Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-12-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-23653-1116/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-06
Bylos Nr.
e2YT-23653-1116/2021
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01804-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Staugienė
Pareiškėjas
L. A.
Suinteresuotas asmuo
V. A.
Advokatai
Donata Slavinskaitė Gargasė
Civilinė byla Nr. e2YT-23653-1116/2021Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01804-2021-7

Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 6 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Dalia Staugienė,sekretoriaujant Eglei Valikonienei,dalyvaujant pareiškėjo L. A. atstovei advokato padėjėjai Donatai Slavinskaitei Gargasei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas L. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos A. A., mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą pagal motinos valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.

2. Pareiškime paaiškino, kad 2009 m. birželio 4 d. mirė pareiškėjo L. A. motina A. A.. Po A. A. mirties pareiškėjas priėmė motinos palikimą pagal jos valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti motinos paliktą nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav. Pareiškėjas namų valdą, esančią po jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu namu, valdo kaip savo ir laiko save šio žemės sklypo savininku nuo 1992 m. spalio 30 d. Sutarties, registro Nr. 937, sudarymo. Iš Pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjas šioje žemės valdoje gyvena. Kadangi pareiškėjas yra statinių savininkas, žemės sklypo esančio po statiniais faktinis valdymas yra akivaizdus, nes tai yra namų valda.

3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė patikslino pareiškimo aplinkybes, nurodydama, kad paveldimą turtą sudaro ne žėmės sklypas, bet turtinė teisė įsigyti žemės sklypą, kadangi palikėja žemės sklypo įgijimo procedūrų nebuvo baigusi. Be to, pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė kilnojamuosius daiktus – dokumentus, name buvusius ir ant žemės valdos buvusius palikėjai priklausiusius kilnojamuosius daiktus.

4. Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos iškėlimą ir nagrinėjamą informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

6. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas L. A. yra A. A. sūnus. Remiantis Gyventojų registro 2021 m. rugsėjo 24 d. pažyma Nr. GR.3A-4657 nustatyta, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini)., būdama našle, turėjo dar vieną sūnų V. A., kuris šioje byloje buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu. 2021 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl savo motinos palikimo priėmimo, tačiau jam buvo išaiškinta, jog dėl palikimo priėmimo fakto pareiškėjas turi kreiptis į teismą, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. 2021 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjui buvo išduotas Nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir Liudijimas, notarinio reg. Nr. 4195, kuriame nurodyta, kad dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

7. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad A. A. 1992 m. spalio 30 d. Sutartimi, registro Nr. 937, padovanojo savo sūnui L. A. gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, šiuo metu esančius adresu: (duomenys neskelbtini)Kėdainių r. sav. A. A. 1992 m. gegužės 7 d. buvo pateikusi Kėdainių apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą dėl 0,1509 ha namų valdos žemės sklypo po minėtu namu išpirkimo. Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2021 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. 9PAŽ-864-(14.9.33) patvirtina, kad už 0,1510 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)Kėdainių r. sav., A. A. sumokėjo 1635 valstybės vienkartinėmis išmokomis. Remiantis pareiškėjo atstovės paaiškinimais teismo posėdyje ir Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus raštu nustatyta, kad A. A. žemės sklypo įgijimo procedūrų nebaigė. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad teismui tenkinus pareiškėjo pareiškimą, nėra kliūčių pareiškėjui pabaigti žemės sklypo po jam priklausančiu gyvenamuoju namu įgijimo procedūras. Iš pareiškėjo pateiktos Kėdainių miesto seniūnijos 2021 m. lapkričio 12 d. pažymos Nr. 629 nustatyta, kad pareiškėjas gyvenamajame name, kurį jam padovanojo motina, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1993 m. vasario 8 d., t.y. gyveno minėtame name dar iki savo motinos mirties. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, kuriame jis gyveno, yra ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)Kėdainių r. sav., kurio įgijimo procedūras palikėja buvo pradėjusi ir yra nebaigusi. Remiantis pareiškėjo atstovės teismo posėdyje duotais paaiškinimais, palikimą sudaro turtinė teisė įsigyti žemės sklypą po pareiškėjui priklausančiu gyvenamuoju namu bei gyvenamajame name ir ant žemės sklypo esantys palikėjai priklausę kilnojamieji daiktai. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis būdamas gyvenamojo namo, stovinčio ant žemės sklypo, kurio įgijimo procedūras buvo pradėjusi palikėja, savininkas ir jame faktiškai gyvendamas, naudodamasis jame ir žemės sklype esančiais kilnojamaisiais daiktais, priėmė motinos palikimą pagal jos valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti motinos palikimą sudarantį turtą.

8. Rašytinių bylos įrodymų, pareiškėjo atstovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų, visuma yra pakankami daryti išvadą, kad pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjo faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėjas priėmė savo mirusios motinos palikimą, valdydamas turtą, jį prižiūrėdamas.

9. Suinteresuotas asmuo V. A. prieštaravimų pareiškimo tenkinimui teismo nustatytu terminu nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens būtų ginčas dėl palikimo priėmimo.

10. Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. jam galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

11. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties nuo (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal motinos valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Dalia Staugienė