkrečiai, o ne bendro pobūdžio teiginiais;

6.8. byloje yra ir Komisijos sprendime aptarta 2023 m. liepos 4 d. pažyma Nr. RV-23-5604. kurioje patvirtinta, jog „...nuteistasis lankėsi individualiose konsultacijose 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. birželio 29 d. „Elgesio keitimo terapija“, baigė penkių užsiėmimų kursą, „<...>asmuo linkęs bendrauti, savęs vertinimas adekvatus. Asmuo įvardija, kaip pats yra susijęs su savo probleminėmis sritimis. Nuteistasis emociškai stabilus, nepasiduodantis manipuliacijoms, yra linkęs ir geba ieškoti kompromisų įvairiose situacijose. Nuteistasis plačių interesų, labai motyvuotas pozityviai veiklai, savo veiksmus praeityje vertinantis labai kritiškai, socialiniu požiūriu šiuo metu labai atsakingas, darbinėje srityje atsakingas, pareigingas, kruopštus<...>“. Būtent šie duomenys paneigia teismo argumentus apie nepakankamą jo elgesio korekciją, konfliktų sprendimo įgūdžių trūkumą ir pan.;

6.9. teismo argumentų prieštaringumą atskleidžia išvada, jog „...Iš nuteistojo asmens bylos duomenų nustatyta, jog nuteistasis V. M. vengė atlikti jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę ir buvo išvykęs gyventi į užsienį. Be to, slapstydamasis užsienyje sukūrė šeimą, nuslėpdamas tikrąją savo tapatybę, o tokiu būdu siekė išsilavinimo ir darbinės veiklos perspektyvų...”. Be abejo, neginčijama aplinkybė, jog jis slapstėsi užsienyje nuslėpdamas tapatybę, tačiau teismo argumentas, jog tokiu būdu jis siekė išsilavinimo ir darbinės veiklos perspektyvų kaip tik ir atskleidžia, jog siekė ne daryti nusikalstamas veikas, o galimybės įgyti išsilavinimą ir dirbti. Baudžiamojo proceso eigoje yra nurodęs, jog slapstymąsi nulėmė ne kategoriškas bausmės vengimas, o tiesiog įkalinimo įstaigos bei ten egzistuojančios subkultūros baimė;

6.10. visgi, jo požiūrį į bausmę ir atsakomybę atskleidžia tai, jog jis savanoriškai atlygino nukentėjusiems žalą (virš 43 tūkstančių eurų);

6.11. Komisijos išvada, kuria konstatuota, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, laikysiuosi įstatymų ir nebenusikalsiu, yra teisinga ir pagrįsta.

7. Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

8. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82–87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

9. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be kita ko, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo V. M. skundo argumentus, sprendžia, kad žemesnysis teismas visas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir jomis pagrindė savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo. Daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, nes naujų aplinkybių, kurios dar nebūtų įvertintos ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Nagrinėjamu atveju V. M. Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną (2024 m. balandžio 25 d.) buvo neatlikęs 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmės, tai yra nebuvo atlikęs visą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmė dalį. Nuteistasis 2024 m. balandžio 24 d. raštu sutiko, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra (b. l. 22). Komisijos vertinimu, nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalies kriterijus ir gali būti ankščiau paleidžiamas, nei numatyta BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi, formalus pagrindas V. M. taikyti lygtinį paleidimą egzistuoja. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. 12. Iš 2024 m. balandžio 29 d. Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada, ir Išvada) matyti, kad taikant OASys metodiką, 2023 m. balandžio 27 d., 2023 m. liepos 21 d., 2023 m. spalio 19 d. ir 2024 m. kovo 29 d. V. M. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai yra, iš esmės egzistuoja ir materialus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

12. Pabrėžtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau atsakant į skundo argumentus taip pat pabrėžtina, kad tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, į ką pagrįstai dėmesį atkreipė ir apylinkės teismas, nors V. M. nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau jo atžvilgiu vis dar išlieka nustatyti du dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tai yra jis buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės ir tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių stoka. Pastebėtina, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

14. Nuteistasis V. M., ginčydamas minėtus dinaminius kriminogeninius veiksnius, skunde nurodo, kad jam nežinomos jokios aplinkybės, apie kokių nors asocialių grupių įtaką. Jo teigimu, iš teismo nutarties turinio taip ir neįmanoma suprasti, ar jis buvo, ar yra įtakojamas kažkokios jam nežinomos „asocialios grupės”. Šiuo atveju aukštesnis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, jog V. M. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino nusikalstamą veiką (asocialūs draugai, saugaus prieraišumo neturėjimas vaikystėje, per didelis pasitikėjimas aplinka), nurodo, jog augęs be tėvo, mama daug dirbo, turėjo daug skolų, norėjo padėti mamai, bet pavyko tik „prisišlieti prie netinkamos kompanijos“, tuo metu nežinojo, kas yra šeima. Išvadoje apibendrinama, kad nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje išskirtinai asocialumu nepasižymėjo, tačiau, kadangi jaunystėje išryškėjo, jog V. M. neturėjo saugaus ryšio su niekuo, pernelyg daug pasikliovė asocialių draugų įtaka, negebėjo išvengti rizikingų situacijų, pasidavė neigiamos įtakos darymui, o su tuo gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška.

15. Taip pat skunde nuteistasis nurodo, kad klaidingas ir realiai nesuprantamas teismo argumentas, jog esą jis stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių. V. M. mano, kad tai šabloninis atitinkamos kategorijos teismo sprendimų teiginys, pakartotas skundžiamoje nutartyje, kadangi jis niekada kalėjime nepatyręs jokių konfliktų. Su tokia nuteistojo pozicija aukštesnis teismas taip pat nesutinka. Nors Socialinio tyrimo išvadoje punkte „Mąstymas ir elgesys“ ir nurodoma, kad V. M. yra socialiai prisitaikęs, nekonfliktiškas, negynybiškas, tačiau iš šios Išvados taip pat matyti, kad viena iš nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių bausmės atlikimo metu yra kreipimasis į psichologus konsultacijai dėl problemų, susijusių su mąstymu ir elgesiu (problemų sprendimo įgūdžių stoka). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad bausmės atlikimo metu V. M. pas psichologus lankėsi, 2023 m. birželio 29 d. baigė „Elgesio keitimo terapiją“. Tačiau visgi 2024 m. kovo 29 d. rengtoje Socialinio tyrimo išvadoje dinaminiu kriminogeniniu veiksniu yra įvardijama nuteistojo tinkamų konflikto sprendimo įgūdžių stoka. Akivaizdu, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vadovavosi šiais Socialinio tyrimo išvadoje pateikiamais duomenimis, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Pritariant skundo argumentams neneigtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta nemažai duomenų, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį V. M. Jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, edukaciniuose užsiėmimuose, papildomai bausmės atlikimo metu vedė anglų kalbos bei jogos užsiėmimus kitiems nuteistiesiems, tęstinai dirba įkalinimo įstaigoje, palaiko ryšius su artimaisiais, kiekvieną mėnesį padeda jiems finansiškai, yra išmokėjęs visus turimus finansinius įsipareigojimus, nebaustas, skatintas du kartus, bausmės atlikimo metu lankėsi pas psichologus, nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, teisės aktų pažeidimų nepadarė. Aukštesnio teismo vertinimu, nežiūrint į šiuos, o taip pat kitus nuteistojo skunde akcentuojamus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, visgi akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad toliau jo elgesio teigiamų pokyčių būtų galima siekti neizoliavus jo nuo visuomenės, visgi nenustatyti. Nors nuteistajam ir nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; bausmės atlikimo bendruomenėje sąlygų pažeidimas), du jau minėti dinaminiai, o tuo tarpu apsauginių veiksnių V. M. atžvilgiu nėra nustatyta. Juolab, iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už dvi nusikalstamas veikas, susijusias su nužudymu ir plėšimu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stebima teisės pažeidėjui būdinga nusikalstamo elgesio modelio dalis, kurį sudaro analogiškų nusikalstamų veikų vykdymas iš savanaudiškų paskatų (2002 m. balandžio 10 d. buvo teistas už plėšimą). Iš viso jis teistas du kartus. Pirmas nuteistojo kontaktas su teisėsauga įvyko jam esant 18 (aštuoniolikos) metų. Šiuo metu atlieka pirmąją su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje. Nuo bausmės atlikimo buvo pasislėpęs užsienyje. O būtent – iki tol, kol įsiteisės nuosprendis, nuteistasis vienerius metus laiko buvo laisvėje, tačiau žinodamas, kad turės atlikti bausmę Pravieniškių kalėjime, nusprendė pabėgti iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, kur ilgą laiką, apie septynerius metus, nuomojosi būstą, ten susituokė, įsigijo butą Londono priemiestyje, kur gyveno iki pat to momento, kol buvo rastas pareigūnų ir pergabentas į Lietuvą. Šių aplinkybių kontekste akivaizdu, jog nuteistajam V. M. turi būti keliami aukštesni reikalavimai, kad jis savo elgesiu įrodytų, jog yra pasirengęs pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo visuomenėje laikantis įstatymų.

17. Nors nuteistasis skunde ir deklaruoja didelį norą toliau taisytis būnant laisvėje, tačiau aptartų aplinkybių visuma aukštesniam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo V. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjau atveju V. M. yra neatlikęs 3 (trejų) metų 3 (trijų mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos (2024 m. balandžio 25 d.), kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas. Aukštesnio teismo vertinimu, likusi bausmės dalis yra ganėtinai didelė. Juolab, nuteistasis bausmės atlikimo vengė slapstydamasis užsienyje. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad V. M. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. m. gegužės 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.