Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skundžiamas nutarimas turi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Pareiškėją pripažinus tinkamu privalomajai karo tarnybai, Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Vilniaus poskyrio 2023-09-07 nurodymu Nr. 19763 atvykti į tarnybos vietą, pareiškėjas yra pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą. Pareiškėjui nurodyta 2023-10-02, 8 val. atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį. Pareiškėjas nurodytu laiku į tarnybos vietą negalėjo atvykti dėl blogos sveikatos būklės ir iki nustatyto atvykimo laiko apie tai informavo Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį. Iš pareiškėjui pateikto ekspertinio nutarimo 2023-09-01 pažymos Nr. 2945 pareiškėjui nėra įmanoma nustatyti, kokį konkrečiai D. I. J. sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustatė Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisė Vilniuje, taip pat nėra įmanoma patikrinti ekspertinio nutarimo dėl D. I. J. tinkamumo privalomajai karo tarnybai pagrįstumą ir patikrinti, ar iš tiesų pareiškėjas pagal sveikatos būklę yra tinkamas atlikti privalomąją pradinę karinę tarnybą.

Atsakovas pareiškėjui nepateikė karinės gydytojų konsultacinės komisijos medicinos ekspertizės akto ir ekspertinio nutarimo. Vilniaus karo prievolės ir komplektavimo tarnyba 2023-09-22 pareiškėjo atstovui dar kartą atsiuntė Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisės Vilniuje 2023-09-01 ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 2945, kuri pareiškėjui jau buvo įteikta 2023-09-11, jokių kitų prašytų dokumentų nepateikė.

Nagrinėtinoje administracinėje byloje turėtų būti tikrinama, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo tinkamumo privalomajai karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo kario, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos savo veikloje vadovaujasi teisės aktais inter alia, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros veiklą (Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, 4 p.). Asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo teisės aktų nustatytais atvejais teikti informaciją apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 1 d. 10 p.).

Pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes. Nurodyta informacija pacientui gali būti nesuteikta tik tais atvejais, jeigu tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas šio įstatymo nustatyta tvarka atsisako šios informacijos (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 punktai).

Pareiškėjas turi teisę susipažinti su karinės gydytojų konsultacinės komisijos medicinos ekspertizės aktu, kurio pagrindu surašytas ekspertinis nutarimas. Ekspertinis nutarimas gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo dienos, kurią asmuo buvo informuotas apie priimtą ekspertinį nutarimą. Dėl asmens sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo ekspertinis nutarimas gali būti skundžiamas teismui per 10 dienų nuo jo įteikimo pareiškėjui (Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 45 p.). Atsakovui nepateikus ir pareiškėjui neturint karinės gydytojų konsultacinės komisijos medicinos ekspertizės akto ir ekspertinio nutarimo, pareiškėjas neturi galimybės pasinaudoti teisės aktais nustatyta teise patikrinti ekspertinį nutarimą dėl pareiškėjo tinkamumo privalomajai karo tarnybai pagrįstumo ir paaiškėjus ekspertinio vertinimo netinkamumui, apskųsti ekspertinį nutarimą dalyje dėl sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo, teismui. Ekspertinis nutarimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe.

Sprendžiant dėl asmens galimybės ginčyti priimtus ekspertinius sprendimus, pažymi, kad dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose. Tokiose bylose ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti (LVAT 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012).

Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia aplinkybe, kad jis jau po Pažymos gavimo kreipėsi į LK Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Vilniaus regioninį skyrių (toliau – KPKT), kuris jam išdavė kaip karo prievolininkui siuntimą į KMEK, dėl Akto ir Nutarimo gavimo, tačiau šie jam pateikti nebuvo. Atsakovas patvirtina aukščiau nurodytą aplinkybę. Pareiškėjo per savo atstovą (advokatą) 2023 m. rugsėjo 20 d. el. paštu kreipėsi į KPKT, prašyme pareiškėjas nurodė, kad pageidauja gauti Aktą ir Nutarimą. KPKT 2023 m. rugsėjo 22 d. el. paštu pateikė pakartotinai pareiškėjui Pažymą. Pareiškėjas per savo atstovą (advokatą) 2023 m. rugsėjo 25 d. pakartotinai kreipėsi el. paštu į KPKT, prašyme nurodydamas, kad prašo, jog KPKT pateiktų jo atžvilgiu surašytus medicininius dokumentus – Aktą ir Nutarimą. 2023 m. rugsėjo 28 d. KPKT el. paštu Pareiškėjui aiškiai nurodė, kad Pareiškėjui jau pateikta Pažyma, o medicininių dokumentų surašymo klausimais Pareiškėjas turi kreiptis į KMEK (Mindaugo g. 26, Vilnius), nes KPKT tokių dokumentų nesurašinėja, neturi paciento sveikatos būklę atskleidžiančių konfidencialių dokumentų, susijusių su karo prievolininko ligos istorija, kuri saugoma KMEK.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nei savo vardu, nei per atstovą iki šiol nėra kreipęsis į Atsakovo būstinę, Šv. Ignoto 8, Vilnius, patį KMEK ar KMT su prašymu pateikti dabar skundu reikalaujamų detalių medicininių dokumentų, kurie sietini su jo sveikatos būklės išsamiu tikrinimu.

Būtent tik KMEK, vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės nuostatais (toliau – KMEN), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125, yra įgaliota institucija atlikti karo prievolininkų sveikatos būklės įvertinimą, atlikti tyrimus, surašyti medicininius dokumentus, šiuos dokumentus tinkamai apskaityti bei viešinti, kartu užtikrinant, kad nebūtų pažeidžiamos pacientų teisės į privatumą. KMEN nustato (KMEN 1 p.) karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į profesinę karo tarnybą, Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigas, kurias baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis, tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis, asmenų, stojančių į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, profesinės karo tarnybos karių, privalomosios karo tarnybos karių, savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos karių, kariūnų ir žvalgybos pareigūnų bei šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo, taip pat kitų šaulių ir atsargos karių sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką.

Taigi, asmenų, nurodytų KMEN 1 punkte (šaukiamų į privalomąją karo tarnybą – pareiškėjas), sveikata tikrinama, atranka pagal sveikatos būklę atliekama ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis nustatomas KMEK (KMEN 2 p.)

Vadovaujantis KMEN 10.2.1 p. KMEK Regioninė pakomisė atlieka karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą <...> medicinos ekspertizę. KMEK turi teisę: siųsti tikrinamus asmenis į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ištirti papildomai ar patikslinti diagnozę, kreiptis į kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojus specialistus ir psichologus dėl vertinimų, kurių reikia ekspertinei nuomonei priimti, gauti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir kitų įstaigų dokumentus ir duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis apie tikrinamų asmenų sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, reikalingus Nuostatuose nurodytų tikrinamų asmenų sveikatai tikrinti, atrankai pagal sveikatos būklę vykdyti ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsniui nustatyti (KMEN 11.1 - 11.3 p.).

Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais, patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru (KMEN 22 p.). Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato KMT vadas (KMEN 24 p.).

Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (KMEN 26 p.).

Aptariami Kriterijus sudaryti iš ligų ir sveikatos sutrikimų išdėstytų pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimto pataisyto ir papildyto leidimo Australijos modifikacijos sisteminio ligų sąrašo kodus (TLK-10), ir šioje lentelėje ligos ir sveikatos sutrikimai sugrupuoti į punktus, pagal kurių taikymą kiekvienai iš skilčių sprendžiama apie tiriamo asmens tinkamumą tarnybai, taip pat Kriterijų taikymo paaiškinimų (Kriterijų 1 priedas).Kriterijų paaiškinimuose nurodoma, kad pagal 1 skiltį tikrinami asmenys šaukiami į PPKT.

Vadovaujantis Kriterijais KMEK 2023 m. rugsėjo 1 d. priėmė Nutarimą, kuris įformintas Pažyma. Šioje Pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas pripažintas tinkamu PPKT pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą D sveikatos grupę. Apibendrinantį ekspertinį nutarimą priimą KMEK pirmininkas, vadovaudamasis KMEN 32 punktu. Ekspertinis nutarimas yra visų gydytojų išvadų apibendrinta visuma. Nutarimą Akte įrašo KMEK pirmininkas. KMEK pirmininkas priimamų ekspertinių nutarimų dėl tikrinamo asmens tinkamumo tarnybai formuluotes naudoja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-456 ,,Dėl karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisės pirmininko priimamų ekspertinių nutarimų formuluočių tvirtinimo“. Pareiškėjo atveju jo sveikatos būklę vertinę KMEK gydytojai tinkamai supildė Akte esančią Ekspertinių išvadų lentelę, pateikdami Ekspertines išvadas, su kuriomis pareiškėjas susipažino pasirašytinai dar 2023 m. birželio 28 d. KMEK gydytojai Medicinos ekspertizės akte esančią Ekspertinių išvadų lentelę pildė vadovaudamiesi aukščiau paminėtos Medicinos ekspertizės akto pildymo tvarkos 47 punktu.

Ekspertiniame nutarime nurodoma sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai (KMEN 33 punktas). KMEN 36 punkte pažymėta kad ,,Ekspertiniai nutarimai įrašomi: ,,36.1 medicinos ekspertizės akte; 36.2 Krašto apsaugos ministerijos informacinėje sistemoje“. Komisijos sekretorius ekspertinį nutarimą įrašo į Krašto apsaugos ministerijos informacinę sistemą ir užpildo ekspertinio nutarimo pažymą, kurią pasirašo Komisijos pirmininkas (KMEN 37 punktas). KMEN 38 punktas nurodo, kad ,,Į ekspertinio nutarimo pažymą įrašoma: ekspertinio nutarimo numeris, nutarimo data, ekspertinis nutarimas, asmens sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma), ekspertinio nutarimo galiojimo data <...>.“

Ekspertinio nutarimo pažymos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2022 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-589 ,,Dėl siuntimo į karinę medicinos ekspertizės komisiją, ekspertinio nutarimo pažymos ir karo prievolininko sveikatos būklės deklaracijos formų patvirtinimo“ (norminis) ir joje informacija teikiama tik patvirtintos formos apimtyje.

Pareiškėjo atžvilgiu Akte esančioje Ekspertinių išvadų lentelėje ekspertinė išvada įrašyta, KMEK pirmininko Nutarimas priimtas bei Pažyma tinkamai surašyta vadovaujantis galiojančiai teisės aktais, jų pateikimo turinys atitinka nustatytą teisinį reguliavimą. Nurodo, kad naujos informacijos apie pareiškėjo sveikatos būklę, kuri galėtų turėti įtakos tinkamumo tarnybai pasikeitimui nebuvo gauta nei po Pažymos surašymo, nei su pareiškėjo skundu.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skunde klaidingai nurodoma, kad ,,Iš pareiškėjui pateikto ekspertinio nutarimo 2023-09-01 pažymos Nr. 2945 pareiškėjui nėra įmanoma nustatyti kokį konkrečiai D. I. J. sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustatė Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės pakomisė Vilniuje <...>.“ Atsakovas pažymi, kad KMEK, veikdamos pagal KMEN, nenustatinėja sveikatos sutrikimo laipsnio, KMEK atlieka karo prievolininkų tinkamumo karo tarnybai medicinos ekspertizę.

Pareiškėjo reikalaujamas dokumentas – Aktas, pildomas vadovaujantis Medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu KMT vado 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-424 ,,Dėl medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2020 m. liepos 15 d. akto redakcija). Pažymi, kad pareiškėjo reikalaujamas Nutarimas yra Akto sudėtinė dalis (Akto pildymo tvarkos aprašo 48.1.14 p., KMT patvirtintas Aktas ir jo pildymo tvarka (13 psl.)).

Pareiškėjas skundu neįrodo, kad jam kreipiantis į KPKT nepagrįstai nebuvo suteiktas Aktas ir Nutarimas, pareiškėjo pateikti argumentai nesudaro pakankamo konstatuoti atsakovo neveikimo, pareiškėjas neskundžia Nutarimo, nereikalauja jo naikinti ir skirti jam pakartotinę KMEK. Pareiškėjas iki šiol nėra pateikęs nei savo sveikatos būklės pokyčius patvirtinančių dokumentų, kurie leistų svarstyti pakartotinės KMEK skyrimo klausimą, nei prašymo KMEK ar KMT dėl Akto ir Nutarimo kopijų jam pateikimo, todėl Lietuvos kariuomenės nuomone, pareiškėjo skundas neturi būti tenkinamas. Pareiškėjas kelia prielaidas dėl to, kad jis tik galimai netinkamas PPKT, tačiau pats teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą apskundimo terminą nėra apskundęs net ir Nutarimo.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. rugsėjo 1 d. priėmus Nutarimą ir surašius Pažymą, jis buvo pasyvus savo teisių gynimo klausimu, KMEN nustatytu apskundimo periodu Nutarimo neskundė, o tik vėliau (2023 m. rugsėjo 20 d.), greičiausiai jau supratęs, kad apskundimo terminas praėjęs, jau bando kvestionuoti Nutarimą, visiškai nepagrįstai grįsdamas savo Skundą argumentais, kad Nutarimo apskųsti negali, nes jam nėra pateikiamas Aktas ir Nutarimas, nors, jis nėra net kreipęsis į KMEK atlikusią ir pareiškėjo konfidencialius dokumentus turinčią medicinos įstaigą – KMT.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (toliau – ir Karo prievolės įstatymas), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir KASOKTĮ) bei Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Ekspertizės nuostatai).

KASOKTĮ 30 straipsnyje (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1509 redakcija) nustatyta, kad į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Pagal Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę vienu iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. Minėto straipsnio 15 dalis apibrėžia, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje.

Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių.

Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Karo prievolės įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.