- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- 1-1290-1130/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Jūratė Damanskienė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), ilgą laiką gyvenęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams;
2) Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2022 m. lapkričio 27 d. apie 18.35 val., viešoje vietoje - prekybos centro „A“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), stebint pašaliniams asmenims, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį, pavartodamas fizinį smurtą prieš V. B. (V. B.) - savo dešinės rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį jam į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. B. (V. B.) žaizdą viršutinėje lūpoje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu savo įžūliu elgesiu šiurkščiai pažemino nukentėjusįjį V. B. (V. B.), nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tokiais savo įžūliais, moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad atvyko automobiliu, su drauge, išlipo susitikti su asmeniu, buvo kažkoks prasilenkimas, nukentėjusysis ėjo, jis ėjo, gal užkabino jį pečiu, atsitrenkimas, įvyko kažkoks apsižodžiavimas, jam pasirodė, kad nukentėjusysis nori jam smūgiuoti, bet jis pirmas smūgiavo, dėl to gailisi. Jis bandė po šio įvykio susisiekti, bet nukentėjusysis nenorėjo. Dabar norėtų atsiprašyti. Jis 3 metus 6 mėnesius buvo uždarytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teismai visiškai jį išteisino, pajamų žalai atlyginti neturi. Sutiko apmokėti Sodrai, ligonių kasoms. Sutiko atlyginti 200 eurų turtinę ir 300 eurų neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad turtinė žala, tai degalai, buvo pirkti antibiotikai, skalavimo skysčiai, nes buvo žaizda, apie savaitę laiko negijo, reikėjo skalauti, dar pas odontologą patikra buvo. Tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pirmas toks įvykis, nežinojo ką reikia daryti, todėl neturi čekių. Nori, kad viskas pasibaigtų, kad jam nebevažinėti, tikrai moralinę žalą reikėtų sumažinti. Sutiko su kaltinamojo pasiūlymu, prašo 200 eurų turtinės žalos ir 300 eurų neturtinės, bendrai 500 eurų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei 2026 m. vasario 27 d. apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2022 m. lapkričio 27 d., apie 18.35 val. (tai yra nurodyta įtarime) prekybos centro „A“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą nepažįstamam žmogui - V. B. (jo vardą bei pavardę sužinojo, kai buvo įteiktas įtarimas) į veidą. Kodėl jis taip padarė - nežino. Daugiau dėl minėto įvykio jis nieko neatsimena, nes nuo įvykio praėjo apie 4 metai. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Pasižada ateičiai atlyginti padarytą žalą valstybei (ligonių kasai bei SODRAI), kai įsidarbins, nes dabar jis niekur neregistruotas, taip pat niekur nedirba, Lietuvoje nebuvo apie 3 metus (t. 3, b. l. 123-125).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 27 d. liudytoju apklaustas V. B. nurodė, kad 2022 m. lapkričio 27 d. apie 18:35 val., jį pakvietė kolegė R. V. išeiti į lauką. Išėjus į lauką kartu su kolege, nepažįstamas asmuo pradėjo kabinėtis, apsižodžiavo, pirmą kartą jis jį patraukė nuo savęs, jis pasakė, kad apsiramintų, bet jis vis tiek lindo piktybiškai prie jo ir antrą kartą priėjęs nepažįstamas asmuo sudavė dešinės rankos kumščiu į veido sritį, ir dėl smūgio į veido sritį buvo nukritęs. Kiek pamena nepažįstamas asmuo iškart sėdo į automobilį, jis automobilio nematė, bet apie automobilį jam pasakė „A“ apsaugos darbuotojas, kad buvo Mercedes-Benz, tamsiai pilkos spalvos, nes pažiūrėjo per vaizdo stebėjimo kameras. Kadangi buvo tamsus paros metas ir blogas apšvietimas ir viskas įvyko netikėtai, nepažįstamo asmens išvaizdos negali tiksliai apibūdinti. Taip pat prisiminė, kad ant sprando kairės pusės buvo tatuiruotė, ornamento formos, tiksliai negali pasakyti, nes matėsi dalis tatuiruotės. Atsimena, kad nepažįstamas asmuo buvo apsirengęs sportine apranga ant kuriuos buvo užrašas „ADIDAS“, taip pat jis buvo trumpai kirptas (t. 1, b. l. 83-86).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 27 d. papildomai liudytoju apklaustas V. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) klinikoje jam diagnozavo lūpos žaizdą („Vulnus contusum labii sup. (TLK-10-AM: (duomenys neskelbtini))“). Ar jam nedarbingumą išdavė negali pasakyti, nes jam daktaras J. S. pasakė, kad reikia kreiptis po 6 dienų į savo šeimos gydytoją. Prideda jam išduota išrašą iš (duomenys neskelbtini) klinikos. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje, kai bus nustatytas kaltas asmuo (t. 1, b. l. 87-89),
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 18 d. papildomai liudytoju apklaustas V. B. nurodė, kad jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų 2022 m. lapkričio 27 d. apklausos metu. Jam šiandien jo minėti parodymai yra pagarsinti. Jis dėl minėto įvykio patyrė 200 Eur turtinę žalą bei 5 000 Eur moralinę žalą. Bendrai jis patyrė 5 200 Eur žalą. Dėl šios sumos reiškė civilinį ieškinį. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu. Jis gali iki šiol atpažinti vyriškį, kuris jį sužalojo, iki šiol atsimena jo vardą - A.. Vaizdo įrašą dėl minėto įvykio matė, jam parodė parduotuvės apsaugos darbuotojai po įvykio. Dar atsimena, kad A. iš kairės pusės ant kaklo turi tatuiruotę iki ausies (mėlynos spalvos ornamentas) (t. 1, b. l. 91-92).
2022 m. gruodžio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. B. iš jam pateiktų 5 fotonuotraukų nurodė, kad nuotraukoje Nr. 3, labai panašus į asmenį, kuris jam 2022 m. lapkričio 27 d. apie 18.40 val., sudavė smūgį prie parduotuvės „A“. Asmuo labai panašus į asmenį, kuris jam sudavė iš bendrų veido bruožų ir nosies, ir trumpai kirptų plaukų. Taip pat ant kaklo matėsi tatuiruotė kokia ji buvo neįsidėmėjo (t. 1, b. l. 117-124).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 27 d. liudytoja apklausta R. V. nurodė, kad dirba UAB „B“ „A“ prekybos centre. Su V. B. yra kolegos jau 3 mėnesius, gerai sutaria. 2022 m. lapkričio 27 d. apie 18:31 val., nusprendė išeiti į lauką parūkyti ir kartu pakalbino eiti kolegą V. B.. Tik išėjus jiems į lauką pro „A“ įėjimo duris, sutiko neadekvatų asmenį, kurį matė pirmą kartą, jam nieko nesakė, kad neišprovokuoti konflikto, tačiau nepažįstamas asmuo pradėjo necenzūriniais žodžiais įžeidinėti jos kolegą. Neadekvatus asmuo kalbėjo rusiškai. V. rusiškai pasakė jam „Atšok nuo mūsų“ ir po ko nepažįstamas asmuo sudavė dešine ranka V. B. į veidą, nuo smūgio V. B. krito ant žemės. Ji nepasimetusi greitai bėgo kviesti apsaugą. Ir su apsauga bandė gaudyti nepažįstamą asmenį. Mano, kad nepažįstamas asmuo buvo apsvaigęs. Jeigu reikėtų galėtų jį atpažinti (t. 1, b. l. 127-130).
