Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, nukentėjusiajam A. I., jo atstovei advokatei R. M., kaltinamųjų gynėjui advokatui R. A., viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K. a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str.1 d.

V. D. a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 178 str. 2 d.

R. V. a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,Skulas“, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugpjūčio 5 d., apie 0.15 val., M. K. ir V. D., viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, įžūliais veiksmais, tarpusavio konflikto metu, pykčio pasekoje, A. I. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – M. K. kumščiu sudavė smūgį ranka A. I. į kairę veido pusę, nukentėjusiajam pradėjus bėgti, nukentėjusįjį pasivijo prie kelio Veiveriai-Pažėrai, V. D. įstūmė A. I. į griovį, atsisėdo ant nukentėjusiojo ir užlaužęs jam dešinę ranką sudavė ne mažiau keturis smūgius kumščiu į veidą, po to M. K. pribėgo prie nukentėjusiojo iš kairės pusės ir A. I. kaire ranka besidengiančiam galvą, spyrė ne mažiau keturis kartus į galvos sritį pataikydamas į A. I. kairę ranką, tokiais savo bendrais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė nukentėjusiajam A. I. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės ausies kaušelio srityje, muštinę žaizdele kaktoje. O M. K. padarė nukentėjusiajam A. I. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kairio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje dėl to nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

Kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-08-04 jis dalyvavo krikštynų šventėje kartu su kaltinamaisiais ir nukentėjusiuoju. Iki minėtos šventės nukentėjusiojo nepažinojo. Krikštynų metu A. I. būdamas neblaivus pradėjo kabinėtis prie žmonių, stumdėsi, daužė taures. Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio V. L. prašė, kad pastarasis išeitų. V. L. paprašė, kad jis pakalbėtų su nukentėjusiuoju, kad jis negadintų šventės. Jis su nukentėjusiuoju išėjo į kiemą pakalbėti. Kai jis pasakė A. I., jog jis išeitų iš baliaus, nukentėjusysis buvo nepatenkintas ir pirmas jam kirto kumščiu į krūtinės sritį. Tuomet jis kumščiu kirto nukentėjusiajam į krūtinės sritį. Tarp jų vykstantį konfliktą pamatė T. V., V. D., V. L. ir prie jų priėjo, ir juos skyrė. Tuomet A. I. kumščiu kirto T. V. į dešinę akį. Nuo smūgio T. V. nukrito. Iki konflikto kieme tarp jo ir nukentėjusiojo šventės metu jokio konflikto nebuvo. Nekreipė dėmesio ar A. I. buvo su žiedais ant rankos. Kai išėjo į kiemą pakalbėti nematė, kad A. I. būtų sužalotas. Netoli garažo, kur vyko krikštynų balius, prie kelio yra melioracijos griovys. Jis su nukentėjusiuoju prie griovio nesivartė. Su pareikštais ieškiniais nesutinka.

Kaltinamasis V. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad krikštynų metu nukentėjusysis A. I. per daug išgėrė alkoholio ir elgėsi netinkamai – stumdė žmones, daužė stikliukus, šokdamas spardėsi ir kilnojo kojas kaip kovų ringe. Dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio M. K. išsikvietė nukentėjusįjį į lauką. Jis, V. L., J. V. bandė išskirti konfliktuojančius M. K. ir A.I.. Jis nukentėjusiajam smūgių nesudavė, nukentėjusiojo nesivijo, nukentėjusiojo žiedų neėmė. Nematė ar kas bėgo paskui nukentėjusįjį. Su civiliniais ieškiniais nesutinka.

Kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad krikštynų metu nukentėjusysis būdamas apsvaigęs, elgėsi iššaukiančiai, sakė, kad parodys kaimui kaip reikia linksmintis. Nukentėjusysis A. I. pastūmė jo draugę V. K. ir pasakė, kad išdurs jai akis, todėl jis pastūmė nukentėjusįjį nuo draugės Jis su drauge išėjo į lauką. Matė, kad su nukentėjusiuoju kalbėjo V. L., paskui M. K. A. I. išprašė į lauką. Po kurio laiko atsisukęs pamatė, kad M. K. ir A. I. stumdosi. Matė, kaip A. I. smūgiavo M. K., o M. K. kirto A. I., kur buvo suduoti smūgiai nematė. Tuomet visi kurie buvo kieme pribėgo arčiau. Jis bėgo dėl to, kad norėjo juos išskirti ir pateko tarp jų. Tuomet A. I. smūgiavo jam į dešinę akį, nuo smūgio jis nukrito. Ant nukentėjusiojo pirštų žiedų nematė. Po smūgio jis su drauge grįžo į garažą, nematė, kad kas vytųsi nukentėjusįjį. Krikštynų metu A. I. nebuvo sužalotas.

