Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. U., jo atstovui advokatui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, informacijos apie asmens baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 7 d., 10.05 val., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini, VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai A. P. ir R. R. atliko UAB (duomenys neskelbtini, patikrinimą, kurio metu įmonės patalpose nustatytas dirbantis – kraunantis medienos atraižas, T. K., kuris, remiantis VSDFV duomenimis, nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini. T. K. pateikė VDI nustatytos formos rašytinį paaiškinimą, kuriama nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini pagalbiniu darbininku nuo sausio 4 d., nurodė, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su įmonės vadovu telefonu, sutarė dėl pilnos darbo dienos, minimalaus darbo užmokesčio, taip pat nurodydamas, kad patikrinimo metu krovė medienos atraižas, o į darbą atėjo 8 val. ryto. Šiais veiksmais A. U. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 d., ir 6 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. U. nepripažino padaręs jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Nurodė, kad jau kuris laikas ieško darbuotojų. Tuo tikslu „Kauno dienos“ dienraštyje patalpino skelbimą, pagal kurį jam skambino gal 200-300 žmonių. Nežino, ar apskritai kalbėjosi telefonu su T. K., su niekuo konkrečiai dėl darbo nesitarė. Pats tą savaitę, kai darbo inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimą, buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje. Mano, kad nesulaukdamas jo paties, įmonės darbuotojas K. S. pavedė T. K. atlikti kažkokius darbus iki jis atvyks. Pripažino, kad niekas daugiau įmonėje neturi įgaliojimų sudaryti darbo sutartis tik jis pats.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia padaręs pažeidimą, tvirtindamas, kad su T. K. nesitarė dėl darbo ir yra įvykęs kažkoks nesusipratimas. Tačiau teismas, surinkęs ir ištyręs byloje esančius įrodymus, tokius A. U. teiginius vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Be to, byloje esantys duomenys leidžia daryti kategorišką išvadą, jog A. U. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Visų pirma pažymėtina tai, kad liudytojų T. K., R. R., A. P., K. S., V. V. ir R. M. parodymai, taip pat byloje esantys dokumentai, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. 1. 1), patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad patikrinus UAB (duomenys neskelbtini, nustatyta, kad dirbantis T. K., remiantis VSDFV duomenimis nėra įdarbintas (b. l. 2), T. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016-01-07, patikrinimo metu lentpjūvėje krovė atraižas, į darbą atėjo 8 val., dirba nuo sausio 4 d. Darbo sutartis dar nepasirašyta, dėl darbo tarėsi su įmonės vadovu telefonu. Atlyginimas žadėtas minimalus, asmuo dirba visą darbo dieną (b. l. 3), VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatų kopija, iš kurių matyti, kad T. K. nėra įtrauktas į VSDFV duomenų bazę, kaip įmonės UAB (duomenys neskelbtini darbuotojas (b. l. 4), nelegalaus darbo tyrimo aktas, iš kurio matyti, kad 2016 m. sausio 7 d., 10.05 val., Kaune, UAB (duomenys neskelbtini įmonės patalpose nustatyti dirbantys G. B., A. L., R. M. ir V. V., kurie, remiantis VSDFV duomenimis, buvo įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini . Taip pat nustatytas dirbantis – kraunantis medienos atraižas, T. K., kuris, remiantis VSDFV duomenimis, nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini (b. l. 5), patvirtina, kad T. K. 2016 m. sausio 4 – 7 dienomis dirbo UAB (duomenys neskelbtini, atlikdamas pagalbinio darbininko funkcijas ir, kad darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta.

Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad tarp T. K. ir įmonės vadovo A. U. buvo susitarimas dėl darbo, kuris nebuvo įformintas teisės aktų nustatyta tvarka. Nors A. U. tvirtino, jog tokio susitarimo nebuvo, byloje esantys įrodymai tai paneigia. T. K. savo paaiškinime nurodė, kad su įmonės direktoriumi susitarė dėl darbo telefonu, o teismo posėdžio metu teigė, kad vyko į (duomenys neskelbtini, sudaryti darbo sutarties, nors neneigė, kad įmonėje dirbo. Tačiau jo elgesys, t.y., kad jis nuvykęs į įmonės darbo vietą ir nesant įmonės vadovo, darbuotojui K. S. prisistatė esąs naujas įmonės darbuotojas, iki Darbo inspekcijos patikrinimo į darbą vyko 4 dienas įmonės transportu, gabenančiu į darbo vietą darbuotojus iš sutartos aikštelės Kaune, dirbo visą darbo dieną, rodo, kad susitarimas su įmonės vadovu buvo pakankamai konkretus, nes priešingu atveju, minėtas elgesys, jei nebūtų jokio konkretaus susitarimo dėl darbo, būtų akivaizdžiai nepaaiškinamas ir nelogiškas. Be to, K. S. nurodė, kad dėl naujo darbuotojo jam nekilo jokių abejonių, jis suprato, kad T. K. yra sutaręs dėl darbo su įmonės vadovu, nes daugiau šių klausimų įmonėje niekas nesprendžia ir, matyt, yra pasirašęs sutartį, tvirtindamas, kad daugiau tokių atvejų, kad atvyktų naujas žmogus ir prisistatytų esąs įmonės darbuotojas, nebuvo. Taip pat, buvęs įmonės darbuotojas R. M., patvirtino, kad įmonės vadovas A. U. įspėjo jį apie tai, kad į darbo vietą reikės pavežti naują darbuotoją, ir, kad jis jį, kartu su kitais darbuotojais, vežė įmonės transportu 2016 m. sausio 4 – 7 dienomis. Taigi, akivaizdu, kad A. U. suprato, jog T. K. dirbs nesudarius darbo sutarties, nes dėl jo atvykimo į darbo vietą tarėsi iš anksto žinodamas, kad tuo metu jo įmonėje nebus ir jis darbo sutarties su juo pasirašyti negalės, nes bus išvykęs į komandiruotę užsienyje (žr. b. l. 10, 11).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti neabejotinai išvadai, kad T. K. dirbo darbą, tai yra realiai atliko pagalbinio darbuotojo funkcijas, kai su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis, taip pat nepranešta VSDFV. Tokiu būdu A. U., nesudaręs darbo sutarties su T. K., pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d., 1 p., 2 p., ir 99 str. 3 p., 6 p., reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., todėl yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. U. skirtinas ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkis. Teismo įsitikinimu, ši nuobauda bus adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl teisinga, bei protinga, ir leis pasiekti ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 41³ str. 1 d., 286-288 str., teismas

nutarė:

A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir skirti 1880 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.