- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- ATP-536-366/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pažeidėjas
- D. V.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Ingrida Kirsnytė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-536-366/2013
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. gruodžio 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nutarimu D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 4 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir vienam mėnesiui už tai, kad 2013-08-30 22.50 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chevrolet Corvette“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,44 promilės, galima paklaida 0,01 promilės), keldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams, iš chuliganiškų paskatų, nuolat slysdamas šonu ir prasukinėdamas automobilio galinius ratus, pavojingai manevravo gatvėje ir tarp stovinčių transporto priemonių - chuliganiškai vairavo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 14 p. reikalavimus. Apylinkės teismas nutarime nurodė, kad D. V. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų R. D., Ž. N., V. R., Ž. M. tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai teisme, asmens blaivumo testas, vaizdo įrašas apie įvykio aplinkybes, vairuotojo pažymėjimo kopija, pažyma apie asmens baustumą, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Skirdamas D. V. administracinę nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę (neteistas, tačiau administracine tvarka baustas, taip pat ir už šiurkščius KET pažeidimus (leistino greičio viršijimą, automobilio vairavimą neblaiviam, automobilio vairavimą, kai atimta teisė vairuoti), turi galiojančių administracinių nuobaudų), į visas bylos aplinkybes, nustatytą girtumą, į tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į turtinę padėtį (nedirba), bausmės tikslus, numatytus ATPK 20 str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nutarimą. Nurodo, kad jis jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, kadangi nevairavo chuliganiškai, būdamas neblaivus, todėl yra nubaustas neteisingai. Atkreipia dėmesį, kad tarnybiniai pranešimai abiejų pareigūnų – ekspertų yra identiški ir, akivaizdu, kad parašyti vieno asmens. Be to, neaišku, kada iš tikrųjų jie buvo pateikti kelių policijos pareigūnams, nes būtent dėl šių pareigūnų tarnybinių pranešimų buvo panaikintas pirminis jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vairavimo neblaiviam, nepasisakant apie chuliganišką vairavimą. Kadangi jo neblaivumas buvo patikrintas jam stovint aikštelėje ir nevairuojant, buvo aišku, kad administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu bus nutraukta, todėl ir atsirado ekspertų tarnybiniai pranešimai dėl pavojingo vairavimo. Šios aplinkybės rodo policijos pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi. Nurodo, kad pareigūnas R. D. klaidino teismą nurodydamas, kad važiavo darbo reikalais ir neva pamatė automobilį „Chevrolet Corvette“, kuris važiavo netvarkingai, nes kitas, neva kartu su juo vykęs pareigūnas Ž. N. paaiškino, kad važinėjosi po miestą, nes buvo laisvo laiko, kadangi nebuvo įvykių. Taigi pareigūnų parodymai nesutampa. Teigtina, kad pareigūnai, tamsoje pastebėję automobilį, savo iniciatyva jį pradėjo persekioti, nors tokios teisės neturėjo, kadangi yra ekspertai, kurie kitaip nei kiti policijos pareigūnai, net nedėvi uniformos. Tai rodo, kad pareigūnai turėjo savo interesą patikrinti būtent šį automobilį, nes, kaip teigė teisme, jau iš anksto žinojo, kas jį vairuoja, kadangi prieš metus laiko buvo susidūrę su vairuotoju, kurį gerai įsidėmėjo. Todėl natūralu, kad policijos pareigūnai tikėjosi, jog jis bus tikrai už ką nors nubaustas. Kelių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad iš OVS gavo pranešimą apie aikštelėje „draguojančius“ automobilius. Iš to galima spręsti, kad jų buvo ne vienas, o keli. Todėl atkreipia teismo dėmesį, kad užfiksuotose vaizdo įrašuose gali būti ne tik jo automobilis, kadangi įraše nei automobilio modelio, nei markės ar numerio bei spalvos nesimato. Kad vaizdo įraše automobilio markės įžiūrėti negalima, numerių nesimato patvirtino ir pareigūnas Ž. M.. Jo teigimu, protokolas buvo surašytas pagal išsamius kolegų tarnybinius pranešimus ir, kaip galima teigti, ne pagal vaizdo medžiagą, nes galėjo būti užfiksuotas ir kitas pažeidėjas. Be to, visi pareigūnai teigia, kad tai buvo apie 22 val. 50 min., nors pagal paimtą vaizdo medžiagą manevruojantis automobilis užfiksuotas buvo apie 22 val. 41 min. Esant šioms aplinkybėms kyla abejonių būtent dėl minėtos transporto priemonės identifikacijos. Nurodo, kad neneigia dėl vėlesnės vaizdo medžiagos (2013-08-28 vakaro 22.44.55 val.) įrašo, kur užfiksuotas jo automobilis. Automobilio galą sumėto vieną kartą, kaip tik įsukus į aikštelę, kur ir stovi guminis kalnelis. Jo automobilis labai žemas, galingas, sportinis, todėl padarius labai staigų posūkį iš Klaipėdos gatvės jo automobilio galinius ratus „užmetė“. Mano, kad tai gali atsitikti kiekvienam, jokių „saulučių“ jis nepiešė ir tai neužfiksuota. Atvažiavus aikštelėje nebuvo mašinų, žmonių, todėl jokio pavojaus jis niekam nekėlė. Į „Babiloną“ važiavo blaivus. Turėjo mažos talpos butelį brendžio, gimtadienio proga ketino jį su draugais išgerti. Aikštelėje stovėjo keli automobiliai. Aikštelėje nebuvo kur „nardyti“. Neprieštaravo pareigūnams, kai jie pasiūlė jam pasitikrinti girtumą. Automobilį perstatė, nes buvo užstatęs kitą automobilį. Tik perstatęs automobilį, išgėrė alkoholio. Tai patvirtino ir liudytojai. Kad galėjo būti neblaivus, kai tik išlipo, nepatvirtino ir dokumentus tikrinę pareigūnai. Be to, netrukus jam automobilis buvo atiduotas ir jis, jeigu būtų norėjęs, būtų galėjęs jį vairuoti, nes jo girtumas nebeviršijo leistinos normos. Teigia, kad pareigūnai nurodo netiesą, kad jam sustojus, jie iš karto prisistatė. Po to, kai sustojo, pareigūnai atvyko gal po 10 min. Jie buvo už kampo ir nematė, keliese jie išlipo iš automobilio. Nurodo, kad jam jau 41 metai, jis jau nebe jaunuolis, kuris neturėdamas ką veikti važiuoja „piešti saulučių“ automobiliu, o sumėtyti automobilio galinius ratus ties kalneliais gali kiekvienam, todėl neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą. Nesutinka, kad automobilį vairavo chuliganiškai, nes prie „Babilono I“ nebuvo daug automobilių, todėl ginčytina, jog važiuojant šioje aikštelėje kam nors kėlė pavojų. Jokia pavojinga situacija kitiems eismo dalyviams nebuvo sukelta, niekam nereikėjo keisti judėjimo krypties, greičio arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, todėl surašytas protokolas neatitinka nurodytų aplinkybių. Mano, kad jį galima bausti tik dėl netvarkingai pastatyto automobilio „Babilono“ aikštelėje, todėl byla dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo turi būti nutraukta.
Jeigu teismas manytų, kad nutarimas pagrįstas, tai prašo jam skirtą didelę piniginę baudą (3500 Lt) išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, kadangi šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, turi du išlaikytinius (vaikus), gyvenančius kartu su juo. Jokių pašalpų negauna, yra išlaikomas žmonos. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones negalės išvykt į užsienį, kur kartais uždarbiaudavo. Jokių iš anksčiau sukauptų lėšų jis neturi, todėl nei išlaikyti šeimos, nei sumokėti baudos jis neturi galimybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Virginijus Mačėnas prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamu teismo nutarimu D. V. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124² str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą.
Apeliaciniu skundu D. V. kelia kaltės, o kartu ir įrodymų vertinimo klausimą dėl jam inkriminuoto ATPK 124² str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo, teigdamas, kad jis automobilio chuliganiškai ir būdamas neblaivus nevairavo, ir iš esmės siekia, kad jo atžvilgiu iškelta administracinė byla būtų nutraukta. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog D. V. 2013-08-30 22.50 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), gatvėje ir tarp stovinčių transporto priemonių vairavo automobilį „Chevrolet Corvette“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir pavojingai (chuliganiškai) manevruodamas, taip keldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams, šiais savo veiksmais padarydamas jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl D. V. kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 124² str. 4 d. numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Apylinkės teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, apylinkės teismas, nagrinėdamas D. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, aktyviai rinko ir tyrė įrodymus, t. y. rėmėsi ne tik byloje surinktais rašytiniais įrodymais, bet ir apklausė asmenis, kurių parodymai yra esminiai ir turintys didelę reikšmę bylos teisingam išsprendimui, įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą ir logiškumą. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kurie įrodymų šaltiniai yra patikimi ir jais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai kelia pagrįstas abejones bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundžiama nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą teismo nutarimą, todėl apygardos teismas, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo motyvams ir padarytoms išvadoms dėl D. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Aukštesnės instancijos teismas D. V. dėstomą versiją, kad jis automobilio chuliganiškai ir būdamas neblaivus nevairavo, o jo automobilį tik įsukus į aikštelę prie „Babilono“, kur yra guminiai kalneliai, sumėtė bei kad alkoholį jis pavartojo tik perstatęs automobilį, laiko gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes ją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų R. D., Ž. N., V. R., Ž. M. tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai pirmosios instancijos teisme, asmens blaivumo testas, vaizdo įrašas apie įvykio aplinkybes, vairuotojo pažymėjimo kopija, pažyma apie asmens baustumą, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl D. V. kaltės daryti. Nors apylinkės teisme kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai Ž. M. bei V. R. tiesiogiai ir nematė, kaip D. V. pavojingai manevruodamas važiavo automobiliu, tačiau jie patvirtino, kad pagal kolegų iškvietimą nuvyko prie „Babilono II“, kur rado sulaikytą automobilį „Chevrolet Corvette“, jo vairuotoją D. V. bei pareigūnus, kurie paaiškino, kad sulaikytas vairuotojas netvarkingai, pažeisdamas KET vairavo automobilį (ginčo dėl to, kad ne apeliantas vairavo šį automobilį, nėra). Bendraujant su automobilio „Chevrolet Corvette“ vairuotoju D. V. kilo įtarimas, kad jis gali būti neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. D. V. nevengė pasitikrinti girtumo, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Apsaugos darbuotojai patvirtino apie aikštelėje netvarkingai važinėjusį automobilį „Chevrolet Corvette“ ir atrinko vaizdo įrašus, kurių viename matyti automobilio manevrai, kaip jis slysta, sukasi. Automobilį galima atpažinti iš jo galinės dalies. Netikėti ir nesiremti šiais neprieštaringais policijos pareigūnų parodymais, kurie atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes ir kitus bylos įrodymus, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Be to, minėti pareigūnai nėra susiję su atsakomybėn patrauktu D. V. jokiais ryšiais, nėra suinteresuoti jam pakenkti ar melagingai jį apkalbėti. Kad su šiais pareigūnais (V. R. ir Ž. M.) jis anksčiau nebuvo susidūręs ir jų nepažįsta, nurodo ir pats apeliantas. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas (ekspertas) R. D. parodė, kad važiuodamas kartu su kolega Ž. N. pastebėjo Klaipėdos gatve netvarkingai važiuojantį automobilį „Chevrolet Corvette“, kuris pasuko į Savitiškio gatvę, o iš jos į „Babilono I“ aikštelę, kurioje pradėjo važiuoti „raižydamas“, sukiodamas ratus, darė „saulutes“, ,,nardė“, važiavo zigzagais. Automobilio variklis buvo galingas, buvo didelis garsas, cypė jo padangos. Bandė automobilį vytis, tačiau jis dideliu greičiu nuvažiavo už „Babilono II“, o vėliau sustojo prie „Forum Cinemas“. Tuo metu „Babilono“ aikštelėje buvo ir kitų automobilių. Matė iš automobilio išlipantį vairuotoją, kuris priėjo prie kieme stovėjusių draugų. Privažiavę prie jo prisistatė, paprašė pateikti dokumentus ir iškvietė Kelių policijos ekipažą. Automobilis buvo netvarkingai pastatytas, tačiau vairuotojas automobilio neperstatinėjo. Apie vairuotojo neblaivumą sužinojo tik vėliau iš Kelių policijos pareigūnų, kurie jų klausė, ar vairuotojas prie jų nevartojo alkoholio. Tvirtina, kad vairuotojas jų akivaizdoje jokio alkoholio nevartojo. Kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas (ekspertas) Ž. N. parodė, kad jam kartu su R. D. važiuojant Klaipėdos gatve, prie „Babilono“ išgirdo garsiai dirbantį variklį, padangų cypimą ir pamatė nuo „Babilono I“ link „Babilono II“ važiuojantį automobilį. Automobilis važiavo pavojingai, aikštelėje buvo mašinų, o automobilis važiavo manevruodamas, „nardė“, sukiojosi, jo greitis buvo didelis, nes patys važiuodami 50 km/h greičiu negalėjo jo pavyti, automobilis nuo jų nutolo, nuvažiavo už „Babilono II“, tačiau vėliau sugrįžo ir sustojo prie „Forum Cinemas“. Privažiavę prie vairuotojo (D. V.), prie jo buvo iki atvažiavo Kelių policijos pareigūnai. D. V. prie jų alkoholio nevartojo. Automobilis aikštelėje buvo pastatytas netvarkingai, tačiau jį vairuotojas patraukė tik atvykus Kelių policijos ekipažui. Nors D. V. savo apeliaciniame skunde ir nurodo, kad policijos pareigūnai Ž. N. ir R. D. yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes su juo (apeliantu) buvo susidūrę anksčiau, todėl žinojo, kas automobilį vairuoja, tačiau aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir nesivadovauti šiais tiesiogiai D. V. daromą pažeidimą mačiusių policijos pareigūnų parodymais, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, t. y. jie tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir apylinkės teismo posėdžio metu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nurodė tapačias aplinkybes, tarp jų parodymų esminių prieštaravimų nenustatyta, be to, minėtų policijos pareigūnų (Ž. N. ir R. D.) parodymai atitinka jau pirmiau paminėtų kitų policijos pareigūnų Ž. M. ir V. R. tarnybiniuose pranešimuose ir jų parodymuose nurodytas aplinkybes bei kitus bylos įrodymus. Iš asmens blaivumo testo Nr. 1424 matyti, kad D. V. 2013-08-30 23.10 val. alkotesteriu „Drager Alcotest“ buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas. D. V. su tokiais alkotesterio parodymais sutiko, patvirtindamas savo parašu (b. l. 21). Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad D. V. nušalinamas nuo transporto priemonės vairavimo iki išblaivės. Šis pranešimas taip pat pasirašytas D. V. (b. l. 22). Iš byloje esančios filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kaip automobilis „Chevrolet Corvette“ aikštelėje prie „Babilono I“, kur buvo ir kitų automobilių, slydo ir sukosi, važiuodamas gana nemažu greičiu (apeliantas neneigia, kad šioje vaizdo medžiagoje užfiksuotas būtent jo automobilis). Nors D. V. savo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis jokių „saulučių nepiešė“, o jo vairuojamo automobilio galą tik sumėtė ties guminiais kalneliais, kas, apelianto teigimu, gali nutikti kiekvienam, tačiau iš filmuotos medžiagos matyti, kad toje aikštelės dalyje, kurioje D. V. automobilis užfiksuotas sukantis, jokių guminių kalnelių nebuvo. D. V. apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad jis alkoholio išgėrė tuo metu, kai patraukė savo netvarkingai pastatytą automobilį. Tačiau tokius apelianto argumentus visiškai paneigia jau pirmiau aptarti policijos pareigūnų R. D. ir Ž. N. parodymai, kad vairuotojas (D. V.) prie jų automobilio neperstatinėjo ir jokio alkoholio nevartojo. Taigi D. V. teiginiai, kad jis nevairavo automobilio chuliganiškai ir būdamas neblaivus, prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Kito liudytojo A. M. teisme duotus parodymus, kad jis kartu su D. V. važiavo automobiliu „Chevrolet Corvette“ į „Babiloną“, sėdėjo keleivio vietoje, tačiau tuo metu D. V. buvo blaivus, prie „Babilono“ aikštelėje vairavo normaliai, gal greitis buvo truputį didesnis, tačiau jokių „saulučių nesukiojo“, apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai ir juos atmetė, nes minėto liudytojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja jau pirmiau paminėtiems bylos įrodymams, įskaitant ir tai, jog A. M. teisme nurodė, kad šis įvykis buvo šeštadienį, tačiau iš tiesų pažeidimas buvo padarytas penktadienį (2013-08-30). Be to, liudytojas A. M. yra D. V. draugas, todėl yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie apeliantui padėtų išvengti administracinės atsakomybės. Taigi iš pirmiau aptartų įrodymų akivaizdu, kad D. V. automobilį vairavo aiškiai pavojingai. Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, kad aptariamo įvykio metu „Babilono I“ aikštelėje buvo ir kitų automobilių. To iš esmės neneigia ir pats apeliantas. Nors policijos pareigūnai R. D. ir Ž. N. teisme tiksliai negalėjo parodyti, ar pažeidimo padarymo metu D. V. automobiliu važiavo vienas ar su keleiviu (automobilis „Chevrolet Corvette“ yra dvivietis), tačiau tiek pats apeliantas, tiek ir liudytojas A. M. nuosekliai tvirtino, kad jie važiavo dviese. Todėl atsižvelgus į tai, kad D. V. tarp kitų stovinčių transporto priemonių automobilį, kuriame buvo ir keleivis A. M., vairavo pavojingai (chuliganiškai) ir būdamas neblaivus, priešingai nei nurodama apeliaciniame skunde, darytina išvada, kad toks D. V. pavojingas vairavimas kėlė grėsmę jam pačiam ir kitiems eismo dalyviams, įskaitant ir kartu su juo važiavusiam keleiviui A. M..
Pažymėtina, kad įrodymų procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų išvadoms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į byloje surinktus ir pirmiau aptartus įrodymus darytina išvada, kad jų pakanka neabejotinai išvadai dėl D. V. kaltės daryti, t. y. pripažinti, kad apeliantas protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilį „Chevrolet Corvette“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo pavojingai – chuliganiškai ir būdamas neblaivus, todėl jam administracinė nuobauda už ATPK 124² str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta pagrįstai. Taip pat pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas yra administracinio teisės pažeidimų bylas nagrinėjančių organų (pareigūnų) prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos padarytos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Apeliacinio skundo teiginiai, kad policijos pareigūnai R. D. ir Ž. N. savo iniciatyva negalėjo pradėti jo persekioti, nes jie tokios teisės neturėjo, kadangi yra tik ekspertai ir priešingai nei kiti policijos pareigūnai, nenešioja uniformos, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia apelianto kaltės. Pažymėtina, kad šių asmenų pareigybė (ekspertai) nerodo, kad jie nėra policijos pareigūnai ir kad neturėjo teisės sulaikyti administracinį teisės pažeidimą padariusio D. V..
Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisime sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, D. V. tuo atveju, jeigu skundžiamas apylinkės teismo nutarimas būtų pripažintas pagrįstu, prašo išdėstyti jam paskirtos baudos (3500 Lt) mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui. Tačiau pažymėtina, kad šis D. V. prašymas negali būti tenkinamas, nes nėra aukštesnės instancijos teismo kompetencija. Vadovaudamasis ATPK 313 str. nuostatomis D. V. turi teisę per 40 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, jo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (apeliantas turi pateikti jo sudėtingą turtinę padėtį pagrindžiančius objektyvius duomenis).
Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti D. V. apeliacinį skundą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.