Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-439-397/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-02-20Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-06
Bylos Nr.
1A-439-397/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65049-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. D.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-439-397/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65049-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.4.6.6.1.
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistajam R. D. ir jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 75 MGL, tai yra 2824,5 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų 50 ct) dydžio, bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 50 MGL, tai yra 1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio, bauda, įpareigojant ją sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. D. uždrausta dvejus metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 13 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), nuo namo Nr. 35 iki namo Nr. 39, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta virš 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai – nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje - 2,23 promilės etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiški), kliudė ir apgadino stovinčią transporto priemonę. Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti: paskirti mažesnę baudą, sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones terminą iki vienerių metų bei panaikinti automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Skunde nuteistasis pažymi, kad dėl įvykio gailisi, todėl jam paskirta per griežta bausmė. Nurodo, jog niekur nedirba, jokio turto neturi, darbo susirasti taip pat negali, nes vienintelė jo specialybė yra vairuotojas. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir taip pat sutrumpinti draudimo naudotis specialiąja teise terminą iki vienerių metų.Taip pat apeliantas skunde prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jį realizavus galėtų sumokėti baudą.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas, neatsižvelgęs į provokuojantį nukentėjusiojo asmens elgesį priteisė aiškiai per didelę neturtinę žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl paskirtos baudos

Skunde teigiama, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio nuostatas), todėl skyrė neteisingą per griežtą, t. y. savo dydžiu per didelę, baudą, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Skiriant bausmę įstatymas teismą įpareigoja vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tačiau visais atvejais bausmė turi būti paskirta tokia, kuri užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytą bausmės tikslus. Bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; be to, bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė ir tinkamai įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę. Teismas atsižvelgė ir įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės rūšį bei formą. Įvertino tai, kad apeliantas padarė vieną nusikaltimą, kuris, nors ir priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), tačiau yra tyčinis, be to, juo keliama reali grėsmė eismo saugumui ir kitų asmenų turtui, sveikatai ir netgi gyvybei (ką rodo ir įvykęs eismo įvykis). Šio nusikaltimo pavojingumą apibūdina ir tai, kad leistinas alkoholio kiekis kraujyje buvo viršytas daugiau nei penkis kartus. Įstatymų leidėjas pavojinga veika, užtraukiančia pačią griežčiausią – baudžiamąją atsakomybę įtvirtino tokią veiką, kai transporto priemonė vairuojama apsvaigus nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje viršija 1,5 promiles, tuo tarpu R. D. transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje siekė 2,23 promiles. Skiriant bausmę įvertinta ir tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyta tai, kad nuteistasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, o būtent tai, kad R. D. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos negaliojančios, niekur nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas R. D. skyrė 75 MGL dydžio baudą. Pažymėtina tai, kad įstatymas (BK 47 straipsnis) numato, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 50 MGL iki 2000 MGL. Be to, BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, jog R. D. ne tik vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau ir sukėlė eismo įvykį, apgadino kitą automobilį, be to, jo girtumas iš tiesų buvo didelis. Vis dėlto, net ir esant šioms aplinkybėms, R. D. skirta ne tik švelniausia BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, tačiau jos dydis nustatytas artimas minimaliam baudos, kurią galima skirti už tokio sunkumo nusikalstamą veiką, dydžiui. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, ir skyrė teisingą, proporcingą bausmę, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, būtina ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – užtikrinti tiek bendrąją, tiek ir individualią prevenciją. Tai, kad nuteistasis neturi pajamų, niekur nedirba jau įvertinta pirmosios instancijos teisme, todėl dar kartą į tai atsižvelgti ir mažinti teismo paskirtą bausmę apeliacinėje instancijoje nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. D. paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu iki minimalaus dydžio baudos (50 MGL). Be to, šiai baudai sumokėti nustatytas ne minimalus 2 mėnesių, tačiau 4 mėnesių terminas, taip užtikrinant nuteistajam galimybę baudą mokėti dalimis, nepatiriant vienu metu itin didelių išlaidų. Todėl teigti, kad paskirta bauda yra neteisinga, per griežta bausmė, nėra jokio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino

Skunde apeliantas teigia, jog jam baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, dvejiems metams skirta nepagrįstai, tinkamai neįvertinus jo turtinės padėties ir galimybės įsidarbinti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šiuos skundo argumentus, konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui skirta teisingai ir ją keisti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, jog R. D. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, be to, sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą. Šia veika ne tik padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau ir sukelta grėsmė eismo saugumui, kitų asmenų turtui ir gyvybei. Be to, byloje taip pat yra duomenys, jog praeityje jis buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, taip pat susijusius su alkoholio vartojimu. Tai rodo, jog nuteistasis turi priklausomybę alkoholiui, tai lemia jo neteisėtus veiksmus, dėl alkoholio vartojimo padaryti pažeidimai tampa vis pavojingesni, o šiuo atveju pavojingumą didina ir tai, kad būdamas stipriai apsvaigę nuo alkoholio nuteistasis naudojosi specialia teise vairuoti transporto priemones, t. y. vairavo padidinto pavojaus šaltinį ir netgi padarė realią žalą. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie apeliantui būdingą ypatingai neatsakingą požiūrį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, viešai įtvirtintas kelių eismo saugumo taisykles, atsainų požiūrį į galimas skaudžias tokio neteisėto elgesio pasekmes, dėl to kylančią realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei, o kartu ir į teisines tokio elgesio pasekmes. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors apeliantas savo prašymą trumpinti uždraudimo naudotis specialia teise terminą motyvuoja tuo, kad jo vienintelė specialybė yra vairavimas ir tai riboja jo galimybes įsidarbinti, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis pagal turimus duomenis niekur nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kas visiškai nesuderinama su vairuotojo darbu, tad nagrinėjamu atveju nelaikytina, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams būtų akivaizdžiai per griežta poveikio priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu ši priemonė apeliantui pagrįstai skirta siekiant bausmės tikslų, siekiant užkirsti kelią naujoms neteisėtoms veikoms, o taip pat ir siekiant užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą. Šiuo atveju nuteistojo patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami viešojo intereso ir visuomenės apsauga, todėl turi prioritetą prieš asmeninius interesus. Apibendrinant darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui skirta teisingai. Skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo trumpinti šios priemonės terminą, todėl skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – taikymo proporcingumo klausimas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus, konstatuoja, jog šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas taikytas pagrįstai ir proporcingumo principo nepažeidžia.Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.Byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme. BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teises ir turi nubaudimo elementų, be to, šios kategorijos bylos pasižymi tuo, kad be bausmės, asmeniui, kaip ir šį kartą, dažnai taikomos net dvi baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskavimas ir specialiosios teisės atėmimas.Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti paprastai naudojamas kaltininkui nuosavybės teise priklausantis (teisėtai įgytas) turtas, kurio konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).Apie būtinumą vertinti proporcingumo principą taikant turto konfiskavimą, yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-7-130-699/2015. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija šioje byloje pažymėjo, jog konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų. Taip pat šioje byloje pažymėta, jog vertindamas konfiskavimo proporcingumą bylose, kuriose svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų, EŽTT atsižvelgė į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija šioje byloje pažymėjo, jog svarbus momentas, ryškėjantis iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, yra tai, kad turto konfiskavimas kaip toks (ne tik procesiniai asmens teisės į nuosavybę apsaugos aspektai) gali būti vertinamas proporcingumo aspektu.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šios priemonės savininkas yra nuteistasis R. D., jo padaryta nusikalstama veika yra iš tiesų kelianti didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei, šia veika sukeltas eismo įvykis, padaryta reali turtinė žala, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka šis įvykis nesibaigė rimtesnėmis pasekmėmis. Iš bylos matyti, jog nuteistasis turi rimtų problemų dėl alkoholio. Be to, už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą apeliantui skirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, atitinkanti minimalų baudos, kuri gali būti skiriama už tokio sunkumo nusikaltimus, dydžiui. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų, automobilis įvertintas vos 100 Eurų. Atsižvelgiant į automobilio vertę, o taip pat įvertinus skirtą baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, darytina išvada, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas gali padėti pasiekti bausmės tikslus ir proporcingumo principo nepažeidžia. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog transporto priemonės konfiskavimas skirtas teisėtai, pagrįstai, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę bei skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, baudžiamojo įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Teismo išvados pagrįstos išsamia surinktų ir ištirtų duomenų analize, motyvuotos, abejonių nekelia, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas