Kauno apygardos teismo nutartis, eAN2-320-923/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-09
Bylos Nr.: eAN2-320-923/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00087-2024-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Lina Lesinskienė
Pažeidėjas: A. L.
Advokatai: Stasys Kasiulis

Kategorijos

19.13Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo, viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, viešąsias paslaugas teikiančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507–508 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-320-923/2024Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00087-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 19.13; 21.11.10; 21.11.11 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. (toliau – ir pareiškėjas) atstovo advokato Stasio Kasiulio (toliau – ir pareiškėjo atstovas) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. spalio 8 d. nutarties, kuria Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) Administracinių nusižengimų bylų skyriaus vyresniosios tyrėjos Gintės Gritės 2024 m. liepos 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A. L. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. L. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui administracinio nusižengimo byloje, kuriuo prašė panaikinti Alytaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų skyriaus vyresniosios tyrėjos Gintės Gritės 2024 m. liepos 30 d. nutarimą ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo A. L. skundo netenkino ir Alytaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2024 m. liepos 30 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad A. L. viešai išsakyti žodžiai buvo skirti įžeisti, pažeminti tarnybines pareigas vykdančius policijos pareigūnus, įžeisti jų garbę ir orumą. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog A. L. pristačius į ligoninės priėmimo skyrių jam buvo sukeltas toks skausmas, kad jis negalėjo kontroliuoti savo veiksmų. Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog A. L. tyčia vartojo policijos pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, elgėsi jų atžvilgiu agresyviai, taip pažemindamas tarnybines pareigas vykdančių policijos pareigūnų garbę ir orumą.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su priimtu apylinkės teismo procesiniu sprendimu, pareiškėjo atstovas pateikė skundą apygardos teismui, kurio prašo: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) konstatavus, kad apylinkės teismas skundo nagrinėjimo metu pažeidė procesines administracinių nusižengimų teisenos normas dėl visapusiško bylos ištyrimo, panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – perduoti administracinio nusižengimo bylą su A. L. skundu dėl Alytaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 10 d. nutarimo iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nutartyje vertino, jog apeliantui administracinių nusižengimų protokolas surašytas už veiksmus, atliktus Alytaus ligoninės priėmimo skyriuje, nors Institucijos nutarime išskiriama, kad „persodinamas iš vieno tarnybinio automobilio į kitą, tiek vežamas tarnybiniu automobiliu, bei pristatytas į Alytaus ligoninės priėmimą, pareigūnus įžeidinėjo...>.“ Šioje byloje teismas laikė, kad apeliantas yra kaltinamas tik už veiksmus, atliktus Alytaus ligoninės priėmimo skyriuje, todėl turėjo iš kaltinimo pašalinti tas aplinkybes, dėl kurių nelaikė apelianto kaltu.

3.2. Skunde teigiama, jog teismas nutartyje neanalizavo, kokie duomenys patvirtina, kad apeliantas padarė ANK 508 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyviosios pusės požymius atitinkančius veiksmus, todėl buvo pažeistas ANK 567 straipsnyje įtvirtintas visapusiškumo principas.

3.3. Nurodoma, kad vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240710-010056UTC-H-0300A. BC.mp4“ nuo 00:05:12 val. iki 00:05:26 val. aiškiai matyti ir galima suprasti, kad apelianto sakomi žodžiai, kurie protokole įvardinami kaip įžeidžiantys pareigūnus, pareigūnams kelia juoką, šypsenas (pareigūno A. M. šypsenos momentas fotonuotraukoje pridedamas prie skundo kaip priedas). Koks buvo pareigūno P. A. įžeidimo suvokimas teismas net nesiaiškino. Pareigūnas P. A. buvo šaukiamas į teismo posėdį, tačiau neatvyko, kas leidžia spręsti, kad nesijautė, jog yra įžeistas.

3.4. Teigiama, kad teismas nutartyje išimtinai analizavo tik apelianto veiksmus, visiškai nepasisakydamas dėl pareigūnų netinkamai atliktų veiksmų, jų elgesio, parodančio, kad protokole įžeisti nurodomi pareigūnai pagal objektyvius bylos duomenis tokiais neatrodo. Teismas turėjo nustatyti, ar pareigūnai, kurie šioje byloje pateikė tarnybinius pranešimus dėl galimo jų įžeidimo, objektyviai buvo įžeisti, ar jie pagal objektyvius bylos duomenis jautėsi įžeisti iš karto po kokių nors apelianto išsakytų žodžių ar atliktų veiksmų.

3.5. Teismas visiškai neanalizavo, nerinko duomenų (įrodymų) apie pareigūnų, pertekliniai naudotos prievartos sąlygas. Tyrimo metu buvo keliamas klausimas, kad pareigūnai pažeidė minėtas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) normas, reglamentuojančias prievartos naudojimą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ specialiųjų priemonių tvarkos aprašo nuostatas. Būtent po šių pažeidimų, siekdamas jau minėtų tikslų – valdymo tvarkos atstatymo ir savo sveikatos saugojimo, apeliantas atliko visus veiksmus, kurie klaidingai įvertinti, kaip siekis pažeisti valdymo tvarką bei siekis įžeisti pareigūnus.

3.6. Teigiama, kad tai, jog buvo vertinami tik apeliantą kaltinantys įrodymai, parodo ir ta aplinkybė, jog teismas pateisina pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus sulaikymo kameroje apeliantą laikyti ne tik antrankiais už nugaros, bet net paguldytą ant antrankiais surakintų rankų. Tai vertinama kaip neadekvatumu esamoms aplinkybėms ir ne proporcingumu esamam pavojui.

3.7. Pažymima, kad sprendimas naudoti antrankius taip pat gali būti vertinamas kaip Policijos įstatymo 26 straipsnio 4 dalies pažeidimas, kadangi pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones tik prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis, tačiau iki to momento, kol antrankiai buvo uždėti, apeliantas toks nebuvo. Tai, kad apeliantas nueidinėjo iš įvykio vietos, policijos pareigūnų galėjo būti vertinama kaip bandymas pabėgti, tačiau jo veiksmuose jokių agresyvumo požymių nebuvo. Taigi antrankių galimai neteisėtas uždėjimas iššaukė apelianto teisėtą protestą prieš pareigūnų veiksmus.

3.8. Manoma, kad teismas turėjo pasisakyti ir dėl būtinojo reikalingumo instituto, kai dėl apelianto veiksmų egzistavo jo atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinojo reikalingumo situacija (ANK 16 straipsnis), todėl administracinio nusižengimo byla jam turėtų būti nutraukta. Šioje situacijoje grėsė žala apelianto sveikatai (sveikatos sutrikdymo mastą nustatę duomenys byloje pateikti), žala sveikatai buvo reali, kai ji buvo konstatuota iš karto po įvykio teismo medicinos specialisto išvada. Pavojus sveikatai negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, nes kaip pažymėjo teismas, apeliantui antrankiai buvo atlaisvinti tik po daugkartinių galimai moraliai smerktinų žodžių išsakymo. Be abejo, pareigūnų orumas yra mažesnė vertybė, nei asmens, nors ir galimai padariusio teisei priešingą veiką, sveikata.

3.9. Skunde teigiama, kad teismas taip pat pažeidė visapusiškumo principo taikymą. Teisme liudytoju buvo apklaustas tik pareigūnas A. M., tačiau nebuvo apklausti pareigūnai A. R., O. Ž., kurie ir sukėlė apeliantui nepakeliamo skausmo būseną, kai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius psichinės ir fizinės prievartos, bei specialiųjų priemonių panaudojimą. Minėti liudytojai buvo kviečiami į teismo posėdį, tačiau jiems neatvykus, nebuvo imtasi jokių veiksmų dėl pakartotinio pareigūnų iškvietimo.

3.10. Nurodoma, kad šioje situacijoje taip pat yra aktuali aplinkybė, kokioje psichinėje būsenoje buvo apeliantas ir kaip jo būsena galėjo įtakoti apelianto suvokimą dėl atliekamų veiksmų. Tai šioje byloje nebuvo aiškinamasi bei iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nebuvo išreikalauti duomenys apie apelianto apsvaigimo būseną.

