Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-07-08 · Administracinė byla Nr. I-4415-596/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-08
Bylos Nr.
I-4415-596/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07285-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas, Molda Vainienė
Pareiškėjas
S. Ž.
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas
Administracinė byla Nr. 1-4415-596/2014Proceso Nr. 3-61-3-07285-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 21.; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Moldos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui S. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas, dėl nutarimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-10-17 nutarimą Nr. 28-141(2); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 30 000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kad ginčijamu nutarimu jam buvo skirta nuobauda - 5 paros baudos izoliatoriuje, kadangi jis 2013-09-27, apie 7.30 val. valgykloje, V. L. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Pareiškėjo nuomone, sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus buvusios situacijos, kadangi pusryčių metu V. L. purvinomis rankomis lietė ant stalo esantį bendrą maistą (duoną ir sviestą) ir jį užteršė. Kadangi nuteistieji privalo klaikytis higienos reikalavimų, o tai buvo ne pirmas kartas, pareiškėjas garsiai liepė persėsti V. L. prie kito stalo, tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo. Iškviesti į Vidaus tyrimo vyresniojo inspektoriaus J. D. (J. D.) kabinetą, pareiškėjas ir V. L. susitaikė, nurodė, kad pretenzijų vienas kitam neturi, tačiau neatsižvelgiant į tai, po dviejų savaičių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius.

Skunde nurodoma, jog pareigūnas J. D. persekioja pareiškėją, grasina susidorojimu, nuolatos įžeidinėja kitų nuteistųjų akivaizdoje. Dėl šio pareigūno veiksmų buvo kreiptasi į pataisos namų direktorių, tačiau skundas buvo išnagrinėtas šališkai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, kad dėl J. D. veiksmų jam prasidėjo nemiga, dingo apetitas, išsivystė didelė depresija, nuo kurios yra skiriami antidepresantai. Pareiškėjas jaučiasi įbaugintas, nuolat persekiojamas, lankosi pas psichologą, medikus ir psichiatrą. Negana to, J. D. buvo atnešęs į gyvenamąsias patalpas peilio geležtę ir kitų nuteistųjų akivaizdoje siūlė jam nusižudyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad necenzūrinių žodžių, ypač rusiškų, nevartoja visiškai ir įvykio metu jų taip pat nevartojo. Pareiškėjo nuomone, V. L. buvo priverstas parašyti pareiškimą prieš jį, nors tą pačią dieną buvo susitaikyta. Pareiškėjui nepatinka V. L. elgesys, todėl buvo pareiškęs prašymą nesodinti jų prie vieno stalo, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjas teigė, kad visos jo nuobaudos yra „pakištos“ J. D.. Jis reikalauja, kad pareiškėjas rašytų pareiškimus dėl kitų nuteistųjų, suteiktų informaciją, o pastarajam nesutinkant, yra prieš jį nusistatęs ir provokuoja konfliktus, priekabiauja dėl smulkmenų, taip privesdamas pareiškėją iki depresijos. Pareiškėjas teigė, kad J. D., skirdamas nuobaudas, suvedinėjo asmenines sąskaitas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus pataisos namai teismui pateiktame atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ VTT) 73.4 p. nustatyta, kad nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų.

Pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai 2013-09-27 gavo 11-ojo būrio nuteistojo V. L. paaiškinimą, kad nurodytą dieną pusryčių metu prie stalo valgė dviese su nuteistuoju S. Ž.. Kai jis po valgio dėjo suolelį į vietą, S. Ž. jį išvadino necenzūriniais žodžiais, po ko jis atsistojo ir išėjo. V. L. pareiškėjo neįžeidinėjo, kodėl pastarasis taip elgėsi, nežino.

Tyrimo metu S. Ž. paaiškino, jog 2013-09-27 paprašė gretimai sėdinčio V. L., kad nejudintų stalo, nes jį apliejo arbata. Kadangi V. L. nuolat kelia problemas, jis nenori sėdėti prie vieno stalo kartu su V. L., kad nekiltų rimtesnių incidentų. Konflikto tarp jo ir V. L. nebuvo, jis jo negąsdino, necenzūrinių žodžių nevartojo.

Aplinkybėms išsiaiškinti buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nuteistieji savo rašytiniais parodymais paaiškino, kad 2013-09-27, apie 7.30 val. valgykloje pusryčių metu S. Ž. išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais V. L.. Kodėl S. Ž. taip pasielgė, jie teigė nežinantys.

Atlikus tarnybinį tyrimą nuspręsta, kad tokiu savo elgesiu, t. y. vartodamas necenzūrinius žodžius, S. Ž. pažeidė LR Bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) 110 str. 1 d. 1 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - ir PĮ VTT) 73.4 p. reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, Vilniaus pataisos namų direktorius, priimdamas ginčijamą nutarimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir pagrįstai, įvertinęs surinktą medžiagą, paskyrė pareiškėjui padaryto nusižengimo sunkumui adekvačią nuobaudą - uždarymą į baudos izoliatorių 5 paroms, todėl naikinti ginčijamo nutarimo nėra pagrindo. Pareiškėjo argumentus, susijusius su pareigūno J. D. veiksmais, laikė abstraktaus pobūdžio ir neįrodytais. Atsakovas nurodė, kad vyresnysis inspektorius J. D. savo pareigas atlieka be priekaištų, yra labai pareigingas, ramus ir mandagus, drausmine tvarka niekada nebaustas. Pareigūno stažas pataisos įstaigoje yra 12 metų.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas dėl patirtų dvasinių kančių ir psichologinio diskomforto į Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki dabar nesikreipė. Pas Psichologinės tarnybos specialistus būdavo iškviečiamas Psichologinės tarnybos psichologės R. Š. periodiškai, kadangi nuo 2013-10-29 yra įtrauktas į nuteistųjų, priklausančių didesnės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitą. Tokiems nuteistiesiems periodinės psichologų konsultacijos būtinos, tačiau asmeniškai pats pareiškėjas nusiskundimų dėl psichologinės būsenos ir problemų, kurios susiję su jam paskirta nuobauda, Vilniaus pataisos namų administracijai nėra pateikęs.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovė teigia, kad pareiškėjas neįrodė visų civilinei atsakomybei dėl žalos atlyginimo kilti būtinų sąlygų, todėl prašo jo skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje nedalyvavo atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovas bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovas. Apie teismo posėdį neatvykusiems asmenims pranešta tinkamai (b. l. 64-65), byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Skundas atmestinas.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas ginčija jam paskirtos nuobaudos tesėtumą ir pagrįstumą bei prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos kilusių pasekmių bei Vilniaus pataisos namų inspektoriaus J. D. veiksmų.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-10-17 nutarimu Nr. 28-141(2) pareiškėjui už PĮ VTT 73.4 p. pažeidimą buvo paskirta nuobauda - 5 paros bausmės izoliatoriuje (b. l. 18) S. Ž. bausmę atliko laikotarpiu nuo 2013-10-29 iki 2013-11-03 (b. l. 19).

Iš Vilniaus pataisos namų tarnybinio tyrimo 2013-10-15 išvados Nr. 33-194 „Dėl nuteistojo S. Ž. elgesio“ matyti, kad pareiškėjui paskirtoji nuobauda buvo siūloma už tai, kad jis 2013-09-27 apie 7.30 val. pusryčių metu įvairiais necenzūriniais žodžiais išvadino kitą nuteistąjį V. L. ir tuo būdu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 p. (b. l. 21).

