Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-03 · Civilinė byla Nr. A2-1075-436/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-03
Bylos Nr.
A2-1075-436/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Jolita Cirulienė, Arūnas Rudzinskas (pran.)
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
Alytaus apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo
J. K., J.
Kategorijos
  • 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.A2-1075-436/2010Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7
Pirmosios instancijos teismoteisėja A. Dudzinskienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo A. V. atstovui advokatui S. Z., atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovei D. Š., trečiajam asmeniui J. K., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens J. K. atstovo advokato V. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo atnaujintame procese atmestas trečiojo asmens J. K. atstovo prašymas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje J. K. dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo, darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo nutraukti darbo sutartį su trečiuoju asmeniu ir įpareigojimo sudaryti naują darbo sutartį su pirminiu viešo konkurso laimėtoju.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Byloje kilo ginčas dėl viešojo konkurso rezultatų ir jų pagrindu sudarytos darbo sutarties galiojimo bei kitoje susijusioje byloje priimto teismo sprendimo įgyvendinimo. Ieškovas 2007 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą prašydamas: panaikinti 2006 m. birželio 29 d. viešojo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus; pripažinti negaliojančia Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau – AAVA) ir J. K. sudarytą darbo sutartį; įpareigoti atsakovą nutraukti darbo sutartį su trečiuoju asmeniu J. K.; įpareigoti atsakovą sudaryti naują darbo sutartį su ieškovu, kaip ankstesnio viešojo konkurso laimėtoju. 2005 m. rugpjūčio 16 d. įvyko viešasis konkursas VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigoms eiti, kurį laimėjo ieškovas. Kitoje civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui AAVA dėl konkurso rezultato panaikinimo ir kitų reikalavimų Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 3 d. sprendimu panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. sprendimo dalį ir dėl jos priėmė naują sprendimą – panaikino 2005 m. rugpjūčio 16 d. viešojo konkurso rezultatus. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas kasacine tvarka, bet neprašyta sustabdyti jo vykdymo iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino nurodytą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, dėl jos paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patvirtino 2005 m. rugpjūčio 16 d. viešojo konkurso rezultatų teisėtumą. Iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme AAVA 2006 m. birželio 26 d. organizavo naują konkursą toms pačioms pareigoms eiti. 2006 m. birželio 29 d. šio konkurso laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo J. K., su juo sudaryta darbo sutartis. Prieš sudarant darbo sutartį su J. K., jis ėjo valstybės tarnautojo – Alytaus apskrities gydytojo – pareigas ir buvo ligoninės stebėtojų tarybos pirmininkas. Ieškovas nurodė, kad ginčai dėl teisėto pirminio viešojo konkurso pasibaigė tik 2006 m. lapkričio 16 d., todėl sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas 2006 m. birželio 29 d. įvykusio viešojo konkurso ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatams apskųsti yra praleistas dėl svarbios priežasties, nes ieškovas tikėjosi, kad AAVA su juo sudarys darbo sutartį pagal teisėtai įvykusio viešojo konkurso rezultatus.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė (T.I, 181-184 b.l.), tačiau Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 7 d. sprendimu šį teismo sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino (T.II, 16-18 b.l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi bylą nagrinėjusių teismų sprendimus panaikino dėl esminių proceso teisės normų pažeidimų ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Iš naujo nagrinėdamas bylą, Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino 2006 m. birželio 29 d. įvykusio viešojo konkurso VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatus, pripažino negaliojančia darbo sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu J. K., įpareigojo atsakovą nutraukti šią darbo sutartį ir sudaryti naują darbo sutartį su ieškovu, kaip teisėtu viešojo konkurso laimėtoju; įpareigojo atsakovą po sprendimo įsiteisėjimo per du mėnesius įvykdyti sprendimą, o jei per nustatytą terminą nebus įvykdytas sprendimas, skirti atsakovui 2000 Lt baudą, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas (T.III, 22-29 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 17 d. nutartimi patenkino atsakovo bei trečiojo asmens apeliacinius skundus: panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą ir ieškinį atmetė (T.III, 88-95 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 23 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. sprendimą ir paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą, patikslinusi, kad atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos ir J. K. 2006 m. liepos 18 d. sudaryta darbo sutartis pripažįstama negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Priteisė iš atsakovo ieškovui ir valstybei bylinėjimosi išlaidas (T.III, 154-161 b.l.).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 6 d. priėmė trečiojo asmens J. K. atstovo prašymą dėl proceso atnaujinimo (T.IV, 1-4 b.l.). Prašyme atnaujinti procesą nurodoma, kad trečiasis asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą kaip atsakovas, nors būtent su juo atsakovo sudarytą darbo sutartį teismas pripažino nutraukta, taip sprendime nuspręsdamas dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų. Teismas, sprendimu nutraukdamas darbo sutartį su trečiuoju asmeniu pažeidė bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nes trečiasis neturėjo visų procesinių teisių, kurias turi atsakovas, gintis nuo ieškovo pareikštų reikalavimų, todėl susidariusi situacija atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą teisinį pagrindą procesui atnaujinti.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi patenkino trečiojo asmens atstovo prašymą ir procesą byloje atnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t.y. dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ar pareigų išsprendimo teismo sprendimu (T.IV, 93-97 b.l.). Be to, šia nutartimi teismas ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad trečiajam asmeniui byloje yra pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai, tačiau ieškovui šio asmens neįtraukus į bylą atsakovu, o teismui negalint savo iniciatyva įtraukti trečiojo asmens į bylą kaip atsakovo, ieškovui nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Kartu teismas nurodė, kad ieškovui ieškinio trūkumų, kurie paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, nepašalinus, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas.

Pakartotinai išnagrinėjęs bylą, kurioje atnaujintas procesas, Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu trečiojo asmens J. K. prašymą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 2-273-179/2009 atmetė (T.IV, 123-125 b.l). Teismas sprendime nurodė, kad iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų akivaizdžiai matyti, jog J. K. dalyvavo bylos nagrinėjime nuo pat pradžių kaip tretysis asmuo, naudojosi teisine advokato pagalba, teismo posėdžiuose dalyvavo, naudojosi jam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso suteiktomis procesinėmis teisėmis pilna apimtimi, todėl negalima teigti, kad jis nebuvo įtrauktas į procesą. Trečiajam asmeniui J. K. nebuvo pareikšta nei vieno tiesioginio reikalavimo, dėl kurio jis turėtų būti patrauktas atsakovu. Ieškinio pagrįstumo klausimas buvo patikrintas kasacine tvarka. LAT pripažino, kad ieškinys pagrįstas, paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą, ir dėl šių aplinkybių jo keisti nėra pagrindo. Be to, teismas akcentavo, jog jei trečiasis asmuo mano, kad jo teisės buvo pažeistos dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos veiksmų, jis turi teisę su savarankišku ieškiniu kreipti į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu trečiojo asmens J. K. atstovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo A. V. ieškinį palikti nenagrinėtu. Taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą J. K. atžvilgiu ir grąžinti J. K. į VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigas; priteisti J. K. naudai iš atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos J. K. vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už laiką nuo atleidimo iš VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės direktoriaus pareigų iki teismo sprendimo grąžinti jį į šias pareigas visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (T.IV, 130-134 b.l.).

1. Teismas pakartotinai išnagrinėjo bylą nepagrįstai nepakeisdamas J. K. procesinės padėties iš trečiojo asmens į atsakovo. Pats teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi pripažino, kad trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą turi būti įtrauktas tokiu procesiniu statusu, kad galėtų pasinaudoti visomis savo, kaip atsakovo teisėmis ir pareigomis, numatytomis CPK.

2. Teismas nepagrįstai ignoravo argumentus, kad teismas negalėjo sprendime spręsti dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių, nes toks asmuo nėra atsakovas.

3. Teismas atnaujino procesą dėl netinkamos trečiojo asmens procesinės padėties, tačiau pakartotinai bylą vėl išnagrinėjo J. K. dalyvaujant tokiu pačiu procesiniu statusu.

4. Ieškovui atsisakius šalinti ieškinio trūkumus, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje trečiajam asmeniui nebuvo pareikšta tiesioginių reikalavimų. Vienas iš ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančia atsakovo su trečiuoju asmeniu sudarytą darbo sutartį ir ją nutraukti, be to, ieškovas ieškiniu prašė panaikinti viešojo konkurso, kurio laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, rezultatus.

6. Nutraukti darbo sutartį su trečiuoju asmeniu nebuvo jokio pagrindo, nes ieškovas, laimėjęs pirmąjį viešą konkursą, neturi teisės reikalauti sudaryti su juo darbo sutartį, o tik reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu su juo sutartis nesudaroma.

7. Trečiojo asmens neįtraukus į bylos nagrinėjimą atsakovu, buvo suvaržytos jo procesinės teisės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo atstovas prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (T.IV, 139-142 b.l.).

1. Netinkamą proceso šalį galima pakeisti tik ieškovo sutikimu, todėl akivaizdu, kad teismas neturi teisės savo iniciatyva pakeisti trečiojo asmens procesinę padėtį į atsakovo be ieškovo sutikimo (CPK 45 str.).

2. Pagrindinis reikalavimas byloje buvo panaikinti atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. birželio 29 d. viešo konkurso rezultatus, o kiti reikalavimai, pareikšti byloje yra išvestiniai ir neatskiriamai susiję su reikalavimu dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo, todėl J. K. į bylos nagrinėjimą pagrįstai buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, o ne atsakovu.

3. Net tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo ir būtų įtrauktas į bylos nagrinėjimą atsakovu, tai visiškai neturėtų jokios įtakos teismo sprendimui, nes 2009 m. birželio 29 d. viešo konkurso rezultatus pripažinus neteisėtais, su trečiuoju asmeniu sudaryta sutartis tapo prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turėjo būti pripažinta negaliojančia.

4. Trečiasis asmuo skųsdamas jam nepalankius teismų procesinius sprendimus niekada nebuvo nurodęs, kad teismas neva buvo nusprendęs dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, todėl laikytina, kad trečiasis asmuo su savo procesine padėtimi sutiko.

5. J. K. bylos nagrinėjime dalyvavo nuo pradžios, naudojosi advokato pagalba, dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl akivaizdu, kad vienas pagrindinių civilinio proceso principų – teisė būti išklausytam, šiuo atveju nebuvo pažeistas.

6. Palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teismas neturėjo teisės, nes ieškovas, atsisakydamas pakeisti trečiojo asmens procesinę padėtį, aiškiai tai motyvavo, nurodydamas, kad ieškinys atitinka jam keliamus reikalavimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (T.IV, 145-148 b.l.).

1. Inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Šioje byloje trečiasis asmuo dalyvavo nuo pat proceso pradžios, todėl pagrindo atnaujinti procesą nebuvo.

2. Be ieškovo sutikimo trečiasis asmuo J. K. negalėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą atsakovu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiasis asmuo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovo atstovas ir atsakovo atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti.

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (T.IV, 93-97 b.l.). Atnaujindamas procesą byloje, teismas nutartyje pažymėjo, kad patenkinus ieškovo reikalavimus pripažinti negaliojančia darbo sutartį, sudarytą tarp atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens J. K., bei ją nutraukus, teismo sprendime buvo tiesiogiai nuspręsta dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų, nors jis byloje nebuvo įtrauktas atsakovu. Be to, šia nutartimi teismas ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. tinkamai nurodyti trečiojo asmens procesinę byloje, įtraukiant jį į bylą atsakovu, nes teismas be ieškovo sutikimo negali to padaryti.

Atnaujinus procesą byloje, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ne tik kad nepareiškė motyvuoto prašymo pakeisti trečiojo asmens atsakovu, kaip to reikalaujama CPK 45 straipsnio 1 dalyje, bet ir nesutiko su jo pakeitimu. Tai patvirtina ieškovo 2010 m. sausio 15 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad J. K. į bylos nagrinėjimą pagrįstai įtrauktas trečiuoju asmeniu ir neturi būti atsakovu (T.IV, 104 b.l.), taip pat atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai (T.IV, 139-142 b.l.).

Tretieji asmenys yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Jie gali būti pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis) arba jų nepareiškiantys (CPK 47 straipsnis). Asmens, kaip dalyvaujančio procese trečiuoju asmeniu, procesinę padėtį lemia jo suinteresuotumas byla. Tuo tarpu šalis (ieškovas) reiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti. Reikalavimas reiškiamas kitai šaliai (atsakovui). Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį tam asmeniui tiesiogines teisines pasekmes. Kol asmuo nėra atsakovas, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo.

CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šioje normoje yra įtvirtinta galimybė netinkamą šalį pakeisti tinkama šalimi. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama šalimi taip pat reiškia, kad teismas ieškovo prašymu gali pakeisti toje byloje dalyvaujančio asmens procesinę padėtį. Šioje byloje aktualu tai, kad ieškovas neprašė ir net nenorėjo trečiojo asmens J. K. pakeisti atsakovu. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka atsakovą pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Todėl apeliacinė instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovui atsisakius keisti trečiojo asmens procesinę padėtį į atsakovo, neturėjo teisės palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Dėl nurodytų motyvų apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo atmestini.

Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad trečiasis asmuo byloje turi dalyvauti atsakovu. Tokia išvada grindžiama tuo, jog ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimus ne tik atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai, bet ir tiesiogiai trečiajam asmeniui J,Krasnickui, nes reikalauja pripažinti negaliojančia darbo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir trečiojo asmens, be to, ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovą nutraukti šią darbo sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu. Patenkinus šiuos ieškovo reikalavimus, buvo tiesiogiai nuspręsta ne tik dėl atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos, bet tiesiogiai dėl J. K. darbo teisių. Todėl akivaizdu, kad iš darbo sutarties atsiranda jos šalių (Alytaus apskrities viršininko administracijos ir J. K.) CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas privalomas procesinis bendrininkavimas. Jį lemia materialieji teisiniai darbo santykiai, susiklostę tarp darbo sutarties šalių.

Pagal CPK 320 straipsnį ir konstitucinę doktriną apeliacinis teismas turi teisę išeiti už apeliacinio skundo ribų, kai to reikalauja viešasis interesas. Jeigu byloje konstatuojamas viešasis interesas, tai teismas privalo būti aktyvus pagal pareigas (ex officio). Teismo aktyvumas – tai jo teisė peržengti apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl viešojo konkurso ligoninės direktoriaus pareigoms eiti rezultatų ir jų pagrindu sudarytos darbo sutarties su trečiuoju asmeniu galiojimo bei kitoje susijusioje byloje priimto teismo sprendimo įgyvendinimo. Apskrities viršininko administracijos organizuoto viešo konkurso tikslas – parinkti į pareigas asmenį, vadovausiantį viešajai įstaigai, todėl konkurso rezultatais yra suinteresuota visuomenė. Be to, šioje byloje taip pat yra pareikšti reikalavimai dėl darbo sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo ją nutraukti, o tai reiškia, kad byla yra kilusi iš darbo teisinių santykių, kurie taip pat patenka į viešojo intereso kategoriją. Todėl šioje byloje konstatuojamas viešasis interesas ir teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas.

CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Taigi šiuo atveju, kai byloje ginamas ne tik individualus, bet ir viešasis interesas, nustačius, kad J. K. byloje turėjo dalyvauti ne kaip trečiasis asmuo, o kaip atsakovas, teismas turėjo priimti sprendimą dėl šalies pakeitimo nepriklausomai nuo to, jog ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nepareiškė tokio prašymo ar tam prieštaravo. Teismas neturėjo apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu bei taikymu. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad, byloje, kurioje ginamas viešasis interesas, ieškovas yra pareiškęs reikalavimus tiesiogiai susiję su trečiojo asmens J. K. darbo teisėmis (jo, kaip darbuotojo, darbo sutarties pripažinimo negaliojančia). Pirmosios instancijos teismo padaryto procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, nes trečiojo asmens procesinę padėtį pakeitus apeliacinės instancijos teisme, jis nebegalėtų šalies procesinėmis teisėmis pasinaudoti visa apimtimi. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas procesinės teisės normos netinkamas aiškinimas ir taikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nustačiusi esminį proceso teisės normų pažeidimą, kuris konstatuotas siekiant apsaugoti viešąjį interesą, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei pakartotinai išnagrinėjęs bylą, kurioje atnaujintas procesas, teismas prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo atmeta, turi būti priimama teismo nutartis, o ne teismo sprendimas (CPK 371 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 329 straipsnio 1 dalimi,

nutar i a:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasTeisėjai Jolita CirulienėVirginija Gudynienė