Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. K. priteista nukentėjusiajai V. K. 4055,12 Lt turtinei ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų, o būtent: jis 2007 m. kovo 19 d. 17.00-19.00 val. laikotarpyje, apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į kaimynės G. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Elektrėnų savivaldybėje, kilusio konflikto metu sudavė rankomis G. K. tris smūgius į veidą, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, nosies apatiniame trečdalyje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiame žande, vieną smūgį į kairę ranką, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame rieše. Suduotų smūgių pasekoje nukentėjusiajai nukritus ant grindų virtuvėje, R. K. iš elektrinio virdulio laido padaręs kilpą, uždėjo ją G. K. ant kaklo, kitą laido galą pririšo prie krosnies, dėl ko kilpai suspaudus nukentėjusiosios kaklą, ji nuo mechaninės asfiksijos mirė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo R. K. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 129 str. 1 d. ir paskyrė tinkamą bausmę. R. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką be jo paties prisipažinimo, įrodyta liudytojų V. K. , A. S. , D. G. , T. G. , M. M. , M. R. , L. G. parodymais, specialistų išvadomis bei kitais apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais Be to, apeliantas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apygardos teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde neneigė savo kaltės, kad nužudė G. K. , todėl jo kaltę patvirtinantys įrodymai nesvarstomi.

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagristai jo nusikalstamus veiksmus vertino kaip padarytus tiesiogine tyčia. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas, kolegijos nuomone yra atmestinas. Įstatymo prasme apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kitas aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos, nuteistojo R. K. nusikalstama veika buvo apdaryta tokiomis aplinkybėmis, jog nuteistais būdamas girtas, nusprendė nueiti pas kaimynę G. K. , kad grąžinti jai pasiskolintus pinigus. Nuėjęs pavakare pas G. K. , ją rado namuose. G. K. pradėjo jam priekaištauti dėl jo bei jo šeimos narių girtavimo. Dėl to jis rankomis pastūmė G. K. ir nukentėjusioji nukrito virtuvėje ant grindų, po to, jis iš elektrinio virdulio laido padaręs kilpa, uždėjo ją ant nukentėjusiosios kaklo, kito laido galą pririšo prie krosnies, ir taip ją pasmaugė. Nuteistasis išeidamas iš nukentėjusiosios namų raktu užrakino jo namo duris, o patį raktą eidamas pakeliu išmetė.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr.M1057/07(01) nustatyta, kad G. K. mirties priežastimi buvo mechaninė asfiksija (uždusimas), suspaudus kaklą kilpa. (1 t. 62-71 b.l.). Iš 2007-06-15 specialisto išvados Nr.11-1088(07) matyti, jog ant tirti pateiktų G. K. skarelės, sijono, bliuzono rasti juodos spalvos viskozės pluoštai, kurie vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su R. K. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais (1 t. 107-113 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog G. K. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybėje, virtuvėje ant grindų rastas gulintis moters lavonas su išoriniais smurto požymiais. Ant lavono kaklo uždėta užveržta kilpa iš balto laido. Kilpos galas pririštas prie krosnies konstrukcijos. Lavono kakle yra stranguliacinė vaga. Aptikti panašūs į kraują pėdsakai (1 t. 7-55 b.l.).

Iš to kas išdėstyta, bei R. K. veiksmai G. K. atžvilgiu, t.y. padarytos iš laido kilpos uždėjimas G. K. ant kaklo, jos užtempimas bei kaklo suspaudimas, patvirtina, jog darydamas nusikaltimą, R. K. suvokė pavojingą nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jų gali įvykti G. K. mirtis ir jos norėjo. Taigi, apygardos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo R. K. nusikalstamus veiksmus pagal BK 129 str. 1 d., kaip padarytus tiesiogine tyčia, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Nors R. K. teigia, kad įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis tik vengia nurodyti įvykio aplinkybes. Be to, nuteistojo elgesys po nusikaltimo, tai, kad užrakina nukentėjusiąją, o raktą eidamas pakeliui išmeta, liudytojai A. S. , D. G. , T. G. , M. M. , M. R. , neranda nuteistojo sutartoje jiems vietoje, kad nuteistasis būdamas „Akropolyje“ nusiperka džinsus, marškinėlius, persirengia naujus rūbus, senus palikdamas automobilyje rodo, jog jis suprato, kad nužudė nukentėjusiąją G. K. .

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl buvo neadekvatus ir nesuprato savo veiksmų, tačiau, kaip matyti iš bylos, liudytojai A. S. , D. G. , T. G. , M. M. , M. R. parodė, kad 2007-03-19 vakare, netrukus po įvykio važiuojant į Vilnių kartu su nuteistuoju, jie nepastebėjo, kad nuteistasis R. K. būtų neadekvatus ar labai girtas, nuteistasis su jais bendravo normaliai. Jiems būnant „Akropolyje“ nuteistasis R. K. kartu su visais gėrė alkoholinius gėrimus, žaidė boulingą. Be to, R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai vertino jo parodymus apie įvykio aplinkybes, tačiau kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio, R. K. savo kaltę pripažino pilnai ir teismas jo parodymais rėmėsi tiek, kiek jie atitinka nusikaltimo padarymo aplinkybes, liudytojų parodymams. Nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl rūbų, nepaneigia jo parodymų, o tyrimui buvo pateikti tie rūbai, kuriuos liudytojas L. S. paėmė iš savo automobilio.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino kaltu ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kalti­ninkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (jo atsiprašo ir pan.). Nors iš bylos matyti, kad nuteistasis R. K. savo kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau iš bylos aplinkybių visumos matyti, kad nuteistasis nebuvo nuoširdus ir nepaaikštino visų nusikaltimo padarymo aplinkybių, pasiteisindamas girtumu. Jo elgesys po nusikaltimo padarymo nerodo mažesnio jo pavojingumo, todėl apygardos teismas pagrįstai apelianto atžvilgiu netaikė BK 59 str. nuostatų.

Kolegijos manymu, nėra pagrindas daryti išvadą, kad R. K. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Apygardos teismas nuteistajam R. K. pagal BK 129 str. 1 d. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią aplinkybę, tai kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. R. K. padarė tyčinį, labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Nors yra jauno amžiaus, tačiau jau 8 kartus teistas, teistumai neišnykę, kas rodo, jog išvadų dėl ankstesnių teistumų nepadarė ir nelinkęs pasitaisyti, baustas administracine tvarka, niekur nedirba.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 30 p. nurodyta, kad, jei byloje yra vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str., skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų būti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė, negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Šiuo atveju, yra nuteistojo R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių nenustatyta, todėl apygardos teismas, teisingai įvertinęs visas šias aplinkybes, nuteistajam pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę didesnę nei BK 129 str. 1 d. sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis.

Paskirta bausmė nėra per griežta, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai nepažeisti.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.