Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-12-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1061-425/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-17
Bylos Nr.
2A-1061-425/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
AAS “Gensidige Baltic”
Atsakovas
N. P.
Trečiasis asmuo
D. P.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-1061-425/2015

Virginija Jurkštienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11819-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal AAS “Gensidige Baltic”, veikiančios per AAS “Gensidige Baltic” Lietuvos filialą apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-178-205/2015 pagal ieškovo AAS “Gensidige Baltic”, veikiančios per AAS “Gensidige Baltic” Lietuvos filialą ieškinį atsakovei N. P., trečiajam asmeniui D. P. dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AAS “Gensidige Baltic”, veikiantis per AAS “Gensidige Baltic” Lietuvos filialą, 2013-08-16 pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos sumos, kas sudaro 8 587,13 Lt, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad 2012-03-16 tarp AAS “Gensidige Baltic” ir atsakovės N. P. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. SGB 1062110, kuria buvo apdrausta atsakovės transporto priemonė CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Sudarant sutartį, draudikas įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal Atsakovo pateiktą informaciją. Atsakovas patvirtino, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama:<...> už Lietuvos ribų ilgiau nei 22 dienas per draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį, taip pat šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse <...>. pasikeitus bent vienai sąlygai pasikeičia draudimo rizika, dėl to draudimo įmoka gali būti perskaičiuota. 2012-07-02 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu D. P. vairuodamas atsakovei N. P. priklausantį automobilį CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas. AAS „Gjensidige Baltic“ pagal korespondento žaloms administruoti eismo įvykio valstybėje InterEurope pateiktas sąskaitas atlygino 17 174,26 Lt dydžio išlaidas susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala ir prašė iš atsakovės priteisti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, nes draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas: draudikui nepranešė, kad apdrausta transporto priemonė bus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau nei 22 dienas ir šalyje, kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. numato, kad draudėjui nevykdant draudimo sutartyje numatytų pareigų, draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Remiantis eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktu, ieškovas įgijo 50 procentų nuo išmokėtos draudimo išmokos sumos atgręžtinio reikalavimo teisę atsakovui, todėl prašė priteisti pusę išmokėtų sumų.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės N. P. ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 1 492,20 Eur išmokėtą sumą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, 74,72 Eur žyminio mokesčio, 87,96 Eur vertimo išlaidų, įpareigojant atsakovę šias sumas pervesti į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atsiskaitomąją sąskaitą, priteisė iš atsakovės N. P. 5,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad su ieškovu sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5. p atsakovė įsipareigojo, kad automobilis nebus naudojamas už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau nei 22 dienas per draudimo apsaugos laikotarpį, šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse, asmenų jaunesnių nei 30 metų amžiaus, asmenų su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu. 2012-07-02 Didžiojoje Britanijoje automobilis CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis atsakovei, kurį vairavo D. P., pateko į autoįvykį. Atsakovės sūnui D. P. autoįvykio metu buvo 25 metai ir jis turėjo mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą, automobilis už Lietuvos Respublikos ribų buvo naudojamas ilgiau nei 22 dienas. Atsakovė neginčijo fakto, kad ieškovui nepranešė apie rizikos padidėjimą. Nors tretysis asmuo D. P. savo kaltę dėl eismo įvykio ginčijo, tačiau teismas iš draudimo pateiktos susirašinėjimo medžiagos, D. P. užpildytų klausimynų, nupieštos schemos darė išvadą, jog dėl eismo įvykio kaltas D. P.. Teismas pabrėžė, kad atsakovė nepranešdama ieškovui apie draudimo rizikos padidėjimą, pažeidė sutarties sąlygas ir ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje Nr. 3K-7-334-687/2015 pateiktą išaiškinimą, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ) neleidžia siaurinti draudimo apsaugos Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl draudėjo informacija apie išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų negali turėti reikšmės ir nekeičia draudiko prisiimamos rizikos ir dėl šios priežasties ieškovo prašomos priteisti išmokėtos išmokos sumą mažino iki 30 proc. nuo draudimo išmokos dydžio sumos, t. y. 1 492,20 eurų.

Šalies argumentai

Ieškovas AAS “Gensidige Baltic”, veikiantis per AAS “Gensidige Baltic” Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2015-09-10 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą papildomai priteisiant apeliantui 994,80 € ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas tinkamai supažindino atsakovę su Sutarties sąlygomis, todėl ši privalėjo pranešti apie rizikos padidėjimą (transporto priemonės perdavimą asmenims neturintiems 7 metų vairavimo stažo ir jaunesniems nei 30 metų mažiaus) (Sutarties 1.6. p.), tačiau dėl nežinomų motyvų teismas patenkino tik 30 proc. ieškinio. Ieškovas pažymėjo, jog transporto priemonės vairuotojo amžius ir vairavimo stažas yra objektyvūs kriterijai vertinant riziką. Transporto priemonės valdytojo amžius ir stažas yra aplinkybės, galinčios turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui. Atsakovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas, kuris lėmė neigiamus padarinius, dėl kurių ir buvo draustasi, atsiradimą. Būtent pareigos pateikti informaciją, reikšmingą rizikos vertinimui, pažeidimas, yra šiurkščiausias draudimo sutarties pažeidimas. Pagal byloje esančią medžiagą D. P. eismo įvykį sukėlė atsitrenkęs į priekyje važiuojančią transporto priemonę. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, apeliantas darė išvada, kad tokiam elementariam pažeidimui padaryti įtakos neabejotinai turėjo vairuotojo jaunas amžius ir nepakankama vairavimo patirtis. Patyręs, įgudęs vairuotojas tokios šiurkščios klaidos nebūtų padaręs. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykio metu buvo padaryta didelė Lietuvos mastu žala, t. y. 4.974,01 €. Tai dar vienas iš TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. aplinkybių dėl kurios apelianto reikalavimas yra maksimalus, t. y. 50 proc. dydžio draudimo išmokos sumos. Jei draudėja būtų atskleidusi visas sutarčiai sudaryti reikšmingas aplinkybes, jos draudimo įmoka būtų buvusi žymiai didesnė, todėl apeliantas darė išvadą, kad draudimo rizika padidėjo labai ženkliai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė N. P. ir ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ 2012-03-16 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdrausta transporto priemonė CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kuria šalys be kita ko susitarė, kad automobilis nebus naudojamas už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau nei 22 dienas per draudimo apsaugos laikotarpį, šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse; taip pat nebus naudojamas asmenų jaunesnių nei 30 metų amžiaus ir asmenų su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu (b. l. 22-25). 2012-07-02 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu D. P., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas atsakovei N. P. priklausantį automobilį CITROEN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas (b. l. 119-121). AAS „Gjensidige Baltic“ pagal korespondento žaloms administruoti eismo įvykio valstybėje InterEurope pateiktas sąskaitas atlygino 17 174,26 Lt dydžio išlaidas (b. l. 122-123). Ieškovas 2013-06-26 draudėjai N. P. išsiuntė pretenziją dėl 50 proc. išmokėtų sumų grąžinimo, kadangi draudėja draudiko neinformavo apie rizikos padidėjimą – transporto priemonės naudojimą šalyse, kuriose eismas vyksta kairiąja kelio puse (b. l. 27). 2013-08-16 ieškovas kreipėsi į teismą iš pradžių su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau su ieškiniu, kuriais prašė iš atsakovės priteisti 8 587,13 Lt sumą regreso tvarka, motyvuodamas tuo, kad atsakovė neinformavo apie padidėjusią draudimo riziką – transporto priemonės eksploatavimą Didžiojoje Britanijoje. Bylos nagrinėjimu metu ieškovas papildė ieškinio pagrindą ir nurodė, jog draudimo rizika taip pat padidėjo, nes transporto priemonė buvo perduota vairuoti 30 metų neturinčiam bei 7 metų vairavimo stažo neturinčiam asmeniui.

LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. numato, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p. nurodoma, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, -jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka), ieškovas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė nepranešė ieškovui apie draudimo rizikos padidėjimą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas ir ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę.

Byloje kilęs ginčas dėl išmokos dalies dydžio, kurią atsakovė turi grąžinti. Pažymėtina, kad apeliantas klaidingai nurodo, kad teismas patenkino tik 30 proc. ieškinio ir priteisė 30 proc. reikalautos sumos. Kaip matyti, ieškovas prašė priteisti 2 487 €, o teismas iš atsakovės priteisė 1 492,20 €, t. y. ieškinį tenkino 60 proc. ir priteisė 30 proc. visų ieškovo pagal draudimo sutartį su atsakove išmokėtų sumų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš atsakovės turi būti priteisiama maksimali draudimo išmokos dalis, t. y. 50 proc., kadangi pareigos pateikti informaciją, reikšmingą rizikos vertinimui, pažeidimas, yra šiurkščiausias draudimo sutarties pažeidimas, o trečiojo asmens padarytam elementariam pažeidimui įtakos neabejotinai turėjo vairuotojo jaunas amžius ir nepakankama vairavimo patirtis, be to, atsiradusi žala yra didelio masto.

Jau minėtų taisyklių 62.2 p. nurodoma, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. nurodoma, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Ieškovas reikšdamas ieškinį, nurodė, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių pareigų, t. y. nepranešė apie rizikos padidėjimą: transporto priemonės eksploatavimą užsienio valstybėje, kurioje eismas vyksta kairiąja kelio puse, taip pat transporto priemonės naudojimą užsienio valstybėje ilgiau nei 22 dienas, transporto priemonės perdavimą vairuoti 7 metų stažo neturinčiam asmeniui bei asmeniui, kuriam nėra 30 metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrįstai pažymėjo, kad draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudėjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje, todėl informacija apie išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų negali turėti reikšmės ir nekeičia draudiko prisiimamos rizikos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad ieškovas prašė priteisti 50 proc. draudimo išmokos dalį, motyvuodamas 4 rizikos padidėjimą lemiančiomis aplinkybėmis, tačiau dvi iš šių aplinkybių pripažinus negalinčiomis padidinti draudimo rizikos, teismas pagrįstai priteisė ne maksimalią, o mažesnę išmokos dalį – 30 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Apeliacinio skundo motyvai, jog eismo įvykį sukėlė nepatyręs vairuotojas bei padaryta žala yra didelė taip pat įvertinti nustatant priteistinos išmokos dalį.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas