- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2-149-496/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00025-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, S. R. dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pastatą – karvidę 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), silosines s1 ir s2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), pastatė 1961-1963 metais (duomenys neskelbtini), vėliau 1991 matais kolūkis buvo reorganizuotas į ŽŪB ir 1992-09-15 turtas privatizuotas; 1994-07-20 bendrovė už pajus atidavė septyniolikai pajininkų, iš kurių pareiškėjas A. R. nusipirko minėtus pastatus ir juos valdo atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai bei teisėtai ir įgijo nuosavybės teises į pastatą – karvidę 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), silosines s1 ir s2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pastatyta 100 vietų karvidė (duomenys neskelbtini) po perdavimo 17 pajininkų buvo apgriauta – dalis pajininkų iš vieno galo nugriovė dalį pastato ir išsivežė statybines medžiagas, o iš kito galo pastatas liko. A. R. paaiškino, kad jis nuo 2002 metų likusį karvidės pastatą su prie karvidės esančiomis 2 silosinėmis pirko iš buvusių pajininkų, šie lape pasirašė, kad jam perduoda pastatą ir jam pretenzijų neturi. Nuo to momento jis naudojasi karvide, joje iš pradžių laikė šieną, paskutinio metu augina gyvulius. Po įgijimo jis karvidę remontavo, t. y. atstatė įgriuvusią stogo dalį, pastatė sieną iš tos pastato pusės, kur buvo nugriauta dalis, jis sutvarkė privažiavimo kelius, įvedė elektrą ir už ją pastoviai moka. Pareiškėjas paaiškino, kad nuosavybės teisės įstatymo nustatyta tvarka į karvidę ir silosines nebuvo įregistruotos. Pareiškėjo užsakymu jam atitekęs pastatas buvo inventorizuotas, sudaryta kadastrinių matavimų byla. Norėdamas įregistruoti nuosavybės teisę į minėtus pastatus jis kreipėsi į VĮ Registrų centrą. Pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų trūkumo buvo atmestas. Karvidę jis valdo atvirai, nepertraukiamai, teisėtai ir sąžiningai. Nė vienas iš kitų pastato pajininkų pareiškėjui pretenzijų niekada nereiškė.
Pareiškėjo atstovė prašo patenkinti A. R. pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kurią atstovauja Kelmės skyrius prieštaravimų dėl pateikto A. R. prašymo nereiškia ir bylą prašo nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Nurodo, pastatai – karvidė ir silosinė, esantys (duomenys neskelbtini), stovi laisvame valstybinės žemės plote, žemės sklypas nėra suformuotas.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas prieštaravimų dėl prašymo nereiškia, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad pastatas ir daiktinės teisės nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieštaravimų dėl prašymo nereiškia, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnio 1-2 dalimis, apie bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo 2014 m. sausio 21 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (l. 36). Kitų asmenų prašymų dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis negauta. Statinių valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir/ar nepertraukiamumas nėra ginčijami, iki šiol nėra gauta jokių suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl pareiškimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį (LAT 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; LAT 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-535/2008 ir kt.). Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus („Valstybės žinios“, 2000, Nr. 74-2263).
Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (l. 8-19) matyti, kad nekilnojamajam daiktui – karvidei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), silosinei s1, s2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai.
Iš pareiškėjo A. R. pareiškimo, jo parodymų, prie pareiškimo pridėtų dokumentų, taip liudytojų J. V., P. V. parodymų matyti, kad 1960 – 1963 metais (duomenys neskelbtini) pastatė karvidę su priklausiniais – silosinėmis. Nuo pat šio pastato pastatymo momento jis nuosavybės teise priklausė Kolainių tarybiniam ūkiui, kuris 1991 metais buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini). 1992-09-15 šios įmonės turtas buvo privatizuotas ir priėmimo perdavimo aktu perduotas žemės ūkio bendrovei (duomenys neskelbtini) (l.23-25). 1994-07-20 ŽŪB (duomenys neskelbtini) perdavimo priėmimo aktu (l. 22) Labūnavos fermą perdavė 17-kai pajininkų. Akte nurodytos jų pavardės ir pajaus dalys, tenkančiam kiekvienam šiame pastate. Pareiškėjas A. R. parodė, kad jis iš buvusių pajininkų, kurie nebuvo nusigriovę savo fermos dalies nuo 2002 metų pirko jiems priklausančias fermos dalis ir vėliau surašė dokumentą, kad buvę pajininkai jam perleido (duomenys neskelbtini) fermą ir 2 silosines ir jam pretenzijų neturi. Šis raštas pateiktas į bylą (l.29). Šiame rašte surašytos tų pačių asmenų pavardės, kurios įrašytos į minėtą 1994-07-20 ŽŪB (duomenys neskelbtini) perdavimo priėmimo aktą. Rašte dėl turto perleidimo nėra trijų asmenų parašų, tačiau pareiškėjas ir liudytojai J. V. ir P. V. paaiškino, kad šie asmenys savo fermos dalį buvo nusigriovę. Liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas A. R. po nupirkimo iš pajininkų, naudojasi ferma ir prie jos esančiomis silosinėmis, remontavo fermą, atstatė jos stogą, sudėjo langus, duris, pastatė vieną sieną, kurios nebuvo iš tos pusės, nuo kurios kiti pajininkai nugriovė savo pastato dalį. Liudytojai nurodė, kad A. R. sutvarkė privažiavimo prie fermos kelius.
Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimui, jie patvirtino, kad nėra šio pastato savininkų. Teismas neturi duomenų, kad karvidė su silosinėmis (duomenys neskelbtini), būtų savavališka statyba, ar kad ji priklausytų valstybei ar savivaldybei.
Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (LAT 2011 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.
Iš aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėjas A. R. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į minėtą karvidę su silosinėmis kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu (pastatytai iki šiol neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre), bet statinį valdo kaip savą; jį valdo nepertraukiamai ir sąžiningai, t. y. būdamas pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į įgyjamą nekilnojamąjį daiktą. Karvidę su silosinėmis, 1961-1963 pastatytą (duomenys neskelbtini), 1994-07-20 perduotą septyniolikai pajininkų, iš kurių nupirko pareiškėjas A. R., jis valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, įskaitant pajininkų valdymą, karvidė teisėtai valdoma daugiau nei 10 metų. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė statinį, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu.
Vertinant šias nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl A. R. pareiškimas tenkintinas.
Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalis), todėl, tenkinant pareiškimą, iš pareiškėjo valstybei priteistina 20,55 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (l. l., Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260,straipsniais, 263 straipsniu, 269-270 straipsniais ir 533 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą – karvidę 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), silosines s1 ir s2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), pastatytas 1961-1963 metais (duomenys neskelbtini), vėliau reorganizuoto į ŽŪB ir 1992-09-15 privatizuoto.
Priteisti iš A. R. Lietuvos Respublikos valstybei 20,55 Lt (dvidešimt litų 55 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.