2022 m. gruodžio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. V. iš jai pateiktų 4 fotonuotraukų nurodė, kad nuotraukoje Nr. 1 asmuo labai panašus į asmenį, kuris 2022 m. lapkričio 27 d. apie 18.40 val., sudavė smūgį prie parduotuvės „A“. Asmuo labai panašus į asmenį, iš bendrų veido bruožų, nosies, ausų ir kaukolės formos (t. 1, b. l. 134-138),
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 6 d. liudytoja apklausta V. T. nurodė, kad ji dirba prekybos centro A, (duomenys neskelbtini) parduotuvėje UAB „B“ pardavėja. Ten pat dirba ir V. B.. Taigi, įvykio dieną, sekmadienį, 2022 m. lapkričio 27 d. dirbo ir V. dirbo. Pamena, kad atėjo kita jų kolegė, kuri dirba „B“ parduotuvėje ir ji kartu su V. išėjo į lauką pertaukėlei. Ji tuo metu liko darbo vietoje. Po kokių 5 minučių, ar net greičiau, V. grįžo iš lauko kruvinas. Matė, kad jis laikė rankomis sau veido apatinę dalį, ir matė, kad jam iš kažkurios veido dalies bėgo kraujas. Suprato, kad kažkoks konfliktas įvyko lauke, kadangi apsauga lakstė į tarnybines patalpas, o ji negalėjo palikti darbo vietos, tai buvo vietoje. Iš kolegų pokalbio suprato, kad lauke kažkas sudavė V., po to kiek suprato, tas asmuo buvo išsitraukęs ginklą. Kiek žino, mušeika buvo atvažiavęs su Mercedes Benz markės automobiliu. Taip pat žino, kad su Mercedes Benz automobiliu atvyko mergina, kuri buvo už vairo, ir atvežė tą vyrą, kuris sumušė V.. Sekančią dieną vežė savo vaiką į darželį (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ir ten pamatė Mercedes Benz markės automobilį išvažiuojantį iš darželio, už vairo sėdėjo plikas vyras, o keleivio vietoje sėdėjo moteris, kuri buvo labai panaši į jos iš matymo pažįstamą E. G., kurios vaikas lanko tą patį darželį kaip ir jos. Taigi, šią informacija pasidalino darbe su kolegomis, ir taip sutapo, kad galimai tai yra tie patys asmenys, t. y. E. G. ir jos draugas A., kurie 2022 m. lapkričio 27 d. buvo A prekybos centro aikštelėje su Mercedes Benz markės automobiliu. Tiek E., tiek jos tą draugą A. iš matymo kartu yra mačiusi ir ankščiau (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kiek žino, A. pravardė L.. A. apie 175 cm ūgio, plikų plaukų, vidutini kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, bet ne vyresnis. Jį gali atpažinti. E. stambaus kūno sudėjimo, plaukai tamsios spalvos su raudonos spalvos atspalviu, plaukai žemiau pečių. Mercedes Benz, kurį vairavo pirmadienį po įvykio galimai A. ir E., valstybinių numerių neprisimena. Kiek žino iš darželio auklėtojos, tai E. gyvena (duomenys neskelbtini). Kiek pamena Mercedes Benz, kurį matė pirmadienį darželyje, buvo pilkos spalvos. Kiek žino E. G. turi dvi dukras, jos vyras, ar buvęs ar esamas, turi sūnų, tai žino, dėl to, kad jos vyresnis sūnus lanko tą pačią mokyklą, kurią lanko E. vyro sūnus (t. 1, b. l. 141-144).
2022 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. T. iš jai pateiktų 4 fotonuotraukų nurodė, kad atpažįsta asmenį, nuotraukoje Nr. 2 kaip asmenį, kuris yra A., pravardė „L“, kurį matė pirmadienį vairuojantį Mercedes Benz markės automobilį, išvažiuojant iš darželio. Šį asmenį taip pat matė su E. ir anksčiau (t. 1, b. l. 145-152).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 12 d. liudytoja apklausta E. G. nurodė, kad ji vairuoja automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), prieš tai automobilio valst. Nr. buvo raudoni, galimai (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2022 m. lapkričio 29 d., kuris registruotas jos vardu. Įsigijo iš asmens vardu M.. Duomenų jo neturi, turi pirkimo – pardavimo sutartį. Pamena, 2022 m. lapkričio 27 d., sekmadienį buvo A prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo minėtą automobilį. Su ja buvo jos draugas A., pavardės jo nepamena, iš K raidės, kiek pamena. A. pas ją yra nakvojęs, su juo bendrauja nuo šių metų vasaros sezono. Jų santykiai artimi. Taigi, 2022 m. lapkričio 27 d. pamena buvo tamsu, tikslaus laiko neatsimena, atvežė A. ir jo kažkokį draugą, kurio nežino išgėrusius į A, (duomenys neskelbtini). Dėl ko važiavo ten nepamena, gal A. kažko reikėjo. Taigi, jiems būnant automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), A. išlipo su draugu, ji liko mašinoje, staiga išgirdo, kad kažkas triukšmauja prie įėjimo į A. Ji išlipo iš mašinos, priėjo prie A. ir paprašė, kad jis atsisėstų į jos vairuojamą automobilį Mercedes Benz. Jis atsisėdo į keleivio vietą, jo draugas ant galinės sėdynės ir pavažiavo link (duomenys neskelbtini) įėjimo, kai staiga A. atidarė duris ir iš važiuojančios mašinos išlipo. Prieš lipdamas iš mašinos, iš daiktadėžės paėmė kažkokį daiktą, nematė kokį, ir išlipo iš mašinos. Jam iš paskos išlipo jo draugas ir abu kažkur nuėjo link A. Ką A. paėmė, tikrai nematė. Ji nuvažiavo į C aikštelę, laukti jų. Ką jie darė, nežino, po kokių dešimt minučių atėjo iki jos ir jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, Vilniuje. A. yra aukštas, plikas, vidutinio kūno sudėjimo, turi daug tatuiruočių, ant rankų, kaklo. Jis nešioja sportinius kostiumus, galimai tą dieną galėjo vilkėti sportinį kostiumą. Taigi, kiek žino iš A. žodžių, įvyko kažkoks konfliktas tarp jo ir kažkokio žmogaus, jis jai daugiau nepasakojo, o ir ji nematė. Po to, sekančią dieną ji su A. automobiliu Mercedes Benz vežė vaiką į darželį (duomenys neskelbtini). Po to A. jai išsikalbėjo, kad tą dieną, t. y. sekmadienį, 2022 m. lapkričio 27 d., A susimušė su kažkuo. Tačiau daugiau nežino apie tai. A. naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), dabar dar naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą matė A. prieš savaitę, kažkur gruodžio 7 dieną, o bendravo su juo paskutinį kartą šiandien, telefonu, kadangi, kiek žino išvyko, tačiau nežino kur. Pas ją buvo A. daiktų, tačiau daikto, panašaus į šaunamąjį ginklą pas jį nėra mačiusi. Nežino, ar jis tokį turi. Tą dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 27 d., tą A. draugą paleido Stoties mikrorajone, Vilniuje. Asmuo neaukštas, tamsių plaukų, liekno kūno sudėjimo. Išskirtinų bruožų neįsidėmėjo. Jam yra apie (duomenys neskelbtini) metų. Asmenį atpažintų. Pas ją liko keli drabužiai A., kitus jis pasiėmė. Ji su juo dabar palaiko santykius telefonu. Ji neturi teisių vairuoti transporto priemonę ir niekada jos neturėjo. Nori dar pasakyti, kad šią mašiną prieš tai vairavo A., kiek laiko jis turėjo šią mašiną, nežino, bet rudenį jau važinėjo su ja ir jai duodavo ją pavairuoti, dėl to nusprendė ją nusipirkti. Automobilio pirkimo - pardavimo sutartį turi, jos nuotrauką prideda prie apklausos. 2022 m. lapkričio 9 d. su pardavėju susitiko (duomenys neskelbtini), Regitroje, ir perrašė mašiną ant savęs. Asmens vardu S. nežino (t. 1, b. l. 154-157).
