Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-02-21 · Civilinė byla Nr. e2-1335-359/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-21
Bylos Nr.
e2-1335-359/2020
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01033-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Ieškovas
G. G.
Atsakovas
B. Š.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1335-359/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01033-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.2.8.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 21 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovui B. Š. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalių nustatymo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo: pripažinti, kad ji ir atsakovas gyvendami kartu kaip sugyventiniai, bendrąja daline nuosavybe įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), registruotus atsakovo vardu; padalyti tarp ieškovės ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovei asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį šio turto; kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2016 m. kovo 30 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti solidaria atsakovo ir ieškovės prievole; pripažinti kad ieškovė ir atsakovas gyvendami kaip sugyventiniai, bendrąja daline nuosavybe įgijo šias transporto priemones – (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovei asmeninės nuosavybės teise į ½ dalį šio turto ir ieškovei G. G., priteisiant iš atsakovo B. Š. už jai priklausančią ½ dalį minėtų automobilių 4526,20 Eur piniginę kompensaciją bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas B. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka.

Šalys ginčą sprendė teisminės mediacijos būdu. 2020 m. vasario 20 d. gautas teismo mediatorės pranešimas, kad teisminė mediacija pasibaigė.

2020 m. vasario 21 d. teisme gauta šalių pasirašyta taikos sutartis. Nurodė, kad kilusį ginčą išsprendė taikiai, prašo patvirtinti pasirašytą taikos sutartį. Paaiškino, kad siekdami taikiai išspręsti kilusį ginčą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalių nustatymo bei užkirsti kelią dėl to kilti teisminiams ginčams ateityje, sudarė taikos sutartį. Paaiškino, jog šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Teismas nurodo, kad įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio kodekso normose (CK 6.983 straipsnis–6.986 straipsnis) ir civilinio proceso normose.

CPK 140 straipsnio 3 dalis įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249 straipsnis.). Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes, minėta, šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama.

Šiuo atveju ginčas vyko dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalių nustatymo. Teismas įvertinęs taikos sutarties sąlygas, sprendžia, kad viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymų normos jos neprieštarauja, taikiai sutarta dėl ginčo esmės ir bylinėjimosi išlaidų, teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, šalims žinomos, todėl taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Sudarius šalims taikos sutartį ieškovei grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovė paduodama patikslintą ieškinį sumokėjo 585,00 Eur, todėl jai grąžintina 438,75 Eur žyminio mokesčio. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Šalims taikiai išsprendus ginčą, naikintinos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), areštas (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 15,26 Eur. Kadangi priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, sumas) viršija 5,00 Eur, o šalys nesusitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, iš šalių lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 7,63 Eur priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti:

patvirtinti ieškovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Ieškovė G. G. pripažįsta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, lieka B. Š. asmenine nuosavybe.

2. Ieškovė G. G. patvirtina, kad neturi bei ateityje nereikš atsakovui B. Š. jokių reikalavimų ir/ar pretenzijų dėl aplinkybių, kurios sudarė ieškinio pagrindą, pareiškią, kad ateityje neinicijuos jokių teisiminių ir/ar neteisminių procesų atsakovo atžvilgiu.

3. Šalys sutaria, kad atsakovas B. Š., įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta Taikos sutartis, iki 2020m. birželio 1 d. sumoka ieškovei G. G. į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, 12 000 (dvylika tūkstančių) Eur kompensaciją už ieškovės panaudotas lėšas bei darbą įgyjant Taikos sutarties 1 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą ir už atsakovo parduotus lengvuosius automobilius (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

4. Šalys sutaria, kad šia Taikos sutartimi ieškovė G. G. įgyja asmeninės nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

5. Jeigu atsakovas B. Š. nevykdo ar tik iš dalies įvykdo Taikos sutarties 3 punkte numatytus įsipareigojimus, jis įsipareigoja mokėti ieškovei G. G. 0,2 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

6. Šalys pareiškią, kad kitą Taikos sutartyje nenurodytą ir neprivalomą registruoti turtą jos pasidalino geruoju, ginčo dėl to nėra ir šalys ateityje dėl to neinicijuos jokių teisminių ir/ar neteisminių procesų viena kitos atžvilgiu.

7. G. G. pareiškią, kad šia taikos sutartimi, abipusių nuolaidų būdu, išsprendus kilusį teisminį ginčą su atsakovu B. Š. geruoju, ji atsisako visų ieškinio reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-1335-359/2020.

8. Šalys pareiškia, kad kiekviena iš jų pasilieka sau patirtas bylinėjimosi išlaidas ir viena kitai jų neatlygina.

9. Šalys pareiškia, kad Taikos sutartis sudaryta jų laisva valia, taip pat patvirtina, kad nėra jokių kitų šalims žinomų priežasčių, kurios darytų Taikos sutartį neteisėta ir negaliojančia.

10. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos, išaiškintos ir suprastos Taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 294 straipsnyje (Bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima).

11. Taikos sutartis sudaryta 3 egzemplioriais – po vieną Šalims ir teismui.

12. Šalys prašo teismo rašytinio proceso tvarka patvirtinti jų sudarytą Taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-1335-359/2020 nutraukti bei panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-22023-359/2019 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Civilinę bylą Nr. e2-1335-359/2020 pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovui B. Š. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalių nustatymo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas. nutraukti.

Grąžinti ieškovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 438,75 Eur žyminio mokesčio dalį. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotas atsakovui B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,63 Eur (septynių eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke mokėtojo pasirinkimu, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,63 Eur (septynių eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, bet kuriame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke mokėtojo pasirinkimu, nurodant įmokos kodą 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis