Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir 99 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi 2012 m. gegužės mėn. su O. D., o 2012 m. liepos 1 d. su N. Ž. susitarė dėl darbo siuvėjomis bendrovės salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio (800 Lt), darbo laiko (po 8 valandas 5 dienas per savaitę) ir kitų darbo sąlygų užtikrinimo, tačiau prieš darbo pradžią nesudarė sutarties su jomis ir nepranešė apie jų darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Taip E. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 6 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog 2012 m. liepos 24 d. – 2012 m. rugpjūčio 6 d. atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą nustatyta, kad salone nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. liepos 24 d. nelegaliai dirbo siuvėja O. D., o nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 24 d. – siuvėja N. Ž.. Darbo sutartis su siuvėjomis E. B. sudarė 2012 m. liepos 24 d. (po patikrinimo), tačiau sutartyse nurodė, kad siuvėjas įdarbina nuo 2012 m. liepos 23 d. Pranešimas VSDFV skyriui išsiųstas tik 2012 m. liepos 25 d. Patikrinimo metu E. B. pateikė Darbo sutarčių registravimo žurnalą ir Darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalą, kuriuose nebuvo užregistruotų šių siuvėjų darbo sutarčių ir pažymėjimų.

Patikrinimo metu E. B. 2012 m. liepos 24 d. rašytame paaiškinime nurodė, jog siuvėjos N. Ž. ir O. D. įmonėje įdarbintos 2012 m. liepos 23 d., tačiau įmonė pavėluotai pranešė apie tai SODRAI dėl to, kad buhalterė turėjo nedarbingumą.

Teismo posėdžio metu E. B. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, šiuo metu turi dvi oficialiai dirbančias siuvėjas. Su O. D. susipažino praeitų metų gruodžio pabaigoje, nuo to laiko jos kalbėjosi apie įdarbinimą, tačiau tik gegužės mėnesį gavo pirmą siuvimo užsakymą, todėl realiai O. D. pradėjo dirbti tik nuo gegužės, tik nuo tada jai buvo mokamas atlyginimas. Su O. D. už siuvėjos darbą nuo pirmadienio iki penktadienio 11-19 val. buvo sutartas minimalius atlyginimas, o jeigu būtų daugiau užsakymų, daugiau klientų, tai didesnį atlygį tiesiog fiksuotų darbo sutartyje kaip priedus. Iš pradžių O. D. dirbo namuose, vėliau salone (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji turi savo darbo vietą, bet tuo metu ji dar pati sprendė, ar ji nori dirbti. Jeigu pati neneša dokumentų, negali priversti žmogaus. Darbo sutartis su ja buvo sudaryta liepos 20 d. Su N. Ž. susipažino per O. D. 2012 m. liepos mėnesį, su ja taip pat kalbėjo apie įdarbinimą, tačiau tikrai neleido jai nelegaliai dirbti nuo 2012 m. liepos 1 d. iki liepos 24 d. N. Ž. buvo įdarbinta nuo liepos 20 d., ji nuo tada ateidavo į darbą ir jai nuo tada mokamas atlyginimas, nors pirmą užsakymą gavo tik rugpjūčio 25 d. Abi siuvėjos buvo įdarbintos ne po patikrinimo, sutartys su abiem siuvėjom sudarytos liepos 20 d., tačiau jos pavėluotai pasirašė, o SODRAI pranešta 2012 m. liepos 25 d. Anksčiau nepranešta, nes buhalterė buvo nedarbingume. Taip pat paaiškino, kad negali imti bet kokios siuvėjos, nes pas juos siuvamos vestuvinės suknelės, todėl norėdama patikrinti, ar siuvėjos moka dirbti su kliente, ar moka bendrauti, ar moka išmatuoti, jas pasikviesdavo.

Liudytoja O. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja nuo 2012 m. liepos 22 ar 23 d. Iki sudarant darbo sutartį bandė šioje įmonėje pažiūrėti, kaip ten reikalai, ar yra įmonė moki. Prieš įsidarbinant turėjo kelis užsakymus: vieną suknelę buvo apsiėmusi siūti gegužės, kitą – birželio mėnesį. Dėl darbo šioje įmonė kalbėjo su direktore E. B. prieš Kalėdas 2011 metais, galimai gruodžio 1 d. Ji užėjo į saloną ir pasakė E. B., kad ieško darbo, pasakė, ką moka siūti, kadangi nebuvo ką, tai ir nebuvo suteiktas darbas. E. B. žadėjo atsiradus užsakymų paskambti, tai įvyko gegužės mėnesį, kai atsirado klientė, kuriai reikėjo suknelės. Tuo metu siuvo namuose, naudojo savo įrankius, o už darbą 700 Lt sumokėjo E. B.. Klientei ir E. B. patiko jos darbas, todėl kai vėl kreipėsi klientės, susitikdavo su Elena, aptardavo kitus darbus. Tai nauja įmonė, kuri užsiėmė siuvimu, nes prieš tai buvo tik nuoma, todėl klienčių nebuvo daug. Iš pradžių su E. B. kalbėjo, kad darbas bus apmokėtas pagal suknelės siuvimo sudėtingumą, kol dirbo namie, pasiūdavo po vieną suknelę per mėnesį, gaudavo apie 500-700 Lt. Sudarius darbo sutartį ir pradėjus dirbti įmonės patalpose per mėnesį pasiūdavo po dvi tris sukneles, tačiau gaudavo pastovų minimalų atlyginimą.

Liudytojos O. D. 2012 m. liepos 26 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog dėl darbo sąlygų, vietos, priemonių, laiko ir užmokesčio pradėdama dirbti salone „(duomenys neskelbtini)“ ji tarėsi su vadove E. B.. Dirbo namuose, o pasiūtas sukneles pristatydavo į saloną. Primatavimas ir medžiagų derinimas buvo atliekamas salone, darbo laikas nenormuotas, tiesiog privalėjo laiku pristatyti pasiūtą suknelę. Patikrinimo metu 2012 m. liepos 24 d. atvežė savo pasiūtą suknelę už 1 300 Lt į saloną. E. B. 900 Lt davė liudytojai, o likusius 400 Lt pasiliko sau. Salone ji buvo įdarbinta 2012 m. liepos 24 d., nors vadovė tai padaryti žadėjo seniai, sutartį pasirašė 2012 m. liepos 25 d., o sutartyje parašyta, kad dirbti pradėjo 2012 m. liepos 23 d.

Liudytoja N. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja nuo 2012 m. liepos mėnesio, ją įdarbino E. B.. Darbo sutartis su ja sudaryta 2012 m. liepos 23 ar 25 d., nuo to laiko mokamas darbo užmokestis. Iki darbo sutarties sudarymo šioje įmonėje nedirbo, tačiau nuo 2012 m. liepos 1 d. ateidavo pasižiūrėti, kaip ten viskas yra, kaip dirbama, koks ten yra darbas, kad priprastų prie darbo ir, kad savininkė pamatytų, kaip ji dirba. Jei klientė ateidavo, pamatuodavo suknelę, padėdavo. Norėjo pasižiūrėti, koks yra darbas, tiks ar netiks. Tame salone pabūdavo neilgai, apie valandą, ir eidavo į kitus salonus taip pat darbo pasižiūrėti. Liudytoja nurodė, kad rašytiniame paaiškinime nurodydama, kad salone dirbo nuo liepos 1 d. ir nuo 11 iki 18 val., galėjo ne taip išsireikšti, suklysti, nes nuo liepos 1 d. iki liepos 24 d. tikrai niekur nedirbo, o tik vaikščiojo ir ieškojo darbo, buvo ne viename salone, nes su mažamečiu vaiku sunku įsidarbinti.

Liudytojos N. Ž. 2012 m. liepos 26 d. rašytame paaiškinime nurodyta, kad 2012 m. liepos 1 d. ji atėjo į saloną „(duomenys neskelbtini)“ ieškodama darbo, dėl darbo sąlygų, laiko (11-18 val.), priemonių ir užmokesčio (800 Lt per mėnesį) tarėsi su vadove E. B.. Nuo 2012 m. liepos 1 d. iki šiol matuodavo klientėms sukneles, jei reikėdavo – pataisydavo. Darbo sutartį sudarė ir pasirašė 2012 m. liepos 24 d.

Liudytojos R. M. 2012 m. liepos 31 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad SODRAI apie siuvėjų O. D. ir N. Ž. įdarbinimą pranešta po patikrinimo 2012 m. liepos 25 d. Tą dieną vadovės E. B. pateiktose darbo sutarčių ir darbo pažymėjimų registravimo žurnaluose dar nebuvo O. D. ir N. Ž. parašų. 2012 m. liepos 26 d. E. B. pateikė antrus šių registravimo žurnalų egzempliorius jau su šių darbuotojų parašais.

Įvertinęs šiuos teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis teismas sprendžia, kad E. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino.

Lietuvos Respublikos teismų formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį ir darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Iš 2012 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos, Darbuotojų darbo pažymėjimų ir Darbo sutarčių registravimo žurnalų kopijų ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad iki 2012 m. liepos 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su N. Ž. ir O. D. rašytinių darbo sutarčių nebuvo sudariusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis su šiomis siuvėjomis sudarė tik 2012 m. liepos 24 d., nors realiai O. D. pradėjo dirbti 2012 m. gegužės mėnesį, o N. Ž. – 2012 m. liepos 1 d.

Liudytojų N. Ž. ir O. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai tam tikrais aspektais skiriasi nuo jų patikrinimo metu rašytuose paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių. Rašytiniuose paaiškinimuose abi liudytojos iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad dėl darbo sąlygų, laiko ir užmokesčio tarėsi su E. B. ir, kad įmonėje primatuodavo, taisydavo ir siūdavo sukneles, t. y. dirbo, nors nebuvo pasirašiusios darbo sutarties. Teismo posėdžio metu liudytojos teigė, kad jos ateidavo į įmonę tik pasižiūrėti, koks yra darbas, ar joms tiks. O. D. patvirtino, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio pasiuvo dvi sukneles, o N. Ž. paaiškino, kad į saloną ateidavo tik trumpam pasižiūrinėti, paskui eidavo ir į kitus salonus, nes ieškojo darbo.

Nors minėtų liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu skiriasi nuo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių, tačiau esminės aplinkybės iš esmės sutampa – jos nurodo, kad dirbo (bandė dirbti) ir nebuvo sudarę darbo sutarčių. Tai, kad teismo posėdžio metu liudytojos akcentavo, jog jos realiai nedirbo, bet tik bandė dirbti darbą, o, liudytojos N. Ž. teigimu, patikrinimo metu galėjo „ne taip išsireikšti“, nekeičia nustatytų aplinkybių, kad 2012 m. liepos 24 d. O. D. ir N. Ž. buvo pradėjusios dirbti realiai, t. y. jau atliko konkrečias joms priskirtas funkcijas – primatuodavo, pataisydavo ir siūdavo sukneles. Kad minėtos liudytojos atlikinėjo šias funkcijas patvirtino ir pati E. B. aiškindama, kad negali priimti dirbti žmogaus prieš tai jo neišbandžiusi. Be to, ji patvirtino ir tai, kad laiku nesudarytos darbo sutartys yra jos klaida. Tokiu būdu yra nustatytas vienas iš būtinų nelegalaus darbo objektyviųjų požymių, t. y. faktas, kad asmuo jau buvo pradėjęs dirbti realiai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog O. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirba nuo 2011 m. gruodžio 1 d., tačiau teismo posėdžio metu O. D. paaiškino, kad nors su E. B. galimai 2011 m. gruodžio 1 d. ir buvo kalba apie galimą darbą salone, tačiau pirmą užsakymą siūti ji gavo tik 2012 m. gegužės mėnesį, nuo tada ji dirba salone ir gauna atlyginimą. Šią aplinkybę patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiama E. B.. Kitų duomenų apie tai, kad O. D. realiai dirba nuo 2011 m. gruodžio 1 d., byloje nėra, todėl ši kaltinimo faktinė aplinkybė atitinkamai tikslintina. E. B. teisinės padėties šis patikslinimas nepasunkina.

Spręsdamas klausimą, ar yra nustatytas antrasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje surinktais duomenimis yra neabejotinai nustatyta, jog darbas buvo dirbamas esant susitarimui tarp darbuotojų ir darbdavio. Tiek liudytojos, tiek pati E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarėsi dėl siuvėjų darbo sąlygų, laiko ir užmokesčio. Nustatyta, kad N. Ž. ir O. D. dirbo siuvėjos profesijos darbą nuo 11-18 val. penkias dienas per savaitę ir už tai gaudavo 800 Lt mėnesinį atlygį.

Nors liudytojos tvirtino, kad jos tik ateidavo pabandyti dirbti, pažiūrėti, ar joms darbas tinkamas, o administracinėn atsakomybėn traukiama E. B. paaiškino, kad negali priimti siuvėjos prieš tai neįsitikinusi, kaip siuvėja bendrauja su klientėmis ir pan., ši aplinkybė nešalina atsakomybės už nelegalų darbą, kadangi DK yra numatytas specialus išbandymo sudarant darbo sutartį institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti tik pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis) bei turi teisę gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos patvirtino, kad jos ateidavo pasižiūrėti, ar įmonė moki, ar joms patiks darbas, be to, atliko tam tikras funkcijas – primatuodavo, taisydavo ir siūdavo sukneles, ir už tai gaudavo atlyginimą. Tokie faktiškai susiklostę santykiai pilnai atitinka išbandymo kategoriją, todėl darbo sutartis privalėjo būti sudaryta.

Teismo vertinimu, neabejotinai byloje surinktais duomenimis yra įrodytas ir trečiasis būtinas nelegalaus darbo objektyvusis požymis – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, kadangi nustatyta, jog su N. Ž. ir O. D. rašytinės darbo sutartys nebuvo sudarytos. Byloje esančios 2012 m. liepos 20 d. darbo sutarčių Nr. 007 (su O. D.) ir Nr. 008 (su N. Ž.) ir 2012 m. liepos 25 d. pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią kopijos patvirtina, kad šiuo metu abi siuvėjos yra oficialiai įdarbintos. Visgi Darbuotojų darbo pažymėjimų ir Darbo sutarčių registravimo žurnalų kopijos, pateiktos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai 2012 m. liepos 25 d., patvirtina, kad tai buvo padaryta ne darbo sutartyse nurodytu laiku, o po patikrinimo.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju E. B. buvo atsakinga už tinkamą įmonės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojams būtų leista dirbti tik su jais sudarius rašytines darbo sutartis bei apie jų įdarbinimą pranešus VSDFV. Pažymėtina, jog 2012 m. liepos 20 d. darbo sutartis su N. Ž. ir O. D. pasirašė būtent E. B..

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad byloje surinktais duomenimis yra įrodyta, kad E. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, pažeidė DK nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido nuo 2012 m. gegužės mėn. dirbti O. D., nuo 2012 m. liepos 1 d. – N. Ž. siuvėjų darbą nesudarius darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą, todėl jos veika teisingai kvalifikuota ir atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sudėtį.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, taip pat į padaryto pažeidimo pobūdį bei byloje esančius duomenis, charakterizuojančius E. B. (administracine tvarka nebausta). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, E. B. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirtina minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

E. B. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti po 3000 (tris tūkstančius) Lt baudos už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, bendrai 6000 (šešių tūkstančių) Lt baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „N. B. Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6020.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.