Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui A. L., teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. L. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. įtariamas tuo, kad 2009 m. vasario 4 - 8 dienomis, Kaune prie geležinkelio stoties, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. M., T. M., R. V., J. N. ir V. S., bendrais veiksmais, pasinaudodamas nukentėjusiųjų A. B. ir L. B. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, verbavo nukentėjusiąsias vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis. Nukentėjusioms sutikus, 2009 m. vasario 8 dieną automobiliu ir lėktuvu gabeno A. B. ir L. B. į Jungtinę Karalystę (duomenys neskelbtini) miestą adresu (duomenys neskelbtini) E. H., siekdamas, kad būtų pelnomasi iš nukentėjusiųjų prostitucijos ir iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos pelnėsi iš jų prostitucijos, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str. 2 d.

2009-07-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam D. L. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui.

Įtariamasis skundžia šią 2009-07-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti. Skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog jis padarė veiką numatytą BK 147 str. 2 d.. Liudytojų A. B. ir G. V. parodymai subjektyvūs ir neteisingi, duoti siekiant palengvinti savo padėtį. Nurodo, kad jo gynyba beprasmiška, nes jam nėra žinomi slapto sekimo ir medžiagos gautos iš Jungtinės Karalystės duomenys. Teismui pateiktoje medžiagoje nebuvo jokių faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl šis pagrindas nutartyje nurodytas nepagrįstai ir prieštarauja BPK 122 str.. Teigia, kad teismas visiškai nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybės ir skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Atkreipia dėmesį kad yra vedęs, turi pastovią gyvenamą vietą, administracine tvarka nebaustas, dirba atsitiktinius ir samdomus darbus, taip išlaiko šeimą, o ryšiai užsienyje nėra draudžiami Lietuvoje ir E. S. galiojančiuose įstatymuose. Teigia, kad nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo nesislėps, nedarys nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo taikyti suėmimą. Mano, kad gali būti paskirta švelnesnė kardomoji priemonė.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Skundas dėl suėmimo paskyrimo D. L. atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę - suėmimą. Nors D. L. nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog jis įvykdė veiką, numatytą BK 147 str. 2 d., tačiau byloje surinkti faktiniai duomenys yra pakankami manyti, jog D. L. padarė veiką, kuria įtariamas. Tai patvirtina liudytojų parodymai, slapto sekimo duomenys, kratos ir asmens atpažinimo protokolai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. BPK 122 str. reglamentuoja, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai yra abi šiame straipsnyje nurodytos sąlygos (BPK 122 str. 7-8 d.) ir bent vienas pagrindas (BPK 122 str. 1-3 p.). Apylinkės teismas skyrė suėmimą tuo pagrindu, kad D. L. būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokius suėmimo pagrindus numato BPK 122 str. 1 d. 1 p.. Šio pagrindo buvimą teismas pagrįstai konstatavo atsižvelgęs į įtariamojo D. L. ryšius užsienyje, bei į tai, kad D. L. įtariamas labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu (BK 11 str.), už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 12 metų. Kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Šių aplinkybių buvimas teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Taip manytina dar ir todėl, kad D. L. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o vien gyvenamosios vietos ir šeimos turėjimas tokio pagrindo buvimo nepaneigia . Aptartos aplinkybės rodo, jog šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų negalima.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas – D. L. paskirta nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo D. L. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.