Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-12-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-15352-901/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-18
Bylos Nr.
e2YT-15352-901/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10871-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Spalvienė
Pareiškėjas
A. R.
Suinteresuotas asmuo
A. N., E. Š., A. R., Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-15352-901/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10871-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2.; 3.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. N., E. Š., A. R., Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarė Dalija Rinkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurio prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina B. R., paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą po jos sutuoktinio A. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniu palikimo valdymu priėmė mirusio sutuoktinio palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog ši institucija, kuri nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškėjo pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimą valdyti. Prašo pareiškėjo A. R. pareikštą prašymą dėl palikimo, esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo faktiniu valdymu, nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka teismo nuožiūra, taip pat prašo nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo E. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo pateiktu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka. Papildomai nurodė, kad po A. R. mirties B. R. ėmėsi namo kapitalinio remonto darbų, taip pat atliko nemažai darbų ūkiniame pastate. Iš esmės buvo sutvarkyta namų valdos aplinka. Prie remonto darbų organizavimo ir finansavimo prisidėjo ir šio suinteresuoto asmens brolis (pareiškėjas) A. R..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad A. R. yra mirusio A. R. ir mirusios B. R. sūnus (įrašo Nr. 123). Iš santuokos sudarymo išrašo Nr. 54 matyti, kad pareiškėjo tėvai A. R. ir B. R. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimų matyti, kad pareiškėjo motina B. R. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo tėvas A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjo motinai B. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir kiti statiniai esantys (duomenys neskelbtini) pagal 1972 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 13749, bei žemės sklypas 0,0639 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1999 m. gegužės 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P21/99-0280. Iš pateikto 2003 m. birželio 6 d. Testamento matyti, kad pareiškėjo motina B. R. testamentu paliko savo sūnui (pareiškėjui) A. R. jai priklausantį turtą, tai yra žemės sklypą, bei gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Iš pateikto 2017 m. gruodžio 28 d. pareiškimo apie palikimo priėmimą matyti, kad pareiškėjas priėmė motinos B. R. palikimą.

Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad po jo motinos B. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) jis testamentu paveldėjo visą testamente nurodytą turtą. Pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi pareiškėjo motina po sutuoktinio A. R. mirties jo palikimą priėmė ne atitinkamą savo valią pareikšdama pas notarą, o pasirinko kitą įstatyme numatytą palikimo priėmimo būdą – faktinį turto valdymą.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo motina B. R. po savo sutuoktinio A. R. mirties faktiškai valdė buvusi jos ir jo sutuoktinio bendrą turtą, t.y. žemės sklypą ir jame esančius statinius, pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties toliau gyveno name, rūpinosi viso žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei jo priklausinių būkle (tvarkė, remontavo), mokėjo jai kaip viso turto savininkei, priklausiusius komunalinius mokesčius ir kt. Pareiškėjo motina, sutuoktinio palikimą priėmė ir valdė kaip savo asmeninį turtą. Kiti įpėdiniai palikėjo turto nevaldė, visi gyveno kitur, niekada nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiai pareiškėjo motinai, kaip ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Be to palikimo priėmimą faktiškai valdyti patvirtina ir suinteresuotas asmuo E. Š., kuri atsiliepime nurodė, kad po tėvo A. R. mirties, jos mama B. R. ėmėsi namo kapitalinio remonto darbų, taip pat atliko nemažai darbų ūkiniame pastate. Iš esmės buvo sutvarkyta namų valdos aplinka.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. R. testamento nepaliko, jo sutuoktinė iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau sutuoktinio turtu naudojosi, juo rūpinosi, prižiūrėjo, liko gyventi name, toliau visu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais naudojosi kaip savo nuosavybe, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą, t.y. per 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. A. R. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. Civilinio kodekso 573 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-7/2001, 2003-03-31 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-416/2003). Pareiškėjo motinos B. R. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. Civilinis kodeksas; 2000 m., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), įsigaliojusio 2001-07-01, 5.50 straipsnio 2 dalis).

Be to iš bylos duomenų matyti, kad 2003 m. birželio 6 d. pareiškėjo mama parašė testamentą, kurį patvirtino Klaipėdos miesto 4-asis notaro biuro notarė G. Kazlaučiūnienė, notarinio registro Nr. 2488. Testamente pareiškėjo mama nurodė, kad visas žemės sklypas, pastatai ir statiniais esantys (duomenys neskelbtini), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, kurį po mirties palieka savo sūnui (pareiškėjui).

Pareiškėjas nurodo, kad kiti įstatyminiai atstovai dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iš Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarės Dalijos Rinkevičienės rašto matyti, kad jai (duomenys neskelbtini) pavesta aptarnauti paveldėjimo atvejais nuo 2009 metų. A. R. mirus ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) paveldėjimo atvejams aptarnavo buvusi Klaipėdos mieto 2-ojo notarų biuro notarė Aldona Rokienė, Užklausus archyvą, jų notarų biuras buvo informuotas, kas buvusios notarės A. R. 2001-2007 m. dokumentuose apie A. R., mirusio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Tokiu būdu po A. R. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo motina B. R. mirusio vyro A. R. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą po jos sutuoktinio A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniu palikimo valdymu priėmė mirusio sutuoktinio palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laura Spalvienė