Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovei I. L., ieškovės atstovei advokatei Marinai Saveljevai, institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui J. L. (J. L.), išvadą teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad nuo 2011-01-21 su atsakovu kartu negyvena, nes atsakovas paliko šeimą ir išvyko į užsienį, atsakovas visiškai nesirūpina šeima. Paaiškino, kad santuoka iširo kai atsakovas pradėjo nebesirūpinti šeimos išlaikymu. Mano, kad šeima yra iširusi ir nebegali būti išsaugota.

Ieškovės atstovė advokatė Marina Saveljeva teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė tenkinti visus reikalavimus.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad ieškovė vaiką prižiūri, juo rūpinasi, todėl vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 2009 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4874) (b.l. 6).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, t.y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos (2007-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-140/2007). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyta kada preziumuojama, jog santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovas nesirūpina nei ieškove, nei savo nepilnamečiu vaiku, neišlaiko šeimos. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Nei ieškovė, nei atsakovas neprašė teismo stabdyti bylos nagrinėjimą, nurodydami, kad jie nori susitaikyti ir išsaugoti šeimą, taip pat byloje nėra įrodymų, kad tai jie būtų mėginę atlikti anksčiau, be to, atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, gali prieštarauti dėl nurodomos kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito asmens, šiuo atveju dėl ieškovės kaltės. Ieškovės nurodytomis aplinkybėmis netikėti teismui nėra pagrindo. Atsakovas teismui priešpriešinių įrodymų, reikalavimų nepateikė bei nedalyvavo teismo posėdyje, paaiškinimų teismui teikti nepageidavo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Esant nurodytai įstatyminei nuostatai, atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat į tai, kad šalys turi nepilnamečių vaikų, be to, atsižvelgiant į tai, kad šiam ieškovės apsisprendimui atsakovas neprieštarauja (priešingų įrodymų teismui nebuvo pateikta), teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – Larina, atsakovui – Larinas (Larin).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką D. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).

Ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgiant ir į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą byloje, nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos motina I. L. a.k. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta.

LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Jeigu tėvo (motinos) materialinė padėtis labai sunki galima nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai yra turtinės asmeninės prievolės, kurių vykdymo atsisakyti negalima. Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas gali būti vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi. Taigi sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne pačios išlaikymo prievolės egzistavimui. Kita vertus, tokiais atvejais būtina atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, į vaiko teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą byloje, turėdamas pagrindo teigti, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo finansinė padėtis nėra sunki (nors šalys neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau taip pat neturi kreditorinių įsipareigojimų), be to į tai, kad abi šalys yra jauno amžiaus, darbingos, į tai, kad atsakovas niekur oficialiai nedirba, nebendrauja su vaiku, šalys ateityje turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškovės reikalavimus šioje dalyje teismas tenkina – iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina po 400,00 Lt, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas lėšas tvarko uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodo, kad atsakovas lėšų vaikui išlaikyti visiškai neteikia nuo 2011 m. sausio 21 d. ir prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. L. įsiskolinimą už 5 mėn. – 2000,00 Lt. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu būtų teikęs lėšas vaikui išlaikyti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovės parodymais. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, priešingų aplinkybių neįrodinėjo. Juolab, kad atsakovas net ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos neteikia vaikui išlaikymo. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas viršyja ieškovės reikalavimus ir priteisia iš atsakovo J. L. (J. L.) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui D. L. nuo 2011 m. sausio 21 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2011 m. liepos 5 dienos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas 2211,18 Lt išlaikymo įsiskolinimas, nuo 2011 m. sausio 21 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. iki 2011 m. liepos 5 d. ( 5 mėnesiai x 400 Lt. + 211,18 Lt (išlaikymas už vienuolika 2011 m. birželio dienų ir penkias 2011 m. liepos dienas)).

Pažymėtina, jei vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, ilgiau kaip mėnesį negauna teismo nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį, turi teisę kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją išmokoms gauti. Taip pat konstatuotina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikams, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol toks teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, net vaikų tėvams rūpinantis jais kitais būdais, nei nurodyta sprendime, baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje nėra duomenų apie ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

Šioje byloje valstybė patyrė 10,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria pažymima, kad valstybė patyrė 1155,00 Lt išlaidų teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei.

Nustatyta, kad ieškovė pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Šioje byloje patenkinta 100 procentų ieškovės reikalavimų.

Tokiu būdu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 488,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista: 139,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės; 139,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 66,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris apskaičiuojamas taip: 2211,18 Lt x 3 proc.; bei 144,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris apskaičiuojamas taip: 400,00 Lt x 12 mėn. x 3 proc.; 10,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str.) ir 1155,00 Lt išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, kurios taip pat apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų, iš viso 1653,50 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270, 282, 376, 385 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 2009 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4874), tarp I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)) ir J. L. (J. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl J. L. (J. L.) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Larina, atsakovui – Larinas (Larin).

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina, ieškove I. L..

Priteisti iš atsakovo J. L. (J. L.) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. L., mokamą po 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct.) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2011-07-05 iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. L. (J. L.) 2211,18 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų vienuolikos litų 18 ct.) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui D. L., susidariusį už laikotarpį nuo 2011-01-21 iki 2011-07-05.

Ieškovę I. L. paskirti nepilnamečio vaiko D. L. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš atsakovo J. L. (J. L.) valstybei priteisti 1653,50 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt tris litus 50 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.