- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-04
- Bylos Nr.
- I-220-121/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Alvydas Barkauskas, Nijolė Šidagienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Advokatai
- Genovaitė Rokickienė
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjai V. P., jos atstovei advokatei Genovaitei Rokickienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (VAVA), dėl praleistų terminų atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė teismo pripažinti, kad terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelio V. K. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminus šiems dokumentams pateikti. Paaiškina, kad jos tėvas I. K., kuris turėjo 10 vaikų, t.y. jos brolių ir seserų, mirė (duomenys neskelbtini), taip pat mirę visi jos tėvo bei pareiškėjos broliai ir seserys. Teigia, kad surinkti visų šių asmenų mirties liudijimų ji neturi galimybės, nes nežino jų duomenų ir adresų, o jų vaikai buvusiam žemės savininkui jau yra proanūkiai ir pretendentais būti negali, ką įrodo aplinkybė, jog dėl nuosavybės teisių į jos senelio V. K. nuosavybės teise valdytą žemę atkūrimo įstatymo nustatytu laiku niekas nesikreipė. 2007 metais jos brolio sūnus V. K., rūpindamasis žemės pirkimu šalia paveldėto gyvenamojo namo, sužinojo, jog ta žemė prieš nacionalizaciją priklausė seneliui J. K. ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę jis kreipėsi į Zujūnų žemėtvarkininkus. Tačiau, rinkdamas dokumentus, sužinojo, kad jo senelis J. K. nebuvo įforminęs savo vardu žemės nuosavybės, todėl jis, kaip proanūkis, neteko teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, ir būtent tuomet paaiškėjo, kad ji, t.y. pareiškėja, yra vienintelė pretendentė į senelio nuosavybės teise valdytą žemę. Nurodo, kad ji yra 2 grupės invalidė ir jai labai sunku buvo rinkti dokumentus, kurių paskutinį iš valstybės istorijos archyvo gavo tik 2008 m. rugpjūčio mėnesį, ir kai pateikė dokumentus žemėtvarkininkams, terminas juos pristatyti ir kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau buvo pasibaigęs. Pažymos, patvirtinančios, jog nuosavybės teisės į pretenduojamą žemę niekam dar nėra atkurtos, ji negavo, o kadangi ji yra vienintelė likusi gyva V. K. anūkė, akivaizdu, kad niekam iš giminių nuosavybės teisės į jos senelio turėtą žemę ir negalėjo būti atstatytos (b.l.2-3).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VAVA atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti. Paaiškino, kad nuosavybės teisės atkūrimo pagrindas- įrodymai, patvirtinantys ankstesniojo savininko nuosavybės teisę ir atitinkamą ryšį su buvusiu savininku. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) patvirtintų Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 2.1 punkte nurodoma, kad atkuriant nuosavybės teises piliečiams visais atvejais turi būti nustatoma, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Taigi, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriamos asmeniui, buvusiam šio turto savininku iki pat nacionalizacijos, mirusio savininko vaikams ir kitiems įstatyme numatytiems su buvusiu savininku susijusiems piliečiams. Pažymi, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti jai terminą prašymui ir dokumentams paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą, pateikė Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2008-08-13 pažymą Nr. (P1-7635)P2-7429, kurioje nurodoma, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini), taigi, nacionalizacijos metu šis asmuo negalėjo būti pareiškėjos nurodomo turto savininku. Todėl pareiškėjos pareiškimas, jo nepatikslinus nurodant tinkamą buvusį nacionalizuoto turto savininką, negali būti tenkinamas dėl aukščiau nurodytų motyvų. Be to, pareiškėja kartu su prašymu ir giminystės ryšį įrodančiais dokumentais turi pateikti ir nuosavybės teises įrodančius dokumentus, kurių iki šiol nebuvo pateikusi, tačiau pareiškėjos reikalavimai suformuluoti tik dėl terminų prašymui bei giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodantiems dokumentams paduoti atnaujinimo, todėl pareiškimas turi būti papildytas prašant atnaujinti terminą ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti (b.l.18-19).
Pareiškėja, bylą nagrinėjant teisme, nuo pareiškimo atsisakė, jos atstovė atsisakymą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Atsisakymas nuo pareiškimo priimtinas, byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 3p.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnis suteikia teisę pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį ir tai yra pagrindas teismui nutraukti bylos nagrinėjimą (101str. 3p.). Taigi, pareiškėja pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe. Atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis ir galutinis, o administracinės bylos nutraukimas šiuo atveju nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui (ABTĮ 56 str. 2 dalis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsisakymas nuo skundo priimtinas, o administracinė byla Nr.I-220-121/2009- nutrauktina, pareiškėjai bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str. 3 ir 4 punktuose, išaiškintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 3p.,
nutarė:
pareiškėjos V. P. atsisakymą nuo pareiškimo priimti ir administracinę bylą Nr.I-220-121/2009 nutraukti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.