- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- 1-2398-966/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22505-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)., nevedęs, teistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2017 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi V. B. priežiūros vykdymas nutrauktas prieš terminą, nuteistajam atlikus tris ketvirtadalius probacijos termino.
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. 2018 m. gegužės 13 d., apie 23.13 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine E. P. metu, ranka sugriebė už kairės jos rankos ir stipriai ją suspaudė bei stumdė, tęsdamas žodinį konfliktą virtuvės patalpoje laikydamas peilį, stūmė E. P. perrėždamas peiliu jai kairę ranką, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. gegužės 13 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus. Vakaro metu, galimai apie 23.00 val. tarp jo ir sugyventinės E. P. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jie abu rėkė, jis buvo suėmęs jai už rankos ir ją suspaudęs, dėl to jie ėmė stumdytis. Konflikto metu jis buvo nuėjęs į virtuvę, vis dar žodžiuojantis, tačiau šiek tiek aprimus, iš šaldytuvo buvo išsiėmęs lašinius ir mėsą, juos pjaustė, nes norėjo valgyti. Mėsą pjaustė peiliu, kurį laikė savo rankoje. E. P. atėjus į virtuvės patalpą, jie vėl ėmė konfliktuoti, jis susinervino ir pjaustydamas mėsą E. P. pastūmė, nes norėjo, kad ji išeitų iš virtuvės ir konfliktas baigtųsi. Tuo metų, kai ją stūmė, rankoje laikė peilį, kuriuo ir įbrėžė jai į ranką. Ji išėjo iš virtuvės ir vonios patalpoje iškvietė policiją. Jis sutinka, kad tokie jo veiksmai sukėlė E. P. fizinį skausmą, galimai liko ir žymė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Prašo, esant galimybei, bylą užbaigti pagreitinto proceso tvarka (b. 1. 55–56, 59–60).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
-nukentėjusiosios E. P. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2018 m. gegužės 13 d. V. B. vartojo alkoholinius gėrimus nuo ryto, iš pradžių su draugu, o vėliau namuose, ji taip pat buvo prisijungusi, tačiau nesijautė neblaiva. Apie 23.00 val. tarp jų su V. B. kilo žodinis konfliktas visiškai be priežasties. Jis kažką jai pasakė, ji atsakė ir jie susistumdė. Susistumdymo metu V. B. buvo sugriebęs jai už kairės rankos, jie stumdėsi ilgai, todėl jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dar nenurimus konfliktui, jis lyg ir norėjo kažką darytis valgyti ir nuėjo į virtuvę. Ji atėjo į virtuvę, kur jis ruošėsi peiliu pjauti maistą. Jis rėkavo, priėjus prie jo jie toliau konfliktavo žodžiu ir V. B. norėjo ją pastumti, pastūmimo metu rankoje laikytu peiliu jis įbrėžė jai į kairę ranką. Dėl tokių veiksmų atsirado mėlynės, taip pat matomas peilio įdrėskimas. Dėl šio įvykio V. B. pretenzijų ji neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. 1. 27–28);
-tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad E. P. pagal iškvietimą nuvykus nurodytu adresu E. P. paaiškino, kad sugyventinis V. B. griebė ją už rankos, laikydamas rankoje peilį grasino nužudyti (b. l. 4–5);
-2018 m. gegužės 14 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 7–15);
-2018 m. gegužės 15 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis (b. l. 16–18);
-2018 m. gegužės 15 d. asmens apžiūros protokolu apžiūrėta E. P., jai padaryti sužalojimai nufotografuoti, matyti mėlynės ant rankos bei įbrėžimas dilbio vidiniame paviršiuje (b. l. 29–32);
-bendrojo pagalbos centro pateiktu skambučio dėl smurto artimoje aplinkoje adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), garso įrašu ir pokalbio stenograma, iš kurių matyti, kad E. P. kvietė pagalbą, nes sugyventinis puola su peiliu, galės parodyti randus (b. l. 38–41);
-pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, iš kurio matyti, kad V. B. 2018 m. gegužės 13 d., 23.36 val., nustatytas 1,43 promilės girtumas (b. l. 66).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis V. B. tyčia sugriebė už rankos E. P., ją suspaudė, stumdė bei laikydamas peilį stūmė E. P., perrėždamas peiliu jai kairę ranką, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. V. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 81–82).
V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Nors V. B. ankščiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 68–69), jis baustas administracine tvarka (b. l. 70–75), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, nesilankė (b. l. 77), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 79), dirba (b. l. 67).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, sunkių pasekmių nesukėlė, žala nepadaryta. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybes, į tai, kad smurtauta prieš savo šeimos narį – sugyventinę, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per 5 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), tačiau neskirtinas prokuroro siūlomas įpareigojimas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), kadangi nusikaltimas ir taip padarytas artimoje namų aplinkoje nakties metu, todėl pagrindo uždrausti kaltinamajam naktį išeiti iš namų nėra jokio pagrindo.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. Kaltinamasis V. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 13 d., 23.50 val. iki 2018 m. gegužės 15 d., 15.20 val. (b. l. 43, 45), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti byloje (b. l. 39); peilis, perduotas saugoti į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK (b. l. 20), sunaikintinas.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 5 (penkis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme V. B. išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 13 d., 23.50 val. iki 2018 m. gegužės 15 d., 15.20 val., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti V. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.
Išaiškinti V. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.