Nukentėjusysis A. I. parodė, kad jis su drauge K. P. buvo krikštynose, linksminosi. Iš tamsos atbėgo R. V. ir jį stipriai pastūmė, po ko jis krisdamas pastūmė stalą. Prie jo sėdinčio priėjo jo draugė K.. Priėjo M. K. ir pasakė, kad išeitume į lauką. Lauke pamatė, kad R. V. laiko trise, o jis veržiasi link jo. Jis priėjo prie R. V. ir pajuto smūgį į kairę veido pusę, kurį jam kumščiu sudavė M. K., nes šalia jo stovėjo. Po smūgio jis per kelis žingsnius atsitraukė. Pamatė, jog link jo eina M. K. ir R. V., todėl jis pasileido bėgti. Bėgo apie 50 metrų, sustojo buvo tamsu, nematė kur bėgti ir tuomet, V. D. bėgo link jo ir nuvertė jį į griovį, jam gulinčiam ant nugaros, užlaužė dešinę ranką ir jį užgriuvo. V. D. kaire ranka laikė jam už dešinės rankos, o kita ranka sudavė apie 4 smūgius į veidą. Pribėgo M. K. ir spyrė ne mažiau 4 smūgius į galvos sritį. Dar pribėgo R. V. galbūt spardė į kojas. Pribėgo jo draugė K. ir šaukė, nutraukė V. D. nuo jo. Jam buvo lūžusi ranka per riešą, mano nuo M. K. spyrio koja, kai jis gulėjo griovyje. Po muštynių jam viską skaudėjo. Buvo daug sužalojimų galvoje, galva praskelta, nosies pertvara sutrūkusi. Rankos skausmą pajautė namuose, ranka sutino. Į medikus tą vakarą nesikreipė. Nuo rankos jam dingo du žiedai. Kada prarado žiedus nežino. Per balių jis žiedų nebuvo nusiėmęs. Žiedų pasigedo einant namo arba jau namuose. Paskutinis jį lietė V. D.. Į griovį krito ant nugaros, toje vietoje buvo visiškai tamsu, jis atskyrė asmenis, kurie prie jo buvo, nes iki sužalojimo jis su kaltinamaisiais bendravo. Sekančia dieną jis griovyje, kuriame buvo sumuštas, ieškojo žiedų, bet nerado. Dėl pagrobtų žiedų jam padaryta 3500 litų žala. Būdamas nedarbingas dėl padarytų sužalojimų prarado pajamas, nedirbo apie tris mėnesius. Jam padaryta 20000 litų neturtinė žala. Jis R. V. smūgio nesudavė.

Liudytoja K. P. parodė, kad ji su draugu A. I. buvo krikštynose. Jai šokant su nukentėjusiuoju R. V. pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko A. I. krito aukštielninkas, o M. K. pasakė, kad jie eitų į lauką aiškintis. Lauke, prie garažo durų tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų M. K. bei R. V. kilo žodinis konfliktas. Tuo metu smūgiai nebuvo suduoti. Po to visi pradėjo bėgti paskui nukentėjusįjį, bėgo ir ji. Pribėgusi prie griovio pamatė, kad nukentėjusysis guli griovyje, ant jo sėdi kaltinamasis V. D. ir smūgiuoja į galvą, petį, kairę ranką, o M. K. buvo prie galvos ir spardė į galvą. Kiek suduota smūgių nežino. Tuo metu nukentėjusysis rankomis dengėsi veidą. R. V. stovėjo prie nukentėjusiojo kojų, ji nematė, ką jis darė. Ji bandė atitraukti V. D. nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis šventės metu elgėsi kultūringai, jis buvo su dviem auksiniais žiedais, o po grumtynių, einant namo pastebėjo, kad ant rankų žiedų nėra. Vakaro metu nukentėjusysis nebuvo nusiėmęs žiedų. Ji žiedų nepaėmė. Žiedų ieškojo ir griovyje, tačiau nerado.

Liudytoja Z. P. parodė, kad nakties metu grįžo jos dukra K. P. su draugu A. I., kurio veidas buvo kraujuotas. A. I. buvo sužalotas veidas, taip pat skundėsi, kad skaudą kairę ranką ties riešu. Matėsi, kad ranka jau buvo pradėjusi tinti, todėl ji padarė įtvarą, ranką subintavo. Kviesti greitosios pagalbos nebuvo būtinumo. Nukentėjusysis sakė, kad jį mušė M. K., V. D.. Nukentėjusysis grįžo be žiedų, jų visur ieškojo.

Liudytoja E. L. parodė, kad jos vaiko krikštynų metu nukentėjusysis elgėsi netinkamai, rodė įvairius gestus, demonstravo kovinius veiksmus, stumdėsi ir pan. Dėl jo tokio elgesio buvo pageidaujama, kad jis išeitų. Matė, kaip M. K. apkabino nukentėjusįjį ir jie abu išėjo iš patalpos. Kas vyko toliau nematė, nes išėjo namo. Kai grįžo nukentėjusiojo jau nematė, bet pastebėjo, kad R. V. buvo sumuštas. Prie jos niekas apie muštynes nekalbėjo. K. P. buvo grįžusi pasiėmė rankinę, fotoaparatą, ji taip pat nieko nesakė apie muštynes.

Liudytoja V. K. parodė, kad nukentėjusysis elgėsi keistai kabinėjosi prie svečių, daužė indus, jos atžvilgiu sakė ar senai jai buvo išdurtos akys. R. V. nukentėjusįjį nuo jos atstūmė, tačiau jis nenugriuvo. V. L. paprašė, kad nukentėjusysis dėl netinkamo elgesio išeitų. Prie garažo durų nukentėjusysis trenkė M. K., ir R. V., pastarasis nugriuvo. M. K. trenkė nukentėjusiajam. Visi išsiskirstė. Vėliau atėjo K. P. pasiėmė savo daiktus. Šventės metu nukentėjusysis šoko, nusiiminėjo žiedus nuo rankų juos dėliojo ant kėdžių. Matė, kad K. P. paėmė savo draugo žiedus. Kaltinamasis R. V. yra jos sugyventinis, turi bendrą vaiką.

Liudytojas V. L. parodė, kad matė grumtynes tarp M. K. ir A. I., jie vienas kitą stumdė. Jis norėjo išskirti, priėjo V. bei D.. Jis sugriebė K. ir jį atitraukė. Po to jis nuėjo namo ir daugiau nieko nematė. Nematė, kad būtų suduoti smūgiai nukentėjusiajam. Kadangi nukentėjusysis elgėsi nenormaliai, daužė stikliukus, jis liepė jam išeiti, tačiau A. I. pasakė, kad turi nebaigtų reikalų.

Liudytoja A. S. parodė, kad kaltinamasis V. D. yra jos sugyventinis. Krikštynų metu nukentėjusysis elgėsi iššaukiančiai, ją su peiliu nuvijo nuo muzikinio centro, daužė stikliukus, stumdėsi. Kai pamatė, kad lauke įvyko susistumdymas ji savo draugą V. D. įsitempė į vidų ir kartu su juo buvo. Į vidų susirinko ir kiti. K. P. nesakė, kad nukentėjusysis sužalotas. Ji paieškojo žiedų.

Liudytoja V. V. parodė, kad krikštynų metu buvo susistumdymas, kurio metu nukentėjusysis sudavė smūgį į veidą M. K., o M. K. pastūmė, buvo užsimojęs norėjo smūgiuoti, tačiau L. jį atitraukė. Nematė ar kas sudavė smūgį nukentėjusiajam. Po susistumdymo visi kaltinamieji buvo garaže. Matė kaip K. P. su nukentėjusiuoju išėjo. Po kurio laiko atėjo K. P. susirinko savo daiktus ir išėjo. Ji prie stalo sėdėjo šalia nukentėjusiojo ir matė, kad jis buvo su dviem žiedais. Ji pastebėjo, kad nukentėjusysis žiedus dėliojosi, vis nusiimdavo. Krikštynų metu A. I. nebuvo sužalotas.

Liudytojas J. V. parodė, kad nukentėjusysis elgėsi įžūliai. Matė kaip nukentėjusysis sudavė smūgį M. K., o M. K. atgal, o A. I. sukdamasis kirto ir R. V. į veido sritį. Nematė ar A. I. buvo su žiedais. Nematė, kad kas nors būtų vijęsi nukentėjusįjį.

Ekspertė Z. M. patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad dėl kairio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o dėl kitų sužalojimų – poodinės kraujosruvos akies apatiniame voke, kairės ausies kaušelio srityje, mušinės žaizdelės kaktoje, sužalojimai tiek atskirai, tiek visumoje kvalifikuotinai kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kairio stipinkaulio lūžimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, šis sužalojimas būdingesnis griuvimui ir atsitrenkimui į kietą buką daiktą, kiti sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Tipinėje vietoje daugiau ties riešu sužalojimas būdingas griuvimui ir atsitrenkimui į kietus bukus daiktus. Nukentėjusysis nors ir griuvo aukštielninkas turėjo atsiremti riešo sritimi. Neatmetama galimybė, kad kairio stipinkaulio lūžimas galėjo būti padarytas ir smūgiuojant į riešą, tačiau tai labiau būdinga griuvimui. Galėjo toks sužalojimas būti nuo atsitrenkimo į žemę riešu.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis ir schema (b.l.10–15) įvykio vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra prie daugiabučio, prie įvažiavimo į kiemo teritoriją yra kelias Veiveriai – Pažėrai, prie šio kelio yra kelio sankasa (griovys) apie 1 metro gylio. Griovys nešienautas yra aukšta žolė. Griovyje prie įvažiavimo apie trijų metrų spinduliu esanti žolė išguldyta.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l.54,55) A. I. konstatuota kairio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės ausies kaušelio srityje, muštinė žaizdelė kaktoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Kairio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrukdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu M. K., R. V. ir V. D. buvo kaltinami pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., o V. D. ir pagal BK 178 str. 2 d. Teisme prokuroras paprašė pakeisti kaltinimą (t.2, b.l.99-101) M. K., V. D. ir R. V. pagal BK 284 str. 1d., o M. K. ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., o V. D. ir pagal BK 178 str. 2 d.

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji M. K. ir V. D. pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį, o M. K. padarė nukentėjusiajam ir nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamųjų M. K. ir V. D. parodymai, kad nukentėjusiojo nesužalojo ir neigė patį veikos padarymo faktą yra atmestini, kaip paneigti bylos įrodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais.

Kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų neigia, jis pripažįsta, kad pas jį V. L. prašė, kad jis pasikalbėtų su nukentėjusiuoju, kad pastarais negadintų vaiko krikštynų šventės, todėl jis su nukentėjusiuoju iš garažo patalpos, kurioje vyko šventė, išėjo į lauką pasikalbėti. Nukentėjusysis po pasakymo palikti šventę, buvo nepatenkintas ir pirmas jam kirto į krūtinės sritį, tuomet ir jis kirto nukentėjusiajam į krūtinę. Jų konfliktą matė kiti asmenys ir norėjo juos išskirti. Nukentėjusysis priėjusiam prie jų R. V. kirto į veido sritį, po ko pastarasis nukrito. Iš esmės analogiškai kaltinamojo M. K. nurodytas aplinkybes parodė ir kaltinamasis R. V., nurodydamas, kad nukentėjusysis elgėsi netinkamai. Todėl M. K. nukentėjusįjį išsivedė iš garažo į lauką ir matė, kad kieme įvyko susistumdymas. Jis ir kiti kieme buvę asmenys norėjo M. K. ir nukentėjusįjį išskirti. O kai jis priėjo nukentėjusysis jam sudavė smūgį į dešinę akį, dėl ko jis nukrito. Jis nematė, kad kas vytųsi nukentėjusįjį. Kaltinamasis V. D. taip pat nurodo, kad nukentėjusysis šventės metu elgėsi netinkamai, kad lauke M. K. konfliktavo su nukentėjusiuoju, o jis V. L., J. V. bandė juos išskirti. Iš dalies šiuos parodymus patvirtina nukentėjusysis, nurodydamas, kad kaltinamasis R. V. garaže jį pastūmė, o M. K. išprašė išeiti į lauką. Lauke jam priėjus prie R. V., kaltinamasis M. K. sudavė jam smūgį į veidą. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis nurodo, tik jam palankias aplinkybes, tačiau iš įrodymų visumos darytina išvada, kad jis krikštynų šventės metu elgėsi netinkamai (šokdamas stumdėsi, daužė taures) todėl jį buvo norima išprašyti iš baliaus ir kad būdamas kieme jis sudavė smūgį kaltinamajam R. V., dėl ko R. V. kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tai, kad vaiko krikštynų šventėje įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kitų svečių patvirtina visi teismo posėdyje apklausti liudytojai, to neneigia kaltinamieji ir pats nukentėjusysis. Nors liudytojus V. K., A. S., E. L., V. L. su kaltinamaisiais sieja artimos draugystės, giminystės ryšiai, todėl laikytina, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau visiškai nesiremti jų parodymais nėra pagrindo, kadangi iš esmės jų parodymai neprieštarauja kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymams. Minėti liudytojai patvirtina, kad tarp kaltinamojo M. K. ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, tarpusavio grumtynės, o liudytoja V. K. nurodė, kad kaltinamasis M. K. sudavė smūgį nukentėjusiajam. Liudytojų V. V. ir J. V. parodymai laikyti patikimais, kuriais patvirtinama kad nukentėjusysis šventės metu savo elgesiu išsiskyrė ir net elgėsi įžūliai, jie taip pat patvirtino, kad tarp kaltinamojo M. K. ir nukentėjusiojo buvo susistumdymas ir smūgių sudavimas vienas kitam. Tačiau visų apklaustų asmenų parodymai nuo to momento, kai nukentėjusysis A. I. pabėgo iš kiemo skiriasi. Liudytojai V. V. ir J. V. nurodė, kad A. I. niekas nesivijo, tačiau kur tuo metu buvo kaltinamieji taip pat nenurodė. Teismas neturi pagrindo visiškai netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Nors kaltinamieji M. K. ir V. D. ir R. V. kategoriškai neigia, kad vijosi nukentėjusįjį, tačiau nukentėjusiojo parodymų patikimumą, kad jis buvo nugriautas į pakelės griovį ir sumuštas patvirtina specialisto išvadoje jam nustatyti įvairiose vietose sužalojimai bei liudytojos K. P. ir Z. P. parodymai. Nukentėjusysis nurodė, kad jis bėgo link (duomenys neskelbtini)., o jį pasivijo kaltinamasis V. D. ir nuvertė į pakelėje esatį griovį, į kurį jis nugriuvo ant nugaros, užlaužė jam dešinę ranką, o kita ranka sudavė smūgius į galvos sritį, pribėgęs M. K. spardė į galvos sritį. Buvo pribėgęs ir R. V., tačiau jis neįsitikinęs, kad pastarasis jam smūgiavo į kojas. Liudytoja K. P. yra nukentėjusiojo draugė, kuri parodė, kad garaže nukentėjusįjį pastūmė kaltinamasis R. V., o lauke vyko žodinis konfliktas, toje vietoje suduotų smūgių ji nematė, tačiau kai paskui nukentėjusįjį nubėgo pamatė, kad nukentėjusysis guli griovyje, ant jo sėdi V. D. ir suduoda jam smūgius ranka, o M. K. stovėjo ties nukentėjusiojo galva ir spardė nukentėjusiajam į galvą, kuris galvą buvo užsidengęs ranka, o kaltinamasis R. V. stovėjo prie nukentėjusiojo kojų, tačiau ji nematė, kad R. V. suduotų smūgius. Liudytoja Z. P. patvirtino, kad nakties metu grįžo jos dukra K. P. su draugu A. I., kuriam buvo sužalotas veidas, matėsi, kad kairė ranka ties riešu buvo pradėjusi tinti ir sakė, kad jį sumušė M. K. ir V. D.. Nors nukentėjusiojo parodymus tvirtina liudytojos K. P. ir Z. P., kurios laikytina suinteresuotos bylos baigtimi, kadangi nukentėjusysis yra K. P. draugas, o Z. P. yra jo draugės motina, tačiau tiek nukentėjusiojo, tiek minėtų liudytojų parodymus patvirtina byloje esatys objektyvūs įrodymai. Fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina Teismo medicinos ekspertas išvadoje, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam A. I. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusysis nurodė, kad jis buvo nugriautas į griovį, jam buvo suduoti smūgiai į galvos sritį rankomis ir kojomis, o jis kaire ranka dengėsi veidą nuo smūgių. Specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai patvirtina nukentėjusiojo parodymus prie kokių aplinkybių jis patyrė sužalojimus. Nukentėjusiajam visi sužalojimai nustatyti galvos srityje, išskyrus stipinkaulio lūžimą, o nukentėjusysis ir liudytoja K. P. parodė, kad kaltinamieji M. K. ir V. D. smūgiavo į galvos sritį. Išvadoje konstatuoti sužalojimai: kairio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės ausies kaušelio srityje, muštinė žaizdelė kaktoje. Teismo posėdyje dalyvavusi ekspertė patvirtino savo išvadą, ir nurodė, kad nustatyti sužalojimai, išskyrus stipinkaulio lūžimą, griuvimui nebūdingi, o būdingi smūgių sudavimui. Nors stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, būdingas griuvimui, tačiau neatmetama galimybė, kad kairio stipinkaulio lūžimas galėjo būti padarytas ir smūgiuojant į riešą. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja K. P. nurodė, jog nukentėjusysis kaire ranka dengėsi nuo smūgių veidą užsidengdamas ranka, todėl tai patvirtina, kad M. K. smūgiuodamas į galvos sritį nukentėjusiajam besidengiančiam galvą kaire ranka padarė kairio stipinkaulio lūžimą tipinėje vietoje. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta sekančia dieną po įvykio ir apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio, o prie kelio griovyje prie įvažiavimo apie trijų metrų spinduliu esanti žolė išguldyta, nors kitur žolė aukšta ir nešienauta.

Nusikalstamą veiką M. K. ir V. D. įvykdė viešoje vietoje t.y. (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje yra nuosekliai aiškinama, kad BK 284 str. 1 d. prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika, laikoma padaryta viešoje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenims laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t.y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltinamuosius ir nukentėjusįjį. Byloje nustatyta, kad įvykis, kurio metu kaltinamieji M. K. ir V. D. smurtavo prieš nukentėjusįjį, kilo kieme prie daugiabučio namo, po to nukentėjusiajam nubėgus link (duomenys neskelbtini), kelio Pažėrai – Veiveriai griovyje, jo atžvilgiu buvo smurtaujama. Įvykio vieta atvira vietovė, prie kelio, kuriuo bet kuriuo momentu gali patekti pašaliniai asmenys, tai nagrinėjamoje byloje ir įvyko, nes įvykį matė liudytoja K. P.. Dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį fakto, liudytoja neabejotinai patyrė nepatogumus, ji bandė atitraukti kaltinamąjį V. D. nuo nukentėjusiojo. Kaltinamųjų M. K. ir V. D. veiksmai buvo įžūlūs išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyvūs, moraliu požiūriu nepriimtini. Įžūlumas pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo atžvilgiu. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais įžūliais veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymas paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojama fizinis smurtas, aplinkiniai dėl to pasijunta šiurkščiais pažeminti ar šokiruoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojai K. P. buvo sukeltos neigiamos emocijos ir išgąstis, kad jos dėka buvo nutraukti kaltinamųjų veiksmai. Nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, kaltinamieji suvokė, kad savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir taip elgtis norėjo. Šioje byloje kaltinamieji parodymų apie savo psichinį santykį su veika ir jos padariniais nedavė ir neigė patį veikos padarymo faktą, kad prie kelio esančiame griovyje smurtavo prieš nukentėjusįjį. Todėl teismas apie kaltinamųjų psichinį santykį su veika ir jos padariniais sprendžia iš byloje nustatytų aplinkybių. O nustatytos aplinkybės – kad kaltinamieji viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą ir dėl to realai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinime pagal BK 284 str. 1 d. nėra nurodytų jokių kaltinamųjų nusikalstamos veikos motyvų. Teismas sprendžia, kad kaltinamieji viešoje vietoje padarė smurtinę veiką, kuria pirmiausią nulėmė pyktis dėl paties nukentėjusiojo elgesio krikštynų šventės metu ir tokiu būdu kaltinamieji M. K. ir V. D., veikdami bendrai t.y. smūgiuodami nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaltinamasis M. K. savo veiksmais dėl kairio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi pagal teismų praktiką viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.) apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo M. K. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimų numatytų BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. sutaptis. Nors kaltinimas teigė, kad kaltinamasis nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė dėl chuliganiškų paskatų, tačiau teismas chuliganiškų paskatų nenustatė. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltinamojo elgesys yra atviras iššūkis visuomeniniai tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmas mažareikšmę dingstį. Nors teismas nustatė, kad veika t.y. smurtas panaudotas viešoje vietoje tai labai svarbu sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos (BK 284 str.) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Šioje byloje kaltinamųjų M. K. ir V. D. viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pyktis kilusis dėl nukentėjusiojo elgesio, kuriuo jis sugadino vaiko krikštynų šventę. Chuliganiškų paskatų turinys kaltinime neįvardytas, o teismas šių paskatų nenustatė. Todėl kaltinamojo M. K. nusikalstama veika dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuotina į BK 138 str. 1 d. ir kvalifikuotina kaip nusikaltimų numatytų BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. sutaptis. Kaltinamo V. D. nusikalstami veiksmai kvalifikuotinai pagal BK 284 str. 1 d.

Kaltinimas teigė, kad M. K., V. D. ir R. V., bendrai veikdami padarė viešosios tvarkos pažeidimą, nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės ausies kaušelio srityje, muštinę žaizdelę kaktoje, įžūliais veiksmais ir patyčiomis. Teismas nustatė įžūlius veiksmus tai fizinio smurto panaudojimas. Kaltinime nurodytos patyčios, tačiau jų turinys neatskleistas. Teismų praktikoje patyčiomis laikoma demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais, vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apnuoginant kito žmogaus tam tikras kūno vietas, apipilant skysčiu ir pan. Teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, kad kaltinamieji atliko veiksmus, kurie turėtų būto vertinami kaip patyčios, todėl ši kaltinimo dalis iš pateikto M. K. ir V. D. kaltinimo pašalintina.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. V. savo kaltę neigia, kiti įrodymai jo kaltės pilnai nepatvirtina. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis R. V. jam gulint griovyje pribėjo prie jo kojų, tačiau jis negali patvirtinti, kad R. V. tikrai jam spardė į kojas. Nukentėjusysis atsakydamas į prokuroro klausimą teisminio posėdžio metu nurodė, kad jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas dėl galimai R. V. suduotų smūgių į kojas. Liudytoja K. P. taip pat nepatvirtino, kad R. V., stovėdamas prie nukentėjusiojo kojų, būtų sudavęs smūgius. Teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajam kojų srityje, sužalojimai nekonstatuoti. Tam, kad įrodyti kaltinamojo R. V. kaltę dėl padaryto nusikaltimo, visi įrodymai įrodomąja prasme turi būti neginčijami bei nekeliantys abejonių. Įrodymai turi pilnai pagrįsti kaltinamojo kaltę, jie turi papildyti vienas kitą ir sudaryti visumą, o ne būti tik nepagrįstų faktų, teismui pateiktų kaip įrodymai, sudėtis. Pateikti kaltinamojo R. V. kaltę įrodantys faktai teisme buvo patikrinti ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo leidžiamomis priemonėmis, tačiau prieštaravimų ir abejonių, kilusių ištyrus įrodymus, teisme pašalinti nepavyko. Ištyrus teisme įrodymus, kuriais grindžiama R. V. kaltė dėl nukentėjusiojo sužalojimo nustatyta, kad tie įrodymai yra prieštaringi, ne pilnai įrodantys kaltinamojo kaltę. Prielaidomis, kad galbūt R. V. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, nes buvo įvykio vietoje, stovėjo prie gulinčio nukentėjusiojo kojų, ko pasekoje nukentėjusysis buvo sužalotas, nuosprendis grindžiamas būti negali. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti turi būti aiškinamos asmens, kurio nagrinėjama byla, naudai. Neginčijamų įrodymų, kad R. V. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, byloje nėra, duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad nusikaltimą galėjo padaryti kaltinamasis, nepakanka išvadoms apie jo kaltumą padaryti ir skirti bausmę. Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis R. V. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, jis pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą.

Kaltinamasis V. D. buvo kaltinamas, kad nuo nukentėjusiojo rankų pirštų numovė ir atvirai pagrobė du žiedus tuo nukentėjusiajam padarydamas 3500 litų žalą. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras kaltinamąjį V. D. pagal šį kaltinimą prašė išteisinti nurodydamas, kad pats nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad žiedus galėjo pamesti. Kaltinamasis V. D. savo kaltę neigia. Kiti ištirti įrodymai dėl atviro žiedų pagrobimo iš esmės paremti tik nukentėjusiojo parodymais, kad jis po muštynių grįžo be žiedų ir kad paskutinis jį lietė kaltinamasis V. D., tačiau kaip prarado du žiedus nuo rankų pirštų paaiškinti negali. Įvykio aplinkybių dėl žiedų vagystės niekas iš pašalinių asmenų nematė, žiedai nesurasti. Pats nukentėjusysis negali paaiškinti žiedų dingimo aplinkybių, jų pasigedo po muštynių eidamas namo arba jau namuose. Sekančią dieną jis ėjo ieškoti žiedų griovyje kur buvo sumuštas, tai taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis nėra įsitikinęs, kad žiedus prarado dėl nusikalstamos veikos. Nors nukentėjusysis tvirtina, kad jis nebuvo žiedų nusiėmęs nuo pirštų, tačiau šventės metu, liudytoja V. V., sėdėjusi prie nukentėjusiojo patvirtino, kad jis žiedus nusiimdavo. Prielaidomis, kad galbūt V. D. atvirai pagrobė nukentėjusiojo žiedus, nes buvo įvykio vietoje, nuosprendis grindžiamas būti negali. Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. D. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, jis pagal BK 178 str. 2 d. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam M. K. atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamasis padarė du nesunkius nusikalstamus.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam V. D. atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikalstamą.

Tai, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio sunkinančia aplinkybe nelaikytina, nes tokia sukinanti aplinkybės nebuvo nurodyta kaltinamajame akte.

Civiliniai ieškiniai.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė ieškinį dėl 1602,32 žalos atlyginimo (t.1, b.l.184–186). Kaltinamieji neigia įvykdę nusikalstamą veiką, todėl nesutinka ir su šiuo ieškiniu. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir tai, kad A. I. nedarbingumo pažymėjimas už nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-08-07 iki 2012-10-22 buvo išduotas dėl stipinkaulio lūžimo (diagnozė pagal TLK-10 kodą), todėl civiliniu atsakovu šioje byloje dėl žalos atlyginimo pripažintinas kaltinamasis M. K.. Žala ieškovui kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo M. K. veiksmų, todėl jis privalo visiškai atlyginti žalą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. I. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4206,45 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamieji nesutinka su pareikštu ieškiniu.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. I. savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais, patirtu stresu, nurodo, kad buvo sumuštas be jokios priežasties, smūgiai buvo stiprūs, jautėsi pažemintas, sumuštas pašalinių žmonių akivaizdoje. Iki šiol jaučia skausmą sumuštoje rankoje, ji nėra fiziškai pajėgi tiek, kiek buvo iki sumušimo, rankos judėsiai riboti, dažnai skauda galvą, svaigsta galva, kartais liejasi akyse, sunku susikaupti, vartoja vaistus nuo galvos skausmo. Po sumušimo veide liko sumušimo žymės, kurios visiškai išnyko tik po trijų savaičių, todėl būnant viešumoje buvo priverstas aiškintis sužalojimo aplinkybes. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimą padarę asmenys, tačiau jo prašoma priteisti 20000 Lt dydžio neturtinė žala, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam bendrais kaltinamųjų M. K. ir V. D. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymūs sveikatos sutrikdymas dėl nustatytų sužalojimų, o nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje padarytas kaltinamojo M. K. nusikalstamais veiksmais. Kad nukentėjusiajam dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų būtų padarytas negrįžtamas sveikatos pakenkimas byloje duomenų nėra.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamųjų turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 2800 Lt dydžio neturtinė žala. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad nukentėjusiajam fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamųjų bendrais veiksmais civiliniais atsakovais dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pripažinti kaltinamieji M. K. ir V. D., priteisiant iš jų solidariai 1000 Lt. O atsižvelgiant, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo M. K. nusikalstamais veiksmais 1800 Lt priteistina iš kaltinamojo M. K..

Nukentėjusysis savo ieškinį grindžia tuo, kad iš jo buvo pagrobti du žiedai, kurių bendra vertė 3500 Lt ir 706,45 Lt dėl nedarbingumo negautos darbo pajamos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis V. D. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 178 str. 2 d. dėl dviejų žiedų vagystės iš nukentėjusiojo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir tai, kad A. I. 706,45 Lt žala padaryta dėl stipinkaulio lūžimo, todėl civiliniu atsakovu dėl šios žalos dydžio atlyginimo pripažintinas kaltinamasis M. K.. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas ir todėl tenkintinas. Žala ieškovui kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo M. K. veiksmų, todėl jis privalo visiškai atlyginti 706,46 Lt turtinę žalą.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. I. prašė priteisti 1000 litų atstovavimo išlaidų, byloje pateikė advokatės R. M. orderį ( t.1,b.l.180) ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad advokatei sumokėjo 1000 litų (t.2, b.l.102). Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamųjų M. K. ir V. D. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. I. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teismas

nusprendė:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., - nubausti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. - nubausti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir nubausti – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Kardomąją priemonę M. K.– rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., - nubausti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

V. D. dėl jam pateiktų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą.

Kardomąją priemonę V. D. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. V. dėl jam pateiktų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą.

Kardomąją priemonę R. V.– rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Priteisti iš M. K. 1602,32 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

A. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš M. K. ir V. D. 1000,00 Lt, iš M. K. 1800,00 Lt nukentėjusiojo A. I. naudai neturtinei žalai atlyginti ir iš M. K. 706,45 Lt turtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš M. K. ir V. D. 1000,00 litų A. I. proceso išlaidų už jam suteiktą teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.