Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Prienų ir Birštono skyriaus, 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. NŽT Druskininkų skyrius 2015 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 50SK-413-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo proj. Nr. 5-1, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2015 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 50SK-414-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo proj. Nr. 5, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ (toliau – ir Sprendimas 2), kuriais patvirtino nuosavybės teisių į D. P. senelio prieš nacionalizaciją turėtą žemę atkūrimui suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenis.

2.2. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 12 d. NŽT vadovui pateikė skundą, prašydama panaikinti nurodytus Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 bei įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių iš naujo išspręsti nuosavybės teisių atkūrimui suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų, nustatytų pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) GeoLTD matininko T. P. 2015 m. rugsėjo 2 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, patvirtinimo klausimą.

2.3. NŽT nutraukė administracinę procedūrą, pradėtą pagal pareiškėjos 2019 m. gruodžio 12 d. skundą, ir informavo apie tai pareiškėją 2020 m. sausio 28 d. raštu Nr. 1SS-189-(7.5.) (toliau – ir Raštas). Apskundus šį Raštą teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-98-624/2022 (toliau – ir LVAT nutartis) panaikino Rašte nurodytą sprendimą nutraukti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 12 d. skundo nagrinėjimą (toliau – ir Sprendimas), t. y. pripažino jį neteisėtu.

2.4. Pareiškėja turi teisę į neturtinės žalos, padarytos jai neteisėtu NŽT Sprendimu, atlyginimą. Atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. atsisakymas nagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 12 d. skundą, yra nurodyti LVAT nutartyje, todėl atsakovo neteisėti veiksmai šioje administracinėje byloje iš naujo nebeįrodinėtini.

2.5. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 22 d. sužinojo, kad NŽT Druskininkų skyrius priėmė Sprendimą 1 ir Sprendimą 2, kuriais patvirtino nuosavybės teisių į D. P. senelio prieš nacionalizaciją turėtą žemę atkūrimui suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB GeoLTD matininko T. P. 2015 m. rugsėjo 2 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Nuo 2019 m. gruodžio 12 d. pareiškėja siekė minėtų sprendimų teisėtumo patikrinimo, tačiau atsakovas eliminavo pretendentės teisę kvestionuoti nuosavybės teisių atkūrimui suprojektuotų natūra grąžinamų žemės sklypų kadastro duomenis, tiesiog nutraukdamas administracinę procedūrą, pradėtą pagal jos 2019 m. gruodžio 12 d. skundą. Dėl neteisėto NŽT Sprendimo pareiškėja buvo priversta bylinėtis teismuose beveik tris metus.

2.6. Gindama nuosavybės teisių atkūrimo procese šiurkščiai pažeistą jos teisę, pareiškėja patyrė nepatogumus – beveik tris metus buvo priversta riboti laisvalaikį, mažiau laiko skirti savo tiesioginiam darbui (pasiruošimui pamokoms, bendruomeninei ir metodinei veiklai mokykloje). Be to, pareiškėją kankino neteisingumo jausmas, pyktis ant nuosavybės teisių atkūrime dalyvaujančios valstybės institucijos. Tai destruktyviai žeidė jos psichinę sveikatą, mažino savivertę, silpnino socialinius ryšius su kitais žmonėmis – šeima, kolegomis, bendradarbiais ir giminėmis. Teisminis procesas dėl neteisėto NŽT sprendimo kėlė pareiškėjai įtampą, nerimą, neleido jai susitelkti ties šeimos narių ir kitų jai artimų žmonių problemomis, pedagogei būtinu kvalifikacijos kėlimu ir savišvieta. Dėl neteisėto NŽT sprendimo pareiškėja nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. patyrė neturtinę žalą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį diskomfortą, bendravimo galimybių sumažėjimą bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje neturtine žala pripažįstamą nerimą, neteisybės jausmą, bejėgiškumo jausmą, įtampą.

2.7. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl atsakovas privalo atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėja patyrė dėl neteisėto NŽT Sprendimo.

2.8. Neteisėtas NŽT Sprendimas sukėlė pareiškėjai neigiamus padarinius – neteisingumo jausmą, pyktį ant valstybės institucijos, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nerimą ir įtampą, kurių nebūtų buvę, jei nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujantis atsakovas būtų tinkamai įgyvendinęs savo pareigą. NŽT turi prisiimti atsakomybę už neteisėtą Sprendimą ir atlyginti dėl jo pareiškėjos patirtą neturtinę žalą.