Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. T-1221-891/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-01
Bylos Nr.
T-1221-891/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
M. G.
Kategorijos
Teikimas T-1221-891/2015
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 89-39 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iki nuteisimo gyvenusiam adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2007-04-20 nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 12 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - 12 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant kalėjime ir 2500 Lt (20 MGL) bauda. Bausmės vykdymo pradžia - 2005-12-26, pabaiga - 2017-12-26, 2/3 laisvės atėmimo bausmės M. G. faktiškai atliko 2013-12-26, neatliktos bausmės dalis 2015-06-26 – 2 metai 6 mėnesiai.

Nuteistasis M. G. Komisijoje svarstomas trečią kartą. Pirmus du kartus Komisija taip pat nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau teismas abu kartus atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimus.

Komisija, remdamasi Komisijos posėdžio, įvykusio 2015-06-09 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, 2015-06-10 protokolu Nr. 24-3802 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą ir socialinio tyrimo išvadą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, 2015-06-11 nutarimu Nr. 89-39 vienbalsiai nutarė taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 157 straipsnio 3 dalimi, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis M. G. atliko 2/3 bausmės dalį, paleistas į laisvę turės darbo vietą, gauta pažyma dėl gyvenamosios vietos, stiprūs socialiniai ryšiai, orientuojasi į pokyčius, suvokia, kaip įgyvendinti savo interesus, taip pat gautas 2015-06-03 raštas iš Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus, kad lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistajam gali būti taikoma intensyvi priežiūra, bausmės atlikimo metu tris kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, matyti akivaizdūs pokyčiai, vertinamos pastangos, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos, integracijos į visuomenę, kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos ir asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 52 balai – vidutinė (pagal OASys metodiką), neatliktoji bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai 15 dienų.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė Danutė Mekionienė teismui pateiktu atsiliepimu į Komisijos Nutarimą siūlo atsisakyti patvirtinti Komisijos 2015 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 89-39 taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Prokurorė nurodo, jog nuteistasis M. G. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus – atliko minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, sutiko, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų už režimo taisyklių pažeidimus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką yra vidutinė – 52 balai, tačiau formalių kriterijų buvimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turi būti atsižvelgiama ir į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. M. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už žmogaus nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas bendrininkų grupėje. Prieš tai buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, susijusius su smurtu. Tai rodo, kad nuteistasis negerbia žmogaus ir visuomenės, niekina elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruoja agresyvų požiūrį į aplinkinius. Visus nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas laisvėje nesimokė ir nedirbo. Net būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, bausmės atlikimo metu nuteistasis pažeidinėjo režimo reikalavimus, 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe už tai, kad buvo rastas raugas, kad atsisakė dirbti nemokamus darbus. Paskutiniu metu elgesys pasikeitė, režimo pažeidimų nenustatyta, 3 kartus skatintas, bet tai daroma tik nuo tada, kai atsirado galimybė būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą tvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi.

Teismas, susipažinęs su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti M. G. iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad M. G. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte bei 3 dalyje: jau yra atlikęs daugiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, elgesys bausmės atlikimo metu iš esmės vertinamas teigiamai. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Spręsdamas M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismas vertina ir materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą - nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas atsižvelgia į tai, kad M. G. pataisos įstaigos administracijos iš esmės charakterizuojamas teigiamai. Pataisos įstaigoje prisitaikė be problemų, orientuojasi į pokyčius, suvokia, kaip įgyvendinti savo interesus, bausmės atlikimo metu tris kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, matyti akivaizdūs pokyčiai, vertinamos pastangos. Įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos, integracijos į visuomenę, kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos ir asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. 2010 m. įgijo vidutinį išsilavinimą Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centre, paleistas į laisvę planuoja dirbti UAB „S.“ (yra gautas šios bendrovės direktorės pranešimas, kuriuo ji patvirtina, kad nuteistasis bus įdarbintas jos vadovaujamoje bendrovėje), darbą suvokia kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. Kaip pažymėta Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Psichologinės tarnybos išvadoje, M. G. įkalinimo įstaigoje aktyviai atlieka visas nurodytas užduotis ir darbus, apie ateities planus kalba emociškai pasirengęs. Taigi yra perspektyva, kad nuteistasis efektyviai spręs finansines problemas, sugebės susidoroti su finansiniais įsipareigojimais teisėtais būdais. M. G. šiuo metu dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažįsta, gailisi. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, M. G. atpažįsta savo problemas ir gali pateikti aiškius jų pavyzdžius, supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, turi realistinius tikslus, sugeba suprasti kitus, keičia savo požiūrį diskutuojant. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 52 balai. Nors tai nėra labai geras rezultatas, tačiau manytina, jog tokiam rezultatui įtakos turi ankstesni M. G. teistumai bei dideli dabartiniai finansiniai įsipareigojimai. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog M. G. palaiko stiprius socialinius ryšius su visais šeimos nariais, išėjęs į laisvę turės, kur gyventi, gyvens pas tėvus, be to, nuteistojo pasirinkta gyvenamoji vieta yra tinkama siekiant įgyvendinti probacijos tikslus ir yra tinkama taikant elektroninį stebėjimą. Minėtoje Psichologinės tarnybos išvadoje taip pat konstatuota, jog išlaikant tolimesnę struktūruotą aplinką, artimųjų kontrolę, paramą, nuteistajam bus lengviau realizuotis visapusiškai visuomenėje. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina teigiamą M. G. paskirtos bausmės poveikį.

Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis M. G. anksčiau teistas du kartus už viešosios tvarkos pažeidimus, susijusius su smurtu, tačiau pažymėtina, jog paskutinį kartą už viešosios tvarkos pažeidimą jis teistas būtent dėl tos pačios dienos įvykio, kaip ir už nužudymą, o laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmą kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jo sąlygų jis nepažeidė, kas rodo, jog jis sugeba laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nepažeisti nustatytų reikalavimų. Šiuo metu M. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinio labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, kuris sukėlė neatstatomas pasekmes. Tačiau teismas pažymi, kad vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstamas pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas – padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir netgi neišnyksta pilnai atlikus visą laisvės atėmimo bausmę, todėl būtų neteisinga atsisakyti tvirtinti nutarimą atsižvelgiant vien tik į nuteistojo M. G. padarytą nusikaltimą (jo sunkumą, kategoriją, pobūdį ir pavojingumo laipsnį), nes tai nėra susijęs su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimui toliau atlikti bausmę neizoliuotai nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys, jog paskutinį nusikaltimą, taip pat ir ankstesnius, M. G. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir buvo pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, tai yra jo smurtinis elgesys buvo susijęs su alkoholio vartojimu. Tačiau pažymėtina, jog, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, alkoholio vartojimo atvejų pataisos įstaigoje užfiksuota nebuvo, M. G. supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams, todėl yra perspektyva, jog išėjus į laisvę dalyvavimas elgesį keičiančiose motyvacinėse programose, kurios skatina nevartoti alkoholio, skatins M. G. įgyti įgūdžių susidorojant su alkoholio vartojimu, kuris skatina nusikalsti, savo pasekmių apgalvojimo srityje bei nepasiduoti kriminalinių kompanijų įtakai. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog bausmės atlikimo metu M. G. režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Tačiau pažymėtina, jog paskutinį kartą jis buvo baustas 2012-06-06 ir šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi jau trejus metus. Tai rodo, jog anksčiau M. G. kildavo sunkumų laikantis privalomų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau dabar matyti, jog jo požiūris į priežiūrą yra teigiamas, jis stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, nepažeidinėti nustatytos elgesio tvarkos, yra motyvuotas keisti savo elgesį pozityvia linkme ir doru savo elgesiu siekia pasitaisyti ir integruotis į visuomenę. Tą rodo ir tai, jog po paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo jis buvo vien tik skatinamas, tai yra 2013-2014 metais jis buvo skatintas tris kartus už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis turi tris vykdomuosius raštus ir nors šiuo metu jis nededa pastangų atlyginti bent dalį nuosprendžiu priteistos žalos, per visą bausmės atlikimo laiką iš jo asmeninės sąskaitos išskaičiavimai pagal pataisos įstaigoje esančius vykdomuosius raštus nebuvo vykdomi, tačiau, teismo vertinimu, tai įtakoja tai, jog nuteistajam įkalinimo įstaigoje nebuvo suteikta galimybė užsidirbti, kadangi, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, M. G. 2014-09-19 buvo įdarbintas Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, tačiau jau 2014-10-10 Nuteistųjų įdarbinimo komisija priėmė sprendimą išbraukti M. G. iš sąrašo, dirbančių Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, kadangi nuteistasis neturi praktikos ir įgūdžių, todėl 2014-10-30 jis buvo išbrauktas iš minėto sąrašo. Tačiau, kaip minėta, išėjęs į laisvę nuteistasis turės darbo vietą ir galės pradėti mokėti skolas, kurios tikrai yra didelės. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog šiuo metu M. G. yra atlikęs didesniąją dalį paskirtos bausmės, o likusi neatliktos bausmės dalis yra pakankamai nedidelė palyginti su ta, kurią jis jau atliko, tai yra kiek daugiau nei 2 metai ir 5 mėnesiai. Teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga. Teismo nuomone, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad M. G. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, gali būti pasiekti jau šiuo metu paleidus nuteistąjį M. G. iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 89-39 ir nuteistajam M. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 89-39 taikyti nuteistajam M. G.lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 157 straipsnio 3 dalimi, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys