Kauno apygardos teismo nutartis

2008-04-15 · Civilinė byla Nr. 2A-57-527/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-15
Bylos Nr.
2A-57-527/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Gražina Davidoniene, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
G. R.
Trečiasis asmuo
AB „Oida“
Advokatai
Jurgis Kaušinis, Virginija Limantienė
Civilinė byla Nr.2A-57-527/2008
pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Poderienė
procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7; 22.3.1; 121.15; 121.21
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,

dalyvaujant ieškovei J. B. ir jos atstovėms advokatėms Virginijai Limantienei ir Daivai Jurevičienei, atsakovui G. R. ir jo atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui,

trečiojo asmens AB „Oida“ direktoriui G. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-83-375/2006 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui G. R. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais (tretysis asmuo – AB „Oida“).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (t.1, b.l.2-4), vadovaudamasi CK 1.91 str., prašė pripažinti jos atsakovui (vekselio turėtojui) 2003-07-01 išrašytą vekselį 29.260,00 Lt sumai (1t.,b.l.9) ir 2003-11-03 išrašytą vekselį 12.000,00 Lt sumai (1t.,b.l.6) negaliojančiais. Ieškovė nurodė, kad AB „Oida“, atstovaujama direktoriaus, t.y. atsakovo, ir UAB „Miltena“, atstovaujama direktorės, t.y. ieškovės, 2001-02-01 buvo sudarę Elektros energijos teikimo-vartojimo sutartį Nr.2001/01 (t.1, b.l.102-104), pagal kurią AB „Oida“ tiekė elektros energiją, o UAB „Miltena“ privalėjo atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. UAB „Miltena“ vėluodavo atsiskaityti, vėliau tapo nemoki, todėl Kauno apygardos teismo 2003-07-11 nutartimi jai iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2003-10-02). Bankroto byloje buvo patvirtintas 33.042,20 Lt AB „Oida“ kreditorinis reikalavimas (t.1, b.l.12-13). Atsakovas, žinodamas apie UAB „Miltena“ gresiantį bankrotą, primygtinai reikalavo sumokėti įsiskolinimą, grasino išjungti elektros energijos tiekimą, kas galėjo visiškai sutrikdyti UAB „Miltena“ gamybą – miltinių gaminių kepimą, sunaikinti įmonės turtą, taip pat reikalavo pasirašyti vekselius. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo nesąžiningo veikimo, darant ekonominį ir psichologinį spaudimą, vengdama nenaudingų ekonominių padarinių įmonei, ji, kaip fizinis asmuo, pasirašė du jai nenaudingus ginčijamus vekselius (t.1, b.l.6, 9). Be to, 2003-11-14 tarp jos ir atsakovo buvo pasirašytas susitarimas (t.1, b.l.15), kuriuo susitarta, kad jeigu UAB „Miltena“ iki 2005-07-01 padengs 33.042,20 Lt įsiskolinimą AB „Oida“ už sunaudotą elektros energiją, tuomet ieškovė galės reikalauti iš atsakovo 12.000,00 Lt kompensacijos pagal atsakovo 2004-07-01 išrašytą vekselį 12.000,00 Lt sumai, o, neįvykdžius šių įsipareigojimų, susitarimas ir atsakovo 2004-07-01 išrašytas vekselis turėjo būti grąžintas vekselio davėjui (atsakovui).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino:

pripažino ieškovės išrašytus vekselio turėtojui (atsakovui) 2003-07-01 vekselį 29.260,00 Lt sumai ir 2003-11-03 vekselį 12.000,00 Lt sumai negaliojančiais; priteisė iš atsakovo ieškovei 50,00 Lt žyminio mokesčio ir 1.500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 1.178,80 Lt žyminio mokesčio ir 25,50 Lt pašto išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ) numato galimybę pripažinti vekselius negaliojančiais tik tuomet, kai vekselis neturi ĮPVĮ 77 str. numatytų rekvizitų. Tačiau, vadovaujantis ĮPVĮ 19 str., pareikšti prieštaravimus vekselio turėtojui galima, jeigu vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė skolininko nenaudai. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog vekselių pasirašymą sąlygojo ne susiklostę šalių asmeniniai santykiai, bet dalykiniai bendrovių vadovų santykiai, atsiradę 2001-02-01 Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties pagrindu. Atsakovo paaiškinimus apie tarp šalių buvusius asmeninius paskolinius santykius teismas atmetė, atsižvelgdamas į atsakovo nesugebėjimą paaiškinti šalių paskolinių susitarimų (kada ir kokiomis sumomis skolino, kokia suma sudaro skolą, kokia - palūkanas ar delspinigius). Be to, teismas, įvertinęs 2003-11-14 sudaryto susitarimo sąlygas bei kasos pajamų orderius ir banko išrašus (t.1, b.l.115-156), padarė išvadą, jog šalys, kaip bendrovių vadovai, visais įmanomais būdais stengėsi, kad įsiskolinimas būtų padengtas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės susitarimai su atsakovu buvo daromi, siekiant padengti UAB „Miltena“ įsiskolinimą, ir ieškovė faktiškai prisiėmė asmeninę atsakomybę už jos vadovaujamos bendrovės skolas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė vekselius pasirašė atsakovo daromo ekonominio spaudimo įtakoje, kadangi liudytojų parodymais nustatė, jog atsakovas nuolat grasino išjungti elektros energiją, dėl ko galėjo nutrūkti visą parą trunkantys gamybos procesai (miltinių gaminių kepimas), bendrovės veikla sustotų ir būtų patirti dideli nuostoliai. Teismas atsakovo veiksmus pripažino kaip tyčinį veikimą ieškovės nenaudai, nes realiai paskolos ieškovei nebuvo suteiktos, buvo grasinama atjungti elektros energiją, atsakovas žinojo, kad ieškovė, kaip bendrovės vadovė, nėra asmeniškai atsakinga už bendrovė skolas, o pats atsakovas turi galimybę išieškoti skolą iš UAB „Miltena“ teismine tvarka. Ieškovės veiksmus, pasirašant asmeninius vekselius, teismas nelaikė neapdairiais ir neprotingais, nes, darant jai ekonominį ir psichologinį spaudimą, jos valia pasirašyti vekselius buvo prievartinė, ir ji neturėjo kitos alternatyvos. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, jog ieškovė dalį skolos pagal vekselius yra grąžinusi, tokiu būdu pripažindama skolą, nes laikė juos neįrodytais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir, priėmus naują sprendimą, ieškinį atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) teismas nepagrįstai nusprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovo neegzistavo jokie asmeniniai paskoliniai santykiai, kadangi teismas nevertino byloje pateikto rašytinio įrodymo - 2002-05-30 tarp J. ir J. B. bei G. ir D. R. pasirašytos paskolos sutarties (t.1, b.l.43), pagal kurią pastarieji J. ir J. B. šeimos gerbūviui pagerinti paskolino 19.000,00 Lt. Ši sutartis įrodo, kad be dalykinių santykių tarp šalių egzistavo ir asmeniniai paskoliniai santykiai;

2) teismo išvada, kad vekselių pasirašymą sąlygojo ne susiklostę šalių asmeniniai, bet dalykiniai santykiai, susiformavę Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties pagrindu, nepagrįsta įrodymais, kadangi šios sutarties pagrindu atsiradusi skola sudarė 33.042,20 Lt (toks AB „Oida" finansinis reikalavimas BUAB „Miltena" buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2004-03-25 nutartimi), tuo tarpu pagal vekselius ieškovė įsipareigojo sumokėti viso 41.260,00 Lt. Taigi, vekseliai buvo išrašyti ne įmonės skoloms padengti. Jeigu tai būtų įmonės skola, tuomet kreditoriniai reikalavimai sudarytų ne 33.042,20 Lt, bet 41.260,00 Lt. Teismas nevertino aplinkybės, kad šios sumos nesutampa, tokiu būdu pažeisdamas aritmetinio protingumo principą;

3) teismas, nustatęs, kad UAB „Miltena“ nuolat vėluodavo atsiskaityti už tiekiamą elektros energiją, visiškai nevertino aplinkybės, jog AB „Oida“ pagal sudarytą sutartį turėjo teisėtą pagrindą tiek reikalauti sumokėti susidariusią skolą, tiek nutraukti elektros energijos tiekimą, apie tai neįspėjus. Todėl šie veiksmai nepagrįstai pripažinti ekonominiu spaudimu. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas pasinaudojo sunkia bendrovės UAB „Miltena'' padėtimi ir, darydamas ekonominį ir psichologinį spaudimą, pasireiškiantį grasinimu išjungti elektrą, privertė ieškovę asmeniškai prisiimti bendrovės skolas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė apie spaudimą ir grasinimus pareiškė tik tuomet, kai vekseliai buvo perduoti išieškojimui, t.y. po dviejų metų;

4) teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė pati pripažino, jog, prieš pasirašydama ginčijamus vekselius, ji konsultavosi su advokate, byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių ieškovei suvokti vekselio išrašymo teisines pasekmes;

5) teismo išvada, kad ieškovė, pasirašydama vekselius, asmeniškai prisiėmė bendrovės „Miltena" skolas, nepagrįsta jokiais įrodymais. Tačiau net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų išrašiusi ginčijamus vekselius, siekdama asmeniškai apmokėti UAB „Miltena" skolą, teismas turėjo vadovautis CK 6.50 str. 1 d., leidžiančia trečiajam asmeniui visiškai ar iš dalies įvykdyti prievolę už skolininką. Pagal CK 6.50 str. 3 d. trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, šiuo pagrindu ieškovė įgytų kreditoriaus teises į skolininką - UAB „Miltena";

6) teismo sprendimas prieštarauja LAT praktikai, susiformavusiai tokio pobūdžio bylose (civ. byla Nr.3K-3-43/2005).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 22 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilusio ginčo šalys yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių dalyviai: ieškovė – ginčo objektu esančių paprastųjų vekselių davėja, o atsakovas – nurodytų vekselių pirmasis įgijėjas ir turėtojas (kadangi šie paprastieji vekseliai nebuvo perleisti pagal indosamentus kitiems asmenims). Ieškovė nesutinka sumokėti ginčo vekseliuose nurodytas sumas, kadangi ji vekselius išrašė dėl atsakovo jai daryto ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo dėl jos įmonės UAB ,,Miltena“ įsiskolinimo už elektros energiją. Apylinkės teismas griežtai atribojo ginčo šalių, kaip fizinių asmenų, ir jų, kaip įmonių vadovų, santykius dėl įmonių veiklos bei nurodė, kad šalių nesiejo asmeniniai paskolos teisiniai santykiai, o jų santykiai dėl vadovaujamų įmonių veiklos negalėjo būti pagrindas ginčo vekseliams išduoti. Šią aplinkybę teismas laikė esmine, dėl kurios pripažino ginčo vekselius negaliojančiais. Tačiau, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007-10-01 nutartyje, toks ĮPVĮ 19 str. įtvirtintos sąvokos „asmeniniai santykiai“ aiškinimas būtų siaurinamasis vekselių teisinių santykių reglamentavimo prasme. Prieštaravimai, susiję su asmeniniais santykiais, iš esmės yra tokie, kurie kyla iš skolininką pagal vekselį ir vekselio turėtoją siejančio tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis buvo išduotas, arba kitokių jų susitarimų. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, darydamas tokią išvadą, nevisapusiškai įvertino būtent šio konkretaus ginčo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo tinkamai nustatyti ir ištirti bylos faktus, susijusius su ieškovės reikalavimų pagrindu nurodytomis aplinkybėmis, t.y. tuo, kad ginčo šalių nesiejo jokie santykiai, dėl kurių galėjo būti išduoti ginčo vekseliai, taip pat tuo, kad ginčo vekselius ieškovė išrašė ne laisva valia, bet dėl atsakovo jai daryto ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas, o vekselio išrašymas - abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t.y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, vadovaudamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad tuo atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t.y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą, be to, kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo.

Kolegija, vadovaudamasi kasacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais išaiškinimais, kurie yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str.), konstatuoja, jog, atsižvelgiant į tai, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas dėl ieškovės prieštaravimų pagal ginčo vekselius pagrįstumo, nevisapusiškai ištyrė bylos faktus, reikšmingus šalių ginčui teisingai išspręsti, ir, neteisingai paskirstęs šalims įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad atsakovas nepateikė patikimų įrodymų dėl to, jog buvo pagrindas ginčo vekseliams išduoti, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, kadangi tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, ne kreditorius turi įrodinėti jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindų buvimą ir galiojimą, bet skolininkas privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindų arba kad jie negalioja. Dėl to nagrinėjamu atveju ne vekselio turėtojas, t.y. atsakovas, o būtent vekselio davėja, t.y. ieškovė, turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal ginčo vekselius, kuri yra abstraktaus pobūdžio.

Be to, teismas vienpusiškai vertino ginčo šalių 2003-11-14 susitarimą, kuriame ieškovė ir atsakovas nustatė, kad jeigu UAB „Miltena“ padengs 33.042,20 Lt skolą AB „Oida“ už sunaudotą elektros energiją iki 2005-07-01, ieškovė įgis teisę reikalauti iš atsakovo 12.000,00 Lt pagal 2004-07-01 vekselį, o, jeigu iki 2005-02-02 UAB „Miltena“ skola AB „Oida“ nebus padengta, šis susitarimas ir prie jo pridėtas 2004-07-01 vekselis dėl 12.000,00 Lt turės būti grąžinti vekselio davėjui (atsakovui). Teismas nenustatinėjo ir netyrė bylos faktų tuo aspektu, kad iš nurodyto susitarimo matyti ir tai, jog ieškovė, kaip fizinis asmuo, turėjo atsakovo, kaip fizinio asmens, 2004-07-01 vekselį, išrašytą taip pat įmonių, kurioms jie vadovavo, o ne jų asmeninių prievolinių santykių pagrindu.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovo neegzistavo jokie asmeniniai paskoliniai santykiai, kadangi teismas nevertino byloje atsakovo pateikto rašytinio įrodymo - 2002-05-30 tarp Janinos ir J. B. bei G.ir D. R. pasirašytos paskolos sutarties (t.1,b.l.43), pagal kurią pastarieji Janinai ir J. B. šeimos gerbūviui pagerinti paskolino 19.000,00 Lt. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nevertindamas šio atsakovo pateikto įrodymo, kuriuo atsakovas grindė savo atsiliepimą, teigdamas, jog ieškovės išrašyti vekseliai buvo naudojami kaip CK 6.36 str. numatyta mokėjimo priemonė apmokėti ieškovės pinigines prievoles jam pagal asmenines paskolos sutartis, tame tarpe ir pagal 2002-05-30 paskolos sutartį, pažeidė CPK 270 str.4 d. 3 p. reikalavimą. Be to, kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nusprendęs, jog ginčo vekselių pasirašymą sąlygojo ne šalių asmeniniai santykiai pagal sudarytas asmenines paskolos sutartis (vadinasi, ir pagal atsakovo pateiktą 2002-05-30 paskolos sutartį, apie kurią sprendime atskirai nepaminėta), bet ieškovės ir atsakovo vadovaujamų bendrovių santykiai dėl elektros energijos tiekimo ir atsiskaitymo už ją, ir tuo pagrindu patenkinęs ieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, tokiu sprendimu nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų J. B. ir D. R., esančių 2002-05-30 sutarties šalimis, teisių ir pareigų, kas pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė šalių ginčo aplinkybes, reikšmingas nustatant, ar ieškovės įvardytos aplinkybės gali būti pagrindas pripažinti, jog ginčo vekselių išrašymas neatitiko tikrosios šių vekselių davėjos valios dėl nesąžiningų šių vekselių įgijėjo veiksmų, ar nurodytos aplinkybės atitinka ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo kriterijus pagal CK 1.91 str. Vertinant nustatytas aplinkybes, kolegijos nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė, prieš pasirašydama ginčo vekselius, konsultavosi su advokatu dėl ketinamų atlikti veiksmų teisinių padarinių, bei į tai, kad ieškovė nurodytus vekselius ėmė ginčyti praėjus dvejiems metams po jų išrašymo, kai atsakovas pareikalavo sumokėti pagal šiuos dokumentus.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) bei pažeidė kitas procesinės teisės normas, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o tų pažeidimų, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, pati kolegija ištaisyti negali, todėl teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Be to, kolegijos nuomone, iš naujo nagrinėjant bylą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, atsižvelgtina į tą aplinkybę, jog ieškovė yra pareiškusi naują ieškinį dėl 2002-05-30 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Kadangi abiejose bylose nustatinėjamos aplinkybės yra susiję, jose dalyvaujančiais asmenimis turi būti patraukti tie patys asmenys, todėl, kolegijos nuomone, spręstina dėl tikslingumo šias bylas sujungti.

Ieškovė apeliacinės instancijos teisme prašė apeliacinio skundo nagrinėjimą sustabdyti iki bus išnagrinėta byla dėl 2002-05-30 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamas sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, šio prašymo netenkina vien dėl šios priežasties.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 str.,

nutarė:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui grąžinti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai: Gražina DavidonieneRamūnas Mitkus