Kauno apylinkės teismo nutarimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Paurys, sekretoriaujant Editai Sabaitei, dalyvaujant vyr. darbo inspektoriui T. D., advokatei Albinai Cirulienei, išnagrinėjęs A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, neteisto, administracine tvarka bausto, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą dalyvaujant pažeidėjui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ATP protokolas surašytas už tai, kad 2011 m. lapkričio 8 dieną 10 val. 15 min. atliekant patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo L. K., kuri teigė, kad su ja darbo sutartis nėra sudaryta ir pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pirmąją dieną, dėl darbo sąlygų tarėsi su direktoriumi, dėl užmokesčio susitars, jei tiks darbui; darbo sutartis su ja nesudaryta, jos darbinės funkcijos: priimti telefonu užsakymus ir juos perduoti taksistams, šiandien priimta 16 užsakymų. Pagal Sodros IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo - užklausos rezultatus - L. K. nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius A. B., būdamas baustas 2010-09-30 pagal ATPK 41³ str. 1 d. ir turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, leido nelegaliai dirbti L. K., tuo pažeisdamas LR darbo kodekso 95 str., 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. reikalavimus ir darbuotojos darbo teises ir socialines garantijas, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 2 d.

Apklaustas teisme A. B. parodė, kad dirba taksi firmos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir savo kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad patikrinimo metu su L. K. rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo, tik tartasi žodžiu. Jam buvo reikalinga dispečerė, todėl į laikraštį buvo duotas skelbimas. Iš vakaro jam paskambino K. dėl darbo, todėl jis jai pasakė, kad ji ateitų kitą dieną, ką pastaroji ir padarė. Kadangi ji prieš tai dirbo dispečere, todėl jis jai leido dirbti. Bet kadangi ji su savimi neatsinešė dokumentų, tai jos priėmimas į darbą iš karto įformintas nebuvo, nes jam tą dieną reikėjo važiuoti į Vilnių. Sutarė, kad jos įforminimas į darbą bus padarytas jam grįžus iš Vilniaus. O jam būnant Vilniuje buvo atliktas patikrinimas, apie kurį jį informavo pati L. K.. Jo firmoje dispečerio nebuvo apie savaitę laiko ir surasti žmogų turintį šio darbo patirties, ne taip lengva. Todėl jis jai ir leido dirbti. Dėl padaryto pažeidimo gailisi, šeimoje finansinė padėtis nėra gera, išlaiko du moksleivius vaikus. Kadangi skirtiną baudą sumokėti jam bus sunku, tai prašo skirti kuo mažesnę baudą ir jos mokėjimą išdėstyti kas mėnesį mokant po 250 litų.

Apklaustas teisme VDI vyr. darbo inspektorius T. D. parodė, kad buvo gautas anoniminis pranešimas apie nelegaliai dirbančius UAB „(duomenys neskelbtini)“; todėl kartu su kolega 2011-11-08 atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, kuri yra gyvenamojo namo viename iš butų. Jiems atvykus į butą buto durys buvo užrakintos. Pabaladojus juos įsileido L. K. kuri bute buvo viena. Pastaroji nurodė, kad darbo sutartis su ja nesudaryta, kad dirba pirmą dieną, kad dėl darbo tarėsi su A. B., kad darbo atlyginimo klausimas dar neišspręstas.. Jau vykdami į patikrinimą jie turėjo Sodros davinius apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančiuosius ir tame sąraše L. K. nebuvo. Jiems pildant dokumentus L. K. ir toliau dirbo dispečerės darbą. Vėliau, kai A. B. buvo iškviesta į darbo inspekciją, jis apie viską aiškino analogiškai, kaip ir teisme.

Apklausta teisme liudytoja L. K. parodė, kad ji dirbo kitoje taksi firmoje dispečere, tačiau dispečerinė užsidarė ir ji faktiškai liko be darbo. Laikraštyje suradusi skelbimą paskambino A. B., kuris pasakė, kad ji ateitų į darbą kitą dieną pabandyti dirbti ir jei jai darbas patiks, galės dirbti. Į darbą ji atėjo 2011-11-08 apie 8 val., susitiko su direktoriumi ir iš karto pradėjo dispečerės darbą. Direktorius pamatė, kad ji dirbti moka, todėl pasakė, kad ją įdarbins. Bet ji tą dieną su savimi nebuvo pasiėmusi dokumentų, o direktoriui reikėjo važiuoti į Vilnių, todėl buvo pasakyta, kad įdarbinimas bus įformintas jam grįžus iš Vilniaus. Jai pradirbus apie 2 valandas atvyko darbo inspektoriai. Jų buvo du. Jie jos paprašė pateikti darbo dokumentus, klausė kiek ji dirbanti, liepė rašyti paaiškinimą. Dokumentų ji pateikti negalėjo, nes darbo pažymėjimo neturėjo, darbo sutartis sudaryta nebuvo.Ji ruošėsi dirbti 0. 5 etato, o darbo apmokėjimo klausimas turėjo būti išspręstas direktoriui grįžus iš Vilniaus. Jam grįžus iš Vilniaus darbo sutartis buvo sudaryta. Tai buvo padaryta tą pačią dieną kai buvo patikrinimas.

VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr.V-243 patvirtintos duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės nustato, kad draudėjas (darbdavys) 1-SD pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią „Sodrai“ privalo pateikti draudimo pradžios dieną, o kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, šis pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93 str. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau LR DK) 98 str. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Darbo sutartis yra sudaroma dviem egzemplioriais. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui darbo pažymėjimą. Taigi LR DK 99 str. 3 dalyje suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu A. B. kaltė padarius pažeidimą įrodyta bylos medžiaga, liudytojų parodymais ir jis baustinas.

Pažeidėjo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas A. B. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo motyvus, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pažeidėjas neneigia pažeidęs įstatymą, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, turi šeimą, išlaiko du vaikus- moksleivius. Jo ir jo žmonos darbo užmokestis nėra dideli. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. B. skirtina ATPK 41³ str. 2 d., numatyta minimali nuobauda

Atsižvelgiant į paskirtinos baudos dydį ir į pažeidėjo A. B., kaip turinčio šeimą, du išlaikytinius ir kartu su žmona gaunančius nedidelį darbo užmokestį, t.y į A. B. turtinę padėtį, pažeidėjui jo paties žodiniu prašymu paskirtinos administracinės baudos sumokėjimas yra išdėstytinas dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui, nustatant baudos mokėjimo dalimis tvarką(LR ATPK 313 str. 3d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str. str., 41³ str. 2 d., 30-32 str. str.,313 str.3d.

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 2 d. ir jį už tai nubausti 10000 Lt (dešimties tūkstančių litų) bauda.

Paskirtos administracinės baudos mokėjimą išdėstyti dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui, mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį (23 mėnesius) mokant lygiomis dalimis po 420 Lt.(keturis šimtus dvidešimt litų ), paskutinį mėnesį sumokant 340 Lt (tris šimtus keturiasdešimt litų)

Paskirta bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR Finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6401, sąskaitos numeris LT 247300010112394300, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į LR VDI Kauno skyrių (Aušros g. 44, Kaunas). Nesumokėjus baudos nustatyta tvarka, bauda bus išieškota priverstinai, papildomai išieškant ir vykdymo išlaidas.

Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiam organui – LR VDI Kauno skyriui.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.