2023 m. vasario 1 d. liudytoja apklausta M. Ž. nurodė, kad liudytojos E. G. apklausos metu 2022 m. gruodžio 12 d. tikslaus laiko neprisimena, kuri buvo apklausta adresu (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje. Ji iš pradžių paaiškino, kad savo draugą A., su kuriuo kartu gyvena, 2022 m. lapkričio 27 d. pavežė į prekybos centrą „A“ ir jį pažįsta tik apie savaitę laiko, bet vėliau pasitaisė ir patvirtino, kad vis dėlto jį pažįsta ilgiau nuo 2022 vasaros sezono. Ji prie jų surinko telefono numerį, po ko ji nurodė, kad tai buvo būtent tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įjungusi garsiakalbį, atsiliepė vyriškas balsas. E. pasakė, kad su ja yra policijos pareigūnai, kurie nori pasikalbėti su juo. Vyras iš karto suprato, apie ką bus kalba. Jos prisistatė policijos pareigūnais ir pasakė, kad jos jo ieško. Jis atsakė, kad jis žino, dėl ko jos skambina ir pasakė, kad jis atvažiuos, duos parodymus. Taip pat pasakė, kad nesikabinėtų prie tos mergaitės, paliktų ją ramybėje. Jis tuo metu pasakė, kad šiuo metu yra Vengrijoje ir iki švenčių turėtų grįžti į Lietuvą. Pokalbis vyko telefonu, nenaudojant vaido skambučio, todėl patvirtinti, kad kalbėjo būtent su A. ji negali (t. 1, b. l. 159-161).
2022 m. lapkričio 29 d. Nr. G 3810/2022(01) Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nustatyta, kad: 1. V. B. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kuri padaryta kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. lapkričio 27 d. 2. Sužalojimas pagal savo pobūdį vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. B. sužalojimo jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. 4. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. 5. V. B. sužalojimo jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 111-112).
2022 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš A. Apžiūrimas vaizdo įrašas „LK1 (duomenys neskelbtini) iejimas_20221127184059“, kuriame matosi kairiame kampe, viršuje užrašas ViSAR IP, dešiniame kampe skaičiai 2022/11/27 18:42:01. Vaizdo įraše matosi automobilių stovėjimo aikštelė, asmenys, kurie juda aikštele. Vaizdo įrašo 18:42 val. matosi, kaip automobilių stovėjimo aikštele eina du asmenys. Du asmenys eina per važiuojamąją aikštelės pusę ir eina link parduotuvės įėjimo. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.
Apžiūrimas vaizdo įrašas „LK2 (duomenys neskelbtini) lauko aikstel_20221127184100“, kuriame matosi kairiame kampe, viršuje užrašas (duomenys neskelbtini) Lauko aikstel, dešiniame kampe skaičiai 2022/11/27 18:41:00. Vaizdo įraše matosi automobilių stovėjimo aikštelė, asmenys, kurie juda aikštele. Vaizdo įrašo 18.42 val. matosi, kaip automobilių stovėjimo aikštele eina du asmenys. Vienas iš jų (įtariamasis) dešinėje rankoje nešasi kažkokį daiktą. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.
Apžiūrimas vaizdo įrašas „LK-3 (duomenys neskelbtini) fasadas_20221127184059“, kuriame matosi kairiame kampe, viršuje užrašas LK-3 (duomenys neskelbtini) fasadas, dešiniame kampe skaičiai 2022/11/27 18:41:00. Vaizdo įrašo 18.42.45 val. matosi, kaip pirmasis asmuo (įtariamasis) eina šaligatviu, palei A pastatą, o antrasis asmuo jam iš paskos eina. Antrasis asmuo sustoja, pirmasis (įtariamasis) eina toliau link A įėjimo. Antrasis asmuo sustoja, ir atsisukęs veidu į pastato sieną kažką daro (atlieka gamtinius reikalus). Antrasis asmuo nueina link pirmojo asmens (įtariamojo). Abu asmenys grįžta atgal nuo kur ėjo, viduryje važiuojamos eilės, maišydami automobiliams judėti. Vaizdo įrašo pabaiga.
Apžiūrimas vaizdo įrašas „LK4 Tarnybinis desine_20221127184100“. kuriame matosi kairiame kampe, viršuje užrašasm aps tarnyb desne, dešiniame kampe skaičiai 18:41.00. Vaizdo įrašo 18.42.45 val. matosi, kaip pirmasis asmuo (įtariamasis) eina šaligatviu, palei A pastatą, o antrasis asmuo jam iš paskos eina ir staiga sustoja prie pastato. Pirmasis (įtariamasis) eina toliau link A įėjimo, rankoje nešasi kažkokį daiktą, tamsios spalvos. Asmuo (įtariamasis) praeina, netrukus antrasis asmuo eina paskui jį. Vaizdo įrašo 18:45:36 val. abu asmenys eina atgal automobilių važiuojamąja dalimi. Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 186-196).
2022 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš A. Apžiūrimas vaizdo įrašas „LK7 Centrinis iejimas_20221127183800“, kuriame matosi viršuje, kairiame kampe LK-10 ViSAR IP užrašas, kairiame kampe, viršuje yra skaičiai 2022/11/27 18:38:07. Vaizdo įraše matosi parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė, instaliacijos prie parduotuvės įėjimo bei pėsčiųjų perėja. Vaizdo įrašo 18:38 val. matosi kaip nuo automobilių stovėjimo aikštelės ateina asmuo, dėvintis sportinius batelius, kurių padas šviesios spalvos, šone matosi trys šviesios spalvos juostelės, asmuo dėvi tamsios spalvos rūbus, kur rankovėse šviesios spalvos juosta. Asmuo kirptas plikai. Asmeniui iš paskos ateina antras asmuo, kuris dėvi tamsios spalvos megztinį su gaubtu ant galvos, šviesios spalvos kelnes. Abu asmenys prieina prie instaliacijos ir nueina. Vaizdo įrašo 18:38 val. iš parduotuvės, pro išėjimą išeina moteris (liudytoja) ir vyras (nukentėjęs). Liudytoja dėvi tamsios spalvos paltą, tamsiu plaukų, nukentėjęs trumpai kirptas, dėvi tamsios spalvos striukę, užsideda kepurę ant galvos ir sustoja. Netrukus, prie jų prieina pirmas asmuo ir atsistoja priešais juos. Prieina ir antrasis asmuo, stovi prie nukentėjusiojo ir pirmojo asmens. Asmenys kalbasi. Staiga, vaizdo įrašo 18.39 val. pirmasis asmuo prieina prie pat nukentėjusiojo ir savo kairės pusės petimi pastumia nukentėjusįjį. Nukentėjęs savo dešine ranka nustumia nuo savęs pirmąjį asmenį, ir staiga, 18.39 val. pirmasis asmuo suduoda dešine ranka smūgį asmeniui į veidą, asmuo nuo smūgio nukrenta ant žemės. Atsistoja ir valosi nosį, moteris nubėga į parduotuvę per įėjimą. Aplink stovi kiti asmenys, žiuri į nukentėjusįjį. Nukentėjęs paima sniego ir valosi veidą juo. Prideda prie nosies sniegą. Asmenys eina pro šalį. Nukentėjęs nueina į parduotuvės vidų. Vaizdo įrašas pasibaigia 18.40 val. Vaizdo įrašo pabaiga.
Apžiūrimas vaizdo įrašas „LK7 Centrinis iejimas_20221127184300“, kuriame matosi viršuje, kairiame kampe LK-10 ViSAR IP užrašas, kairiame kampe, viršuje yra skaičiai 2022/11/27 18:438:01. Vaizdo įraše matosi parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė, instaliacijos prie parduotuvės įėjimo bei pėsčiųjų perėja. Vaizdo įrašo 18.43 val. matosi, kaip ateina tas pats pirmasis asmuo prie parduotuvės įėjimo. Asmuo dešinėje rankoje turi kažkokį tamsų daiktą. Prieina prie parduotuvės durų, sustoja, apsisuką ir demonstruodamas tamsios spalvos daiktą rankoje, jį nukreipia į asmenis. Asmenys pasišalina toliau nuo pirmojo asmens. Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 171-185).
2022 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš A prekybos centro. Apžiūrimas vaizdo įrašas „LK5 tarnybinis kair_20221127184058“, kuriame matosi prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdo įrašo kairiame kampe, viršuje matosi užrašas LK5 tarnybinis kai. Vaizdo įraše matosi, kaip asmuo, trumpai kirptas (plikai) eina šaligatviu. Asmuo (įtariamasis) eina link parduotuvės įėjimo. Jam iš paskos netrukus ateina antras asmuo. Abu asmenys kažką daro prie įėjimo durų, po to prieina prie kitų asmenų ir abu asmenys nueina automobilių stovėjimo aikštele. Vaizdo įrašo pabaiga.
Apžiūrimas vaizdo įrašas „LK5 tarnybinis kair 20221127184258“, kuriame matosi prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdo įrašo kairiame kampe, viršuje matosi užrašas LK5 tarnybinis kai. Vaizdo įraše matosi, kaip asmuo (įtariamasis) vaikšto prie automobilio, prie praeivio. Automobilis priparkuojamas, asmuo pavaikšto ir tuo metu apeina automobilį. Iš automobilio išlipa kitas asmuo ir nuseka pirmąjį (įtariamąjį). Abu asmenys vaikšto prie parduotuvės įėjimo, kur stovi ir eina kiti asmenys. Netrukus iš parduotuvės išeina nukentėjęs ir liudytoja ir atsistoja netoli įėjimo į parduotuvę. Šalia jų prieina pirmas asmuo (įtariamasis) ir antras asmuo. Netrukus tarp asmenų kažkas įvyksta, matant kitiems asmenims. Antras asmuo ramina pirmąjį asmenį (įtariamąjį). Ateina asmuo trečias, panašus į moterį ir nusiveda pirmąjį asmenį (įtariamąjį) link mašinos. Asmenys išvažiuoja su mašina. Vaizdo įrašo pabaiga.
Apžiūrimas vaizdo įrašas „LK6 Centr aikstele desne_20221127184052“, kuriame matosi prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdo įrašo kairiame kampe, viršuje matosi užrašas LK - 6 Centr aikstel. Dešiniame kampe skaičiai 2022/11/27 18:40:52. Vaizdo įraše matosi, kaip automobilis (Mercedes Benz) išvažiuoja iš stovėjimo vietos. Vairuotojo pusėje sėdi moteris tamsiais plaukais, keleivio vietoje sėdi pirmas asmuo (įtariamasis). Vaizdo įraše matyti, kad automobilio valstybiniai (duomenys neskelbtini). Automobilis (Mercedes Benz) išvažiuoja. Vaizdo įrašo pabaiga.
Apžiūrimas vaizdo įrašas „SP PTZ (duomenys neskelbtini)_20221127184059“, kuriame matosi prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdo įrašo kairiame kampe, viršuje matosi užrašas SP PTZ (duomenys neskelbtini), dešiniame kampe viršuje yra skaičiai 2022/11/27 18:40:59. Vaizdo įraše matyti, kaip važiuoja automobiliai. Vaizdo įrašo 18:41:16 val. matyti, kaip automobilyje (Mercedes Benz) atsidaro keleivio pusės durys ir automobilis važiuoja su atidarytomis durimis. Vaizdo įrašo 18:41:25 val. automobilis sustoja, iš jo išlipa pirmas asmuo (įtariamasis) ir eina nuo automobilio link prekybos centro. Iš automobilio (Mercedes Benz) išlipa antras asmuo ir eina iš paskos pirmam asmeniui (įtariamajam). Pirmas asmuo (įtariamasis) iškelia savo dešinę ranką į viršų, kažką pademonstruoja, antras asmuo eina jam iš paskos. Automobiliai važiuoja. Automobilis (Mercedes Benz) nuvažiuoja. Abu asmenys eina pro automobilių stovėjimo aikštelę (t. 2, b. l. 1-10).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Šios veikos kvalifikavimą lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai.
Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti; tiesa, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Šios nusikalstamos veikos padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-693/2018, 2K-66-942/2017, 2K-308-942/2017).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo A. K. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, kiek prisimena, automobilių stovėjimo aikštelėje prasilenkė su nukentėjusiuoju, gal užkabino jį pečiu, atsitrenkė, įvyko kažkoks apsižodžiavimas, jam pasirodė, kad nukentėjusysis nori jam smūgiuoti, bet jis pirmas smūgiavo, dėl to gailisi. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: V. B. parodymai (t. 1, b. l. 83-86, 87-89, 91-92), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai (t. 1, b. l. 117-124, 134-138, 145-152), liudytojų apklausų protokolai (t. 1, b. l. 127-130, 141-144, 154-157, 159-161), specialisto išvada (t. 1, b. l. 111-112), kitų objektų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 171-185, 186-196; t. 2, b. l. 1-10) ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės.
A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
IV. Bausmės skyrimo klausimai
BK 284 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Spręsdamas dėl A. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta nesunki nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, bei A. K. asmenybę – teistas, taip pat ir už nusikaltimus sveikatai, per pastaruosius metus nebaustas administracine tvarka, nedirbantis. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės atėmimo bausmė. Taigi, už padarytą BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą A. K. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama visa šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė (8 mėnesiai) ir A. K. skiriama galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teismas sprendžia į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius. Kitą šio nuosprendžio dalį vykdyti be pakeitimų.
V. Kiti klausimai
Teismas sprendžia į bausmės laiką įskaityti A. K. suėmime išbūtą laiką nuo 2026 m. vasario 26 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį, kurį teisiamojo posėdžio metu patikslino ir nurodė, jog prašo 200 eurų turtinės žalos ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius byloje pareiškė 185,55 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 58,24 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos PSDF biudžetui už nukentėjusiojo V. B. gydymą (58,24 Eur) yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, taigi civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo A. K. priteisiama 58,24 Eur žalai atlyginti. Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šis prašymas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, taigi civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo A. K. priteisiama 185,55 Eur žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo V. B. patikslintas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis, tarp kaltinamojo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad V. B. patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo priteisiama 200 eurų turtinės ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.
Teismo posėdžio metu prokuroras pateikė dokumentus, susijusius su A. K. ekstradicijos išlaidomis. Juose nurodoma, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos patyrė 3 220,16 Eur išlaidų dėl A. K. ekstradicijos.
Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidų atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jų atlyginimas paprastai priteisiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2023 ir kt.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. K. pranešimas apie įtarimą priimtas 2023 m. balandžio 24 d. ir 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi A. K. nedalyvaujant (už akių), paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tuo pagrindu, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. K., žinodamas, kad 2022 m. lapkričio 27 d. padarė nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas šioje byloje, išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). A. K. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) Respublikoje pagal 2023 m. birželio 14 d. išduotą Europos arešto orderį ir perduotas Lietuvos Respublikai 2026 m. vasario 26 d. Tokios aplinkybės leidžia manyti, jog A. K. suprato, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus atliekamas ikiteisminis tyrimas ir, vengdamas tyrimo, išvyko į užsienį.
Teismas, susipažinęs su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dokumentais sprendžia pripažinti šias išlaidas proceso išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, išieškoti iš A. K. 3 220,16 Eur Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos patirtas ekstradicijos išlaidas.
Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam A. K. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra suimtas, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. turtinę padėtį (nedirba, nuosprendžiu paskirtas realus laisvės atėmimas) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską palikti saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti visą šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę (8 (aštuonis) mėnesius) ir A. K. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką A. K. įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius. Kitą šio nuosprendžio dalį vykdyti be pakeitimų.
Į bausmės laiką įskaityti A. K. suėmime išbūtą laiką nuo 2026 m. vasario 26 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės pradėjimo vykdyti pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Nukentėjusiojo V. B. (V. B.) patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. 58,24 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus ir dvidešimt keturis centus) žalai atlyginti, taip pat priteisti 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. 185,55 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt penkis centus) žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, išieškoti iš A. K. 3 220,16 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų ir šešiolika centų) proceso išlaidų, kurias patyrė Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
Nepriteisti iš A. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.