Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2013-12-10 · Civilinė byla Nr. 2-10788-642/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-10
Bylos Nr.
2-10788-642/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08901-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
R. R.
Advokatai
Aivaras Surblys
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-10788-642/2013(Proceso Nr. 2-06-3-08901-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 34.1; 34.3; 128.19. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Lilijai Gustainytei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas pratęsti jam terminą senelės E. R., mirusios 2001-04-30, Klaipėdoje, palikimui pagal įstatymą priimti. Nurodė, kad 2001-04-30 Klaipėdoje, būdama našle, mirė pareiškėjo senelė iš tėvo pusės E. R., kurios paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota: (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) . Senelė turėjo du sūnus, tai yra pirmos eilės įpėdinius: P. R., kuris yra pareiškėjo tėvas, ir S. R.. Po senelės mirties, kaip dabar tapo aišku, 1/2 dalį minėto nekilnojamojo turto, kaip pirmos eilės įpėdinis 2001-12-20 paveldėjo pareiškėjo tėvas, senelės sūnus P. R., kuris mirė 2003-12-28. Prieš mirtį P. R. testamento nepaliko, todėl paveldimas turtas priklauso įpėdiniams pagal įstatymą lygiomis dalimis, todėl sutinkamai su Civilinio kodekso 5.11 straipsnio l dalies l punktu jo turto paveldėtojas, kaip pirmos eilės įpėdinis, yra pareiškėjas kaip jo sūnus. Kaip įstatyminis įpėdinis sutinkamai su Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalimis pareiškėjas turėjo per tris mėnesius su pareiškimu kreiptis į vietos notarą apie palikimo priėmimą, tačiau to nepadarė, kadangi tuo metu jam nebuvo žinoma, jog tėvas paveldėjo dalį senelės turto, o be to buvo įsitikinęs, kad visą senelės turtą paveldėjo kitas jos sūnus S. R., kuris mirė 2011-02-18, kadangi jis iki mirties gyveno senelei priklausančiame bute-(duomenys neskelbtini). Atsitiktinai iš buvusių senelės kaimynų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad senelės bute niekas tiek po mano tėvo, tiek ir po jo brolio S. R. mirties negyvena ir šis vieno kambario butas yra tuščias. Tada pareiškėjas kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos ir, surinkus duomenis, sužinojo šias toliau nurodytas aplinkybes, susijusias su senelės nekilnojamuoju turtu - palikimu. Iš pridedamų dokumentų ir nuorašų matyti, kad, kaip nurodė anksčiau, po senelės mirties 1/2 dalį nekilnojamojo turto, kaip pirmos eilės įpėdinis 2001-12-20 paveldėjo pareiškėjo tėvas, senelės sūnus P. R., kuris mirė 2003-12-28, o po jo mirties jam priklausantį turtą 2011-12-02 paveldėjo valstybė. Pareiškėjo tėvo brolis, senelės sūnus S. R. jokio senelės turto nepaveldėjo. Tokiu būdu šiuo metu yra likusi niekieno nepaveldėto aukščiau nurodyto pareiškėjo senelės E. R. nekilnojamojo turto 1/2 dalis. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 5.11 straipsnio l dalies 2 punktu jos turto paveldėtojas, kaip antros eilės įpėdinis, yra pareiškėjas jos vaikaitis. 2013-10-10 vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Aivaras Surblys prašė teismo pareiškimą tenkinti, kadangi pareiškėjas yra antros eilės įpėdinis. Konstitucijoje įtvirtintas principas, kad privati nuosavybė yra neliečiama, pirmenybė atstatyti terminą yra ne valstybei, o privačiam asmeniui, nes jis yra antros eilės įpėdinis. Butas yra vieno kambario, pusė nekilnojamojo turto yra Skuodo rajone. Kai priims palikimą, valstybė dar nėra atsiskaičiusi su kreditoriais, gal jie susitars ir parduos, kad galėtų su jais atsiskaityti. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad po tėvo mirties Stanislovas priėmė palikimą. Tame bute niekas negyvena, pusę turto priklauso valstybei, o kita dalis senelei.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas ne tik nepagrindė termino praleidimo priežasčių, t.y. nuo pareiškėjo senelės mirties praėjo daugiau kaip 12 metų bet ir teismui pateikė neteisingą informaciją, kad S. R. iki 2011-02-18, t.y. savo mirties gyveno senelės bute adresu (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas manęs, jog šis ir paveldėjo senelės turtą. Suinteresuotas asmuo į bylą pateikia įrodymus, iš kurių akivaizdu, jog S. R. nuo 2001-10-30 iki mirties yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Be to valstybė neturi teisės atsisakyti priimti mirusiojo turto. Valstybė atliko jau eilę veiksmų, ketindama paveldėti po E. R. mirties likusį turtą. Kadangi ½ P. R. turto ir prievolių valstybės jau yra paveldėta, būtų tikslinga valstybei paveldėti ir likusį E. R. turtą, kas galimai užtikrintų racionalesnį šio turto realizavimą, nes tik realizavusi palikėjo turtą, valstybė galės atsiskaityti su kreditoriais ir atsiimti išlaidas, jos patirtas, atliekant paveldėjimo veiksmus. Prašo pareiškimo netenkinti ir neatnaujinti pareiškėjui termino palikimui priimti.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas R. R. ir pareiškėjo atstovas advokatas Aivaras Surblys. Teismo šaukimas R. R. neįteiktas. Pareiškėjo atstovas Aivaras Surblys apie teismo posėdžio vietą ir laiką parnešta tinkamai – gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Įstatymas numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamas nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 234 straipsnis, 443 straipsnio 5 dalis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2001-04-30 mirė pareiškėjo senelė E. R., 2003-12-28 mirė pareiškėjo tėvas P. R., 2011-02-18 mirė pareiškėjo dėdė S. R. (b.l. 8, 11, 12). Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla po E. R., mirusios 2001-04-30, mirties. R. R. teisės aktų nustatyta tvarka pareiškimo apie palikimo priėmimą nėra pateikęs. Po E. R. mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). ½ dalį E. R. priklausančio turto paveldėjo valstybė (b.l. 14-18). Paveldėjimo teisės liudijimai į kitą ½ dalį mirusiosios turto 2001-12-20 ir 2011-12-02 išduoti įstatyminiam pirmosios eilės įpėdiniui – mirusiosios sūnui P. R., gim. 1951-11-16 (b.l. 7, 54-74). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įpėdinis palikimą turi priimti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnis).

Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas negali konstatuoti, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos ir teismo posėdžio metu patvirtintos aplinkybės gali būti pripažintinos svarbiomis dėl termino praleidimo. Pareiškėjui buvo žinoma apie jo senelės E. R. mirtį, tačiau kaip nurodo pareiškėjas, kad jis buvo įsitikinęs, kad visą senelės turtą paveldėjo kitas jos sūnus S. R., o ne pareiškėjo tėvas P. R.. Nuo pareiškėjo senelės E. R. mirties praėjo virš 12 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas teisinės atsakomybės principas numatantis, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pareiškėjas būdamas protingas, atidus ir rūpestingas turėjo savo teises ir teisėtus interesus ginti ir įgyvendinti laiku, t.y. nežinodamas tiksliai, kas paveldėjo po jo senelės mirties jai priklausiusį turtą, bei nežinodamas termino palikimui priimti turėjo išsiaiškinti ir domėtis įstatymų nuostatomis, bei palikimo priėmimo faktu, kad tinkamai galėtų įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus mirus senelei. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato termino, per kurį suinteresuotas asmuo gali kreiptis dėl termino palikimui priimti pratęsimo, tačiau tokie veiksmai turėtų būti atlikti per protingą bei pateisinamą terminą. Pareiškėjo nurodytos priežastys dėl to, kad jis buvo įsitikinęs, jog visą senelės turtą paveldėjo kitas jos sūnus – S. R., teismo nuomone, nėra svarbi priežastis dėl kurios pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti. Pareiškėjas, norėdamas tinkamai realizuoti savo teisę priimti palikimą likusį po jo senelės mirties, turėjo imtis visų priemonių, kad laiku ir tinkamai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo priežastys dėl termino praleidimo į po jo senelės E. R. mirties likusį palikimą priimti, nepripažįstamos svarbiomis, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas, terminas palikimui priimti, neatnaujintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576, 577, 578 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442, 443, 576, 577, 578, 290, 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo R. R. prašymą atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam mirus pareiškėjo senelei E. R..

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė