- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-539-585/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13695-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka (pran.), Antanas Rudzinskas, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- V. D., UAB „Nikdizain“
- Ieškovas
- UAB “Rotada”
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės-Balynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Rotada” ieškinį atsakovams UAB „Nikdizain“ ir V. D. dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Nikdizain“ (buvusios UAB „Maderatrans“) ir subsidiariai iš atsakovo V. D. 73 860,15 Lt skolos, susidariusios atsakovams neatsiskaičius už degalus pagal 2007-04-06 sudarytą naftos produktų pardavimo pagal UAB „Rotada“ magnetines korteles sutartį Nr,573 (toliau - Sutartis), 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas V. D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis prašė UAB „Rotada“ paskolinti pinigų, tačiau tų pinigų negavo. Ieškovas negalėjo paskolinti didesnės pinigų sumos, nei įstatinis kapitalas. V. D. neigė prisiėmęs bet kokius įsipareigojimus už UAB „Maderatrans“. Ieškovas turėjo surašyti garantijos sutartį įstatymų nustatyta tvarka, bet to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-12-03 sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 73 860,15 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas ir 2216 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nesant atsakovo UAB „Nikdizain“ turto arba jo esant nepakankamai, 73 860,15, Lt skolos sumą, 6 proc. metines palūkanas ir 2216 Lt bylinėjimosi išlaidas nurodė subsidiariai priteisti iš atsakovo V. D. ieškovo naudai.
Teismas nustatė, kad UAB „Maderatrans“ su ieškovu iš pradžių sudarė degalų pirkimo sutartį, naudojosi ieškovo degalais, ieškovas išrašė PVM sąskaitas-faktūras ir po to atsakovas vienintelis UAB „Maderatrans“ akcininkas V. D. pasirašė skolos raštą tai pačiai sumai, kaip ir bendra UAB „Maderatrans“ sunaudotų degalų kaina, t.y. 73 980,15 Lt. UAB „Maderatrans“ buvo juridinių asmenų registre registruota iki 2009-02-13, o po to su tuo pačiu įmonės kodu įregistruota UAB „Nikdizain“. Teismas atmetė atsakovo V. D. argumentus, kad tarp jo ir UAB „Rotada“ susiklostė paskoliniai santykiai (CK 6.870 str.), kaip nepagrįstus, kadangi atsakovo aiškinimas, jog jis ketino pasiskolinti iš UAB „Rotada“ 73 980,15 Lt sumą, tačiau jos negavo ir pas UAB „Rotada“ kažkodėl liko 2007-07-25 skolos raštelio originalas, kurio ieškovas V. D. negrąžino, nėra įtikinamas. Kadangi V. D. niekaip nepaaiškino, kodėl jo tariamai ketinta pasiskolinti iš UAB „Rotada“ 73 980,15 Lt suma identiškai sutampa su bendra, UAB „Rotada“ 2007-05-31 - 2007-06-30 išrašytų UAB „Maderatrans“ PVM sąskaitų-faktūrų pinigų suma, teismas, atsižvelgęs į ieškovo paaiškinimą, jog 2007-07-25 skolos raštu V. D. garantavo skolos už ieškovo pateiktus degalus grąžinimą, padarė išvadą, kad UAB „Maderatrans“ akcininkas V. D. veikė kaip garantas UAB „Maderatrans“ piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovas neturi įrodinėti pinigų pagal 2007-07-25 skolos raštą perdavimo V. D. fakto. Be to, teismas pažymėjo, kad V. D., žinodamas, kad UAB „Rotada“ turi jo surašyto paskolos rašto originalą ir gali reikalauti grąžinti skolą, turėjo neabejotinai imtis aktyvių veiksmų, kad nuginčyti šį raštą, tačiau teismui nepateikta jokių duomenų apie tokius V. D. veiksmus. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad V. D. 2007-07-25 pasirašytas skolos raštas atitinka garantijos sąlygas (CK 6.90 str.). Tai, kad galėjo būti pasirašyta konkreti garantijos sutartis, teismo nuomone, nesudaro pagrindo V. D. veiksmų ir 2007-07-25 skolos rašto nevertinti kaip garanto veiksmų. Todėl teismas pripažino, jog V. D. yra subsidiariai atsakingas UAB „Rotada“ už UAB „Maderatrans“ (dabar UAB „Nikdizain“) prievolę.
Atsiliepimas
Atsakovas V. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo, kodėl būtent garantija už UAB „Nikdizain“ laikytinas ginčo paskolos raštas, pabrėždamas, kad vien sumos sutapimas nedaro sandorio kitokiu, nei jame nurodyta šalių valia, ir ieškovas turi pareigą įrodyti, kokius santykius paskolos raštu buvo ketinama sukurti. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas UAB „Nikdizain“ neįvykdė savo prievolės ir neapmokėjo savo sąskaitų už kurą, todėl teismo motyvai šiuo klausimu yra neparemti jokiais įrodymais, kai tuo tarpu vertinant įrodymų visumą akivaizdu, kad paskolos raštu nebuvo sudaryta jokia kita sutartis, nei paskolos, tačiau sandoris neįvyko. Apeliantas pabrėžė, kad teismas nepagrįstai apelianto vienašalį sandorį aiškino taip, kaip jį suprato ieškovas. Apelianto nuomone, ieškovas turėjo elgtis apdairiai ir jei ketino perkelti visą juridinio asmens skolą juridinio asmens dalyviui, turėjo tai padaryti teisinėmis priemonėmis, tačiau teismas tokį neveikimą nepagrįstai laikė sąžiningu elgesiu.
Ieškovas atsakovo apeliacinį skundą prašė atmesti. Nesutikdamas su apelianto argumentais, atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad V. D. surašytas paskolos raštas turi visus garantijos požymius, todėl jo atsakomybė už UAB „Maderatrans“ skolinius įsipareigojimus yra subsidiari. Vien ta aplinkybė, kad šalys, įformindamos garantiją, tai pavadino paskolos raštu, atsakovo neatleidžia nuo atsakomybės įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas nesutiko su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl to, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai sutartiniai santykiai ir paskolos sutartis nebuvo įvykdyta, nurodydamas, kad ieškovas nesiekė pradėti naujų paskolos santykių, o tik siekė atgauti skolą už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, o atsakovas V. D., pasirašydamas paskolos raštą siekė įtikinti ir nuraminti ieškovą, kad tikrai ketina atsiskaityti, ir vien dėl to, kad atsakovas pasirašytu rašteliu garantavo sutartinės prievolės įvykdymą, ieškovas tuo metu nesiėmė drastiškų priemonių – nesikreipė į teismą prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sudarė sąlygas vykdyti veiklą ir įvykdyt prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas elgėsi piktybiškai ir toliau savo įsipareigojimų nevykdė. Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu bei ieškovo reikalavimo atsiskaityti iki ieškovo kreipimosi į teismą neginčijo, V. D. nesikreipė į teismą dėl paskolos rašto pripažinimo negaliojančiu ir į ieškovo pretenzijas nereagavo.
Apeliantas pagrindiniu skundo argumentu kelia pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktą reikšmingų bylos aplinkybių faktinį vertinimą ir su tuo susijusį netinkamą šalių teisinio santykio kvalifikavimą.
Civiliniame procese įrodinėjimas įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis turi tikslą – pasiekti teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176str.1d.).
Teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185str.1d.). Įrodymų vertinimas civiliniame procese pagal suformuotą teismų praktiką grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, grindžiama laisvo įrodymo vertinimo principu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą teismas gali daryti tuomet, kai byloje esančių faktų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Sutartis privalo būti aiškinama nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193str.1d). Apeliantas pagrįstai nurodo, kad tikrieji šalių ketinimai turi būti aiškinami tik esant neaiškumų sutarties tekste, kai pažodinis aiškinimas yra nepakankamas. Tačiau nurodydamas, kad susitarė su ieškovu dėl 73 860,15 Lt paskolos gavimo, apeliantas nepaaiškina, kokiam tikslui buvo reikalinga paskola, kodėl ieškovas sutiko įsipareigoti perduoti tokią reikšmingai didelę sumą pinigų apeliantui, vadovavusiam įmonei, kuri nevykdė savo prievolių ieškovui ir kaip paaiškinti neįprastą faktą, kad apelianto nurodomos paskolos suma taip tiksliai sutampa su UAB „Maderatrans“ piniginės prievolės ieškovui dydžiu. Šios apelianto nutylimos aplinkybės daro 2007 07 25 sudaryto dokumento turinį neaiškiu ir dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė tikruosius šalių ketinimus, aiškindamasis šalių suderintai pareikštą valią.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantis rašytinis įrodymas – 2007 07 25 apelianto ranka surašytas dokumentas nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis šalių ketinimą sudaryti paskolos sutartį. Nors 2007 07 25 dokumente apeliantas vartoja sąvoką „pasiskolinau“, tokia formuluotė gali, o nagrinėjamomis aplinkybėmis, kai sandorio šalys veikė ne per teisinę kvalifikaciją turinčius atstovus ir kai sandoriui patvirtinti pateikiamas tik vienašalis apelianto rašytinis įsipareigojimas, nesant ne tik rašytinio, bet ir jokia kita forma pareikšto paskolos santykį liudijančio ieškovo patvirtinimo, privalo būti vertinama ne kaip teisinės, o kaip bendrinės kalbos formuluotė, kurios pagrindu galima spręsti apie apelianto vienašališkai patvirtintus savo piniginius įsipareigojimus ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatęs apelianto neginčijamą aplinkybę, kad atsakovo UAB „Nikdizain“ (buvusi UAB „Maderatrans“) skola ieškovui iki 2007 07 25 sudarė 73 860,15 Lt, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto 2007 07 25 raštą vertino kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį apelianto garantiją – vienašalį apelianto įsipareigojimą garantijoje nurodoma 73 860,15 Lt suma subsidiariai visiškai atsakyti ieškovui, jeigu atsakovas UAB „Nikdizain“ savo prievolių ieškovui neįvykdys arba vykdys netinkamai (CK 6.90str.1d.). Nors garantijai privaloma rašytinė forma, kurios nesilaikymas garantiją daro negaliojančia (CK 6.91str.), 2007 07 25 apelianto rašyto dokumento buvimas leidžia teismui taikyti CK 1.93str.6d.1p. išimtį ir netaikyti taisyklės dėl sandorio negaliojimo.
Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinųjų priemonių visoms reikšmingoms bylos aplinkybėms ištirti ir dėl jų motyvuotai pasisakė, taip priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris turi būti paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas – atmestas..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1d.1p.p., 331str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.