3.11. Pažymima ir tai, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu, apeliantui buvo liepta pakeisti savo sėdimą vietą, atsitraukti ir nebendrauti su posėdyje dalyvavusiu atstovu advokatu Stasiu Kasiuliu (2024 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio protokolas, įrašo laikas apie 1:05:55 – 1:06:01). Nuo šio momento apeliantui tik formaliai buvo užtikrinama teisė būti tinkamai atstovaujam. Tai galima vertinti kaip teisės į tinkamą teisinį procesą, o galimai ir į nešališką teismą pažeidimu.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į pareiškėjo atstovo skundą Alytaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. Š. prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad turimų įrodymų visumoje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas yra nepagrįstas, visi skunde išdėstyti motyvai buvo objektyviai įvertinti nagrinėjant skundą teisme ir pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato Stasio Kasiulio apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Kaip matyti, apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje bei prašoma administracinio nusižengimo bylą A. L. atžvilgiu nutraukti. Pažymėtina, kad skundo motyvai yra beveik analogiški, kurie buvo nurodyti apylinkės teismui ir į kuriuos apylinkės teismas nutartyje išsamiai ir detaliai atsakė. Sprendžiant iš apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, akivaizdu, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, A. L. palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi yra argumentuotai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas A. L. kaltės klausimą dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė. Taigi, naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą, vadovaujantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal ANK 508 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

8. Byloje nustatyta, kad A. L. nubaustas pagal ANK 508 straipsnį už tai, kad 2024 m. liepos 10 d. 0.00 val., (duomenys neskelbtini), įžūliai ir nepagarbiai elgėsi tarnybines uniformas vilkinčių policijos pareigūnų: P. A. ir A. M. atžvilgiu, kai pareigūnai vadovaudamiesi Policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 punkto 2, 4 papunkčiu, siekė sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. tiek persodinamas iš vieno tarnybinio automobilio į kitą, tiek vežamas tarnybiniu automobiliu A1708, bei pristatytas į Alytaus ligoninės priėmimą, pareigūnus įžeidinėjo sakydamas „pyd***, deb*** eikit jūs na***, surasiu nupjausiu galvas“, o ligoninės priėmime bandė pareigūnui A. M. įspirti į koją, bet asmuo panaudojus kovinių imtynių veiksmus buvo paguldytas ant grindų.

9. Iš policijos pareigūnų A. M. ir P. A. tarnybinių pranešimų nustatyta, kad A. L. nuo pat jo sulaikymo ir patalpinimo laikino sulaikymo kameroje buvo agresyviai nusiteikęs, šaukė „ką jūs kūr** čia darot mentai“ „eikit jūs n...“. Pareigūnams pasiteiravus, ar šie žodžiai skirti pareigūnams, A. L. atsakė, kad „taip pyd***stai“. Vykstant į priėmimo skyrių, jis toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus, jų atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius „pyd***, deb***“, o atvykus į ligoninės priimamąjį jis nurodė, kad nuėmus jam atrankius, jis pareigūnus susiras ir iškart nupjaus galvas. Į pareigūnų raginimus nusiraminti jis nereagavo, toliau įžeidinėjo juos, sakydamas „deb***, eikit jūs n..., susirasiu jus ir nupjausiu jums galvas“.

10. Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareigūnas A. M.. Netikėti policijos pareigūno parodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti kiti įvykio metu buvo pareigūnai (A. R., O. Ž.), kurio pasak apelianto sukėlė jam nepakeliamą skausmą, niekaip nepaneigia A. L. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.

11. Be to, A. L. veiksmus įvykio metu patvirtina ir vaizdo įrašai. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos dalies, dėl kurios yra surašytas protokolas A. L., matyti, kad ligoninės priėmimo skyriuje, belaukiant ligoninės personalo kraujo paėmimui, A. L. yra pasodinamas ant kėdės, policijos pareigūnai yra atsitraukę nuo jo per atstumą ir klausosi A. L. įžeidžiančių žodžių savo atžvilgiu. Nustatyta, kad policijos pareigūnas A. M. kelis kartus įspėja A. L., tačiau jis į tai nereaguoja. Vaizdo įrašuose aiškiai užfiksuota, jog neblaivus A. L. kreipdamasis į policijos pareigūnus, vartoja grasinančius, necenzūrinius bei įžeidžiančius, neigiamai apibūdinančius asmens intelektinius gebėjimus, žodžius.

12. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. L. neadekvačiai elgėsi praradęs savo veiksmų ir elgesio kontrolę dėl patiriamo skausmo, tačiau tokia jo pozicija vertinama kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad A. L. viso sulaikymo metu prašė pareigūnų jį paleisti, nes teigė, kad jam gresia trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Kas parodo, kad nors pareiškėjas ir buvo neblaivus, tačiau jis adekvačiai vertino situaciją ir suvokė galimas pasekmes. Akivaizdu, kad A. L. vartojo necenzūrinius žodžius ir šie necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti tiesiogiai į policijos pareigūnus, jų asmenines savybes, o ne į jų, kaip pareigūnų, atliekamus veiksmus. A. L. išsakyti žodžiai ir frazės buvo panaudoti kaip kreipiniai, kurie visuomenėje suprantami kaip neigiami, įžeidžiantys, žeminantys asmenis bei sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas, todėl neturėtų būti vertinami kaip emocijų išraiška ar gynybinė reakcija.

13. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išsakytus žodžius kartu su jo elgesiu įvykio vietoje, nekyla abejonių, kad išsakyti žodžiai buvo nukreipti į konkrečius pareigūnus, tarnybos metu vykdančius savo tiesiogines funkcijas, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų, kaip pareigūnų, garbę ir orumą. Asmens elgesys ir žodžiai buvo ne tik neetiški ir nemalonūs, tačiau ir įžeidžiantys, įžūlūs, provokuojantys ir akivaizdžiai nukreipti prieš tarnybines pareigas vykdančius policijos pareigūnus. Nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo dėstomas aplinkybes, jog pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius dėl jo atžvilgiu vartoto perteklinio smurto. Apygardos teismo vertinimu, aptarti duomenys ir jais nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų dėl A. L. veiksmų, kaip atitinkančių ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, pagrįstumą.

14. Sutiktina, kad sprendžiant asmens atsakomybės klausimą pagal ANK 508 straipsnį, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti žodžiai ar atlikti veiksmai. Svarbus yra visų aplinkybių objektyvus įvertinimas – kokioje situacijoje atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio išsakyti žodžiai, pačių veiksmų intensyvumas bei trukmė, pažeidėjo būsena ir pan. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad A. L. išsakyti necenzūriniai bei įžeidžiantys žodžiai buvo nukreipti būtent į policijos pareigūnus, atliekančius savo tarnybines funkcijas. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai panaudojo specialiąsias priemones, nešalina teisės pažeidėjo atsakomybės.

15. Apelianto manymu, neteisėti policijos pareigūnų veiksmai (antrankių uždėjimas, kovinių veiksmų panaudojimas), kurie apeliantą provokavo ir jį žemino, ir paskatino jį taip elgtis. Su tokiais argumentais apygardos teismas nesutinka ir atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nėra vertinamas policijos pareigūnų veiksmų teisėtumas. Nesutikdamas su pareigūnų reikalavimais, apeliantas galėjo ginčyti pareigūnų veiksmus ir juos skųsti, o ne ignoruoti jų reikalavimus, elgtis neteisėtai ir trikdyti policijos įstaigos veiklą. Nesant duomenų apie pareigūnų veiksmų tarnybinį patikrinimą ar kitų rūšių teisinės atsakomybės taikymą, apelianto argumentus dėl įžvelgiamų Policijos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto ir Lietuvos policijos etikos kodekso pažeidimų policijos pareigūnų veiksmuose, apygardos teismas vertina kaip siekį pateisinti savo paties neteisėtus veiksmus.

16. Šiuo aspektu būtina pasisakyti, jog Policijos įstatymo 21 straipsnyje yra numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Be to, teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bet kuris asmuo privalo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą policijos pareigūnų nurodymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-438-2538-10, N-442-637-08), o net ir manydamas, kad policijos pareigūno nurodymas nėra teisėtas, asmuo negali atsisakyti šio reikalavimo vykdyti, ir tik jį įvykdęs, jis turi teisę ir gali apskųsti policijos pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-261-565/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-278-898/2018 ir kt.).

17. Taigi, nesant byloje duomenų apie pareigūnų veiksmų pripažinimą neteisėtais, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, kad administracinį nusižengimą užfiksavę pareigūnai tinkamai atliko tarnybines pareigas ir abejoti jų parodymų patikimumu bei objektyvumu. Tai, jog ligoninės priėmime policijos pareigūnai panaudojo kovinius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu po to, kai jis staigiu judesiu eidamas link pareigūno A. M. bandė jam įspirti, neturi reikšmės nustatyto nusižengimo vertinimui. Šios aplinkybės nėra pagrindas abejoti skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir padarytai išvada dėl A. L. kaltės, padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 508 straipsnį, už kurį jis ir nubaustas institucijos nutarimu.

18. Taip pat apelianto atstovas teigia, kad šiuo atveju egzistavo apelianto atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinojo reikalingumo situacija (ANK 16 straipsnis), dėl to administracinio nusižengimo byla jam turėtų būti nutraukta. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

19. ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-61-495/2022). Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas (ANK 16 straipsnis), turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.

20. Nors apelianto atstovas teigia, kad įvykio metu grėsė žala A. L. sveikatai, žala sveikatai buvo reali (apeliantui antrankiai buvo atlaisvinti tik po daugkartinių prašymų), o pareigūnų orumas yra mažesnė vertybė, nei asmens sveikata, tačiau tokie argumentai laikytini visiškai nepagrįsti. Byloje surinkti ir apylinkės teismo posėdyje ištirti įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos įvykio aplinkybės, apylinkės teismo posėdyje duoti liudytojo parodymai bei pareigūnų darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotas A. L. elgesys, patvirtina, jog būdamas tiek tarnybinio automobilio sulaikymo kameroje, tiek Alytaus ligoninėje, A. L. nuo pat sulaikymo pradžios elgėsi priešiškai, bandė pasprukti iš įvykio vietos, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino pareigūnams. Toks įžūlus, žeminantis A. L. elgesys, priešingai nei jo atstovas teigia apeliaciniame skunde, nebuvo išprovokuotas ar kitaip paskatintas pareigūnų teisėtų veiksmų. Nors A. L. tuo metu buvo neblaivus, tačiau akivaizdu, kad suprato savo veiksmų pobūdį ir galėjo juos valdyti. Taip pat, be jokios dingsties pareiškėjas pats ėmėsi tyčinių neteisėtų veiksmų prieš pareigūnus, t. y. bandė įspirti pareigūnui.

21. Be to, kaip minėta, svarbus yra ir įvykio konteksto bei faktinių aplinkybių, kuriomis atitinkami žodžiai buvo pasakyti, vertinimas. Minėti žodžiai (frazės) buvo sakomi kartu nevykdant teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, buvo akivaizdžiai nukreipti į pareigūnus A. M. ir P. A. bei buvo išsakomi protestuojant prieš pareigūnų veiksmus (reikalavimus), kartojami ne vieną kartą. Į prašymą nutraukti tokį elgesį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nereagavo, kalbėjo pakeltu tonu, elgėsi demonstratyviai, provokuojamai, taip pat bandydamas įspirti pareigūnui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrindo taikyti būtinojo reikalingumo nuostatas (ANK 16 straipsnis) šioje byloje nėra.

22. Apeliacinės instancijos teismo manymu, kiti pareiškėjo atstovo skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės nėra esminės, kurios paneigtų skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytas išvadas.

23. Byloje pateiktas prašymas priimti iš esmės priešingą sprendimą, nei priėmė Institucija. Tai apibrėžia pačias plačiausias skundų nagrinėjimo ribas. ANK 652 straipsnio dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia įpareigojimą apeliacinės instancijos teismui patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos nuobaudos.

24. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

25. ANK 508 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 90 Eur iki 140 Eur. Už šį nusižengimą A. L. buvo skirta 115 Eur bauda. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. L. yra teistas, administracine tvarka daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie paskirtų nuobaudų sumokėjimą nėra. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybė pripažinta tai, kad nusižengimą padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pareiškėjo asmenybę, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta vidurkio dydžio bauda yra tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartis yra išsami, teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti vadovaujantis pareiškėjo atstovo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato Stasio Kasiulio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Lina Lesinskienė