Pareiškėjo 2013-09-27 paaiškinimuose nurodyta, kad 2013-09-27 jis paprašė nuteistojo V. L. nejudinti stalo, kadangi pastarasis apliejo pareiškėją arbata. Minėtas asmuo nuolatos kėlė problemas, todėl pareiškėjas, siekdamas išvengti rimtesnių incidentų, nenorėjo sėdėti su juo prie vieno stalo. Tačiau pažymėjo, kad necenzūrinių žodžių nevartojo ir konflikto nebuvo (b. l. 23).

Nuteistojo V. L. 2013-09-27 paaiškinimuose nurodyta, kad pareiškėjas 2013-09-27 pusryčių metu prie stalo garsiai išvadino jį necenzūriniais žodžiais ir liepė eiti nuo stalo. Kodėl jis taip elgėsi V. L. nežinojo, jis pareiškėjo neįžeidinėjo (b. l. 22).

Vilniaus pataisos namų direktoriui 2013-09-27 paaiškinimus davęs nuteistasis K. V. nurodė, kad pareiškėjas 2013-09-27 pusryčių metu, apie 7.30 val. V. L. vadino necenzūriniais žodžiais. Po to, V. L. išėjo. Kodėl S. Ž. taip pasielgė – nežinojo (b. l. 25).

Nuteistasis A. M. 2013-09-27 paaiškinimuose nurodė, kad 2013-09-27, apie 7.30 val. prie stalo pusryčių metu S. Ž. necenzūriniais žodžiais išvadino V. L. ir nuvarė nuo stalo. Kodėl taip pasielgė – nežinojo (b. l. 26)

Nuteistasis R. S. 2013-09-27 paaiškinimuose Vilniaus pataisos namų direktoriui nurodė, kad 2013-09-27, apie 7.30 val. valgykloje pusryčių metu S. Ž. dėl neaiškių priežasčių užsipuolė V. L. ir išvadino jį necenzūriniais žodžiais liepęs eiti valgyti prie kito stalo. Konflikto priežastys jam nebuvo žinomos (b. l. 27).

Nuteistasis O. Š. 2013-09-27 paaiškinimuose nurodė, kad 2013-09-27 ryte iš kitų nuteistųjų girdėjo, kad tarp S. Ž. ir V. L. įvyko žodinis konfliktas. Jis asmeniškai konflikto nematė ir jo priežasčių nežino (b. l. 28).

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-10-17 nutarimą Nr. 28-141(2), 2013-10-25 kreipėsi į Kalėjimų departamentą (b. l. 33-35), kuris 2013-11-25 sprendime Nr. 2S-5564 konstatavo, kad pareiškėjui paskirtos nuobaudos naikinti nėra pagrindo, taip pat informavo, kad nėra duomenų dėl Vilniaus pataisos namų inspektoriaus J. D. priešiškumo nuteistųjų atžvilgiu, išaiškino pareiškėjui jo teisę pareigūno veiksmus skųsti Vilniaus pataisos namų direktoriui (b. l. 39).

Atsakovas 2014-07-01 teismui pateikė papildomus įrodymus – Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos nuteistųjų individualių priėmimų apskaitos žurnalo patvirtintą kopiją ir darbo su nuteistuoju knygelės kopiją su Psichologinės tarnybos psichologės įrašais (b. l. 66-79), bei pareiškėjo sveikatos istorijos patvirtintą kopiją (b. l. 80-94).

Dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą būtina įvertinti skundžiamų sprendimų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Specialiąsias nuteistųjų asmenų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 73-3084). Pagal šio kodekso 10 str. 1 d., bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 str., o pareigos šio kodekso 12 str. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Pagal BVK 5 str. įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 str. 1, 2 d. imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos nustatytos BVK 110 str. 1 d., tarp jų ir nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. To paties straipsnio 2 d. nustatyti atitinkami draudimai. Už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Žin., 2003, Nr. 76-3498). PĮ VTT 73.4 p. (nuo 2012-07-01 galiojanti įstatymo redakcija) nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, viena iš jų - nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. L. paaiškino, kad šiuo metu su pareiškėju santykiai yra geri, tačiau 2013-09-27 buvo neseniai patekęs į įkalinimo įstaigą ir nemokėjo valgyti su šaukštu, todėl rankomis paėmė sviestą ir užsidėjo ant duonos. Tai pamatęs S. Ž. supyko, bet vėliau jie susitaikė. Ką pareiškime Vilniaus pataisos namų direktoriui rašė nepamena, jį rašyti liepė operatyvinis darbuotojas, rašė ką diktavo, kokie necenzūriniai žodžiai buvo vartojami nepamena, tačiau tuo metu pareiškėjo pasakyti žodžiai jį įžeidė.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. V. nurodė, kad santykiai tarp jo ir pareiškėjo yra neutralūs. 2013-09-27 tarp V. L. ir S. Ž. konflikto nepamena, teigė, kad V. L. buvo neseniai atvykęs į įkalinimo įstaigą ir S. Ž. paaiškino kaip jam elgtis. Vėliau santykiai tarp jų buvo geri.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklausus Vilniaus pataisos namų kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnįjį inspektorių J. D., jis nurodė, kad įvykio nematė, tačiau iš V. L. pareiškimo prisimena, kad S. Ž. jį įžeidinėjo. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo apklausti liudytojai ir nors vėliau S. Ž. ir V. L. susitaikė, įžeidinėjimo faktas buvo užfiksuotas, už tai paskirta nuobauda.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, daro išvadą, kad praėjus netrumpam laikotarpiui nuo konflikto, įvykusio 2013 m. rugsėjo 27 d. tarp pareiškėjo ir V. L., liudytojais apklausti įvykį matę asmenys gali ir neprisiminti visų įvykio aplinkybių, tačiau liudytojai nei teismo posėdžio metu, nei apklausti iš karto po įvykio pataisos namuose, paties konflikto tarp S. Ž. ir V. L. buvimo fakto iš esmės ir nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, tikslinga vadovautis byloje esančiais įvykio dieną surinktais rašytiniais įrodymais – 2013-09-27 konfliktą valgykloje tarp pareiškėjo ir V. L. mačiusių kitų nuteistųjų: K. V. (b. l. 25), A. M. (b. l. 26), R. S. (b. l. 27) Vilniaus pataisos namų direktoriui teiktais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjas V. L. išvadino necenzūriniais žodžiais, taip pat byloje esančiu 2013-09-27 V. L. rašytiniu paaiškinimu, jog pareiškėjas jį įžeidė vartodamas necenzūrinius žadžius ir tuo būdu pažeidė PĮ VTT 73.4 p. nustatytą elgesio taisyklę - nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Įstatymas taip pat reglamentuoja, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (BVK 142, 143 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, jog skundžiamame Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 17 d. nutarime Nr. 28-141(2) pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2013-09-27 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 7.30 val. valgykloje vartojo necenzūrinius žodžius nuteistojo V. L. atžvilgiu ir tuo būdu pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 p., bei VĮ VTT 73.4 p.

Vadovaujantis BVK 142 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šiame straipsnyje numatytos nuobaudos, tarp jų – atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų.

Įvertinus aptartas nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjui paskirta nuobauda nėra griežčiausia iš BVK nustatytų, proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, todėl paskirta pagrįstai, o ginčijamas Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. 28-141(2) yra priimtas atlikus tarnybinį patikrinimą bei įvertinus surinktus įrodymus, todėl yra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis (BVK 1 priedo 6 p., 142 str.), atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas ginčo nutarimu paskirtą nuobaudą jau yra atlikęs, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Dėl žalos atlyginimo.

Pareiškėjas patirtą žalą kildina iš neteisėtų Vilniaus pataisos namų darbuotojo J. D. veiksmų, darant jam nuolatinį spaudimą, provokuojant konfliktus, priekabiaujant dėl smulkmenų. Pareiškėjo nuomone, dėl J. D. veiksmų jam sutriko psichinė sveikata, išsivystė depresija.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. nustato, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010). Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtų veiksmų konstatavimui (CK 6.271 str.) būtina nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su pareigūno J. D. veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje iš viso nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareigūnas J. D. netinkamai vykdė jam teisės aktais priskirtas funkcijas. Priešingai, iš byloje pateikto atsiliepimo į skundą matyti, kad nurodytas pareigūnas vertinamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi. Kalėjimų departamento 2013-11-15 sprendime Nr. 2S-5564 taip pat nenustatytas J. D. priešiškumas pareiškėjo atžvilgiu ar kitų nuteistųjų įžeidinėjimo faktas. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog šio pareigūno veiksmus jis turi teisę skųsti Vilniaus pataisos namų direktoriui (b. l. 5) ir nors pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad kreipėsi dėl J. D. priešiškumo į pataisos namų direktorių, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

Atsiliepime į skundą Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai teismui nurodė, kad pareigūnas J. D. savo pareigas atlieka be priekaištų, yra pareigingas ramus ir mandagus, drausmine tvarka nebaustas. Teigdamas priešingai, pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, jog dėl netinkamo J. D. elgesio kreipėsi į pataisos namų administraciją ar kokiu kitu būdu išreiškė nesutikimą su jo atžvilgiu atliekamais veiksmais, todėl teismui pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su nurodyto pareigūno atliekamu jo persekiojimu, laikytini neįrodytais deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

Pažymėtina, kad pareiškėjas teigė, jog dėl neteisėtų pareigūno veiksmų jis patyrė eilę emocinių sutrikimų dėl ko išsivystė depresija, tačiau įvertinus byloje pateiktas Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos nuteistųjų individualių priėmimų apskaitos žurnalo kopiją, Psichologinės tarnybos psichologės įrašus darbo su nuteistuoju knygelėje (b. l. 66-79), bei pareiškėjo sveikatos istorijoje padarytus įrašus (b. l. 80-94) matyti, kad pareiškėjas yra ūmaus būdo, siekdamas paskirtos baudos panaikinimo ne kartą buvo paskelbęs bado akciją, 2013-10-29 įtrauktas į nuteistųjų priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ir bandymo nusižudyti sąrašą ir dėl nurodytų priežasčių galėjo netinkamai vertinti jo atžvilgiu priimamų sprendimų reikšmę.

Į bylą pateikti Psichologinės tarnybos psichologės įrašai patvirtina, kad pareiškėjui buvo užtikrinta psichologo konsultacija, tačiau pastarasis ne visada sutikdavo su jam siūloma pagalba, kas patvirtina, jog skunde nurodyti jo pergyvenimai neturėjo jam itin didelės reikšmės ir pats asmeniškai pareiškėjas jokių pastangų savo psichologinei būklei pagerinti nedėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. D. nurodė, kad jokio nusistatymo prieš pareiškėją neturi, su juo buvo susitikęs tik vykdydamas tiesiogines pareigas. Šiuo metu jis Vilniaus pataisos namuose eina kitas pareigas, nei nuobaudos pareiškėjui skyrimo metu.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nei kaltų J. D. veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, nei jo patirtos žalos. Neigiami pareiškėjo išgyvenimai, teismo vertinimu, yra labiau susiję su jo, kaip nuteistojo, statusu ir nepasitenkinimu pataisos įstaigoje nustatyta tvarka bei iš to kylančiais apribojimais. Šių ribojimų visuma pagrįstai galėjo įtakoti pareiškėjo emocinę būseną, tačiau duomenų, kad tokia pareiškėjo būsena išsivystė būtent dėl pareigūno J. D. veiksmų, byloje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, neįrodžius civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – pareigūno J. D. kaltų veiksmų ir jų priežastinio ryšio su pareiškėjo nurodyta patirta žala (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjo S. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė