Telšių apylinkės teismo sprendimas

2013-11-27 · Civilinė byla Nr. 2-2871-715/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
2-2871-715/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
A. K.
Advokatai
Liudmila Žiubikienė, Algimantas Ruginis
Civilinė byla Nr. 2-2871-715/2013Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02490-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 77.4.3.; 116.1.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASsPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 27 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Silvai Plungienei,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Lilijai Drizgienei,dalyvaujant ieškovei A. M. ir jos atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,atsakovui A. K. ir jo atstovui advokatui Algimantui Ruginiui,

išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. M. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5.1 ir 5.2 punktus, kuriais buvo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu A. K. sūnumi V. K. tvarka, ir nustatyti, kad atsakovas A. K. turi teisę matytis ir bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi V. K. tik iš anksto, prieš dvi dienas, aptaręs ir suderinęs pasimatymo su vaiku datą, laiką ir vietą su jo motina A. M., pasiimti nepilnametį tik jam sutinkant, bendrauti su vaiku tik esant blaiviam, susitikimų metu nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir su vaiku elgtis etiškai, po pasimatymų grąžinti vaiką motinai protingu, šalių susitartu laiku. Patikslintu prašymu ieškovė prašė nustatyti tokią atsakovo A. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, kad atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi V. K. kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį (šeštadienį ar sekmadienį,) nuo 10.00-11.00 val. ryto iki tos pačios dienos vakaro, t.y. iki 17.00-18.00 val., prieš tai iš anksto informavęs vaiko motiną, švenčių dienomis, (Kalėdos, Naujieji metai, Šv. Velykos) atsakovas turi teise aplankyti savo vaiką ir su juo bendrauti, t.y. ateiti pasveikinti savo sūnų Vilių su šventėmis, apsilankydamas nepilnamečio sūnaus V. K. gyvenamojoje vietoje, iš anksto įspėjęs vaiko motiną, nepilnamečiui sūnui pageidaujant, gali vaiką pasiimti į savo namus ir su vaiku bendrauti, tik abiems vaiko tėvams, suderinus su vaiku bendravimo laiką ir vaiko grąžinimo motinai laiką.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2012-10-31 šalių pasirašytoje taikos sutarties 5., 5.1., 5.2. punktuose nurodoma, kad atsakovas A. K. turi teisę matytis su nepilnamečiu sūnumi, jam patogiu laiku, pasimatymų laiką iš anksto aptaręs su manimi ieškove, vaiko motina. (5.1. p.) Atsakovas A. K. įsipareigoja susitikimų su nepilnamečiu sūnumi metu nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir elgtis etiškai, pasiimti ir grąžinti vaiką mamai protingu laiku (5.2 p.). Tačiau atsakovas piktybiškai nuo 2012-10-31 teismo nutarties įsiteisėjimo, nesilaiko taikos sutartyje aptartos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. K. tvarkos reikalavimų, skambina bet kokiu metu ir reikalauja pasimatymų su sūnumi iš anksto neaptartu, tik jam patogiu metu, kas sukelia nepatogumus ir konfliktines situacijas su atsakovu, sūnus nebenori susitikinėti su tėvu.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo nustatyti sekančią bendravimo tvarką su jo nepilnamečiu sūnumi V. K.: darbo laiko metu kas antrą šeštadienį atsakovas paima sūnų 10-11 val. ryte ir grąžina iki 17 val. sekmadienį (vasaros laiku iki 20 val.), kitais šeštadieniais atsakovas bendrauja su vaiku paimdamas jį 10-11 val. ryte ir grąžindamas tą pačią dieną iki 18 val. (vasaros laiku iki 20 val.). Švenčių dienomis – Kūčių dieną (kas antrus metus, pradedant nuo šių metų pas atsakovą) vaiką paimant 18 val. ir grąžinant antrą Kalėdų dieną iki 15 val., Naujųjų metų sutikimo dieną (kas antrus metus, pradedant nuo šių metų pas ieškovę) vaiką paimant 18 val. ir grąžinant sausio 01 d. iki 16 val., per Šv. Velykas vaikas bus vieną švenčių dieną pas atsakovą kitą - pas ieškovę, paimant jį 10-11 val. ir grąžinant iki kitos dienos 14 val., jei vaikas pas atsakovą bus pirmą švenčių dieną arba iki tos pačios dienos 19 val., jei vaikas pas atsakovą bus antrą švenčių dieną. Atsakovo atostogų metu esant mėnesio ilgumo atostogoms - atsakovas vaiką pasiima pas save 10-11 val. ryte ir jis pas jį būną antrą ir ketvirtą atostogų savaitę, gražinant sūnų paskutinę savaitės dieną iki 18 val.; esant dviejų savaičių atostogų trukmei - atsakovas vaiką pasiima pas save 10-11 val. ryte ir jis pas jį būną antrą atostogų savaitę, grąžinant sūnų paskutinę savaitės dieną iki 18 val.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė jos ieškinį tenkinti ir nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku kaip pateikė prašyme. Nurodė, jog esant tarp jos ir atsakovo konfliktinei situacijai vaikas nenori bendrauti su tėvu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė L. Ž. palaikė ieškovės poziciją, nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis yra ydinga, nes ten nurodyta, kad atsakovas bendrauja su vaiku jam patogiu metu, nebuvo nustatyta konkreti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka taip pat nėra gera, nes vaikas visus šeštadienius bendraus tik su tėvu, švenčių dienomis vaiku taip pat bus dalinamasi kas antrą dieną. Prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškovės pateiktą prašymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. prašė teismo patvirtinti jo atsiliepime pateiktą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog jie pateikė konkrečią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką kaip reikalavo Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Atsakovas pageidauja matytis su vaiku kiekvieną šeštadienį, tą pačią dieną jį parvedant namo, kad toks bendravimas jį suartintų su vaiku, kad šalių susitarimu galėtų ilgesniam laikui išsivežti vaiką.

Išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vladas Narmontas nurodė, kad tėvo bendravimas su vaiku kas antrą savaitgalį atitiktų tiek tėvo, tiek vaiko interesus, švenčių dienomis taip pat turėtų būti nustatyta galimybė bendrauti abiems tėvams, atostogų metu bendravimą būtina iš anksto derinti su vaiko mama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. K., gim. 2008-02-20 yra šalių sūnus (6 b.l.), 2012-10-31 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kurioje šalys sutarė dėl nepilnamečio V. K. gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (8-9 b.l.). Taikos sutarties 5.1. ir 5.2. punktuose buvo nustatyta, kad A. K. turi teisę matytis su nepilnamečiu sūnumi, jam patogiu laiku, pasimatymų laiką iš anksto aptaręs su vaiko motina, A. K. įsipareigoja susitikimų su nepilnamečiu sūnumi metu nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir elgtis etiškai, pasiimti ir grąžinti vaiką mamai protingu laiku.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, taip pat CK normose (3.3, 3.155, 3.156, 3.170 str.) įtvirtinamas tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principas, taikytinas nepriklausomai nuo to, gimė vaikas tėvams esant santuokoje ar ne, jiems santuoką nutraukus ar tėvams gyvenant skyrium. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK3.170 str. 1 d., 2 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi didesnes galimybes auklėti jį, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.).

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarka nustatytina teismo sprendimu. Tokį ginčą teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir panašai), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Tokiu atveju turi būti nustatoma tokia vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, tai yra, atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek vaiko tėvų, giminaičių, tiek ir dėl kito tėvo bei pačių vaikų. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka.

Teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą sprendžia, kad byloje įrodytas reikalavimo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, pagrįstumas. Tarp tėvų išlikę asmeniniai nesutarimai, kurie virsta į konfliktus, dėl ko kenčia mažametis sūnus. Tėvai savo elgesiu pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovo noras bendrauti su sūnumi neprieštarauja vaiko interesams.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad sūnaus bendravimas su tėvu prieštarautų vaiko interesams, o teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis) ir nustato maksimalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

Vertinant ieškovės siūlomą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, darytina išvada, kad ji yra nekonkreti, neužtikrinanti tėvo maksimalaus dalyvavimo vaiko auklėjime. Atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka, tėvui bendraujant su sūnumi kiekvieną šeštadienį iš esmės taip pat nėra tinkama, kadangi apriboja vaiko motinos teisę leisti su sūnumi savaitgalius. Šalys nesutarė ir dėl bendravimo su vaiku švenčių ir atostogų metu. Teismo nuomone, netikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kai tėvas vaiką pasiima ryte ir tą pačią dieną perduoda motinai. Tokiu atveju tėvas nusišalintų nuo visų buitinių rūpesčių, vaiko higienos įgūdžių ugdymo, pasirūpinimo jo maitinimu, poilsiu. Teismo nuomone, vaiką su tėvais suartina, stiprina tarpusavio ryšius ne tik kartu praleistas laisvalaikis, bet visų pareigų vykdymas ir įvairių poreikių tenkinimas.

Nustatydamas tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, teismas atsižvelgia į vaiko amžių (penki metai), ieškovės profesinį užimtumą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas nustato sekančią tėvo bendravimo su sūnumi tvarką: atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį pasiimdamas vaiką šeštadienį nuo 11 valandos ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 valandos. Ieškovė su sūnumi leidžia kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius. Švenčių dienomis: Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas – nelyginiais metais vaikas leidžia su motina; lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką gruodžio 24 d. 11 val. ir grąžina antrą Šv. Kalėdų dieną 18 val.; Naujųjų metų šventę – nelyginiais metais vaikas leidžia su tėvu, tėvui pasiimant jį gruodžio 31 d. sutartu laiku ir grąžinant sausio 1 d. 18 val.; lyginiais metais šias dienas vaikas leidžia su motina. Šv. Velykas – lyginiais metais vaikas leidžia su motina, nelyginiais metais su tėvu, tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną 18 val. Tėvas kiekvienu atveju vaiko pasiėmimo laiką suderina su vaiko motina iš anksto, ne vėliau kaip prieš dieną. Atsakovas turi teisę savo atostogų metu pasiimti vaiką pusei savo atostogų laiko, pasiėmimo laiką iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį, suderinęs su vaiko motina.

LR CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jų patenkintų reikalavimų daliai.

Bylos duomenimis ieškovei buvo suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba: 2013 m. liepos 26 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-2431-(7.2206) ieškovė A. M. 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėje byloje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo A. K. į Valstybės biudžetą priteistina 50 procentų mokėtino žyminio mokesčio dalis – 72,00 Lt bei 200,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265 ir 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

– A. K. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką šeštadienį nuo 11 valandos ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 valandos. Ieškovė su sūnumi leidžia kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį.

– Švenčių dienomis: Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas – nelyginiais metais vaikas leidžia su motina; lyginiais metais šias šventines dienas vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas pasiima vaiką gruodžio 24 d. 11 val. ir grąžina antrą Šv. Kalėdų dieną 18 val.; Naujųjų metų šventę – nelyginiais metais vaikas leidžia su tėvu, tėvui pasiimant jį gruodžio 31 d. sutartu laiku ir grąžinant sausio 1 d. 18 val.; lyginiais metais vaikas leidžia su motina. Šv. Velykas – lyginiais metais vaikas leidžia su motina, nelyginiais metais su tėvu, tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną 18 val.

– A. K. kiekvienu atveju vaiko pasiėmimo laiką suderina su vaiko motina A. M. iš anksto, ne vėliau kaip prieš dieną.

– A. K. turi teisę savo atostogų metu pasiimti vaiką pusei savo atostogų laiko, pasiėmimo laiką iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį, suderinęs su vaiko motina, A. M..

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio, (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 200,00 Lt (du šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Silva